Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės G. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10611-924/2014 pagal V. D. ieškinį atsakovei G. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal V. D. ieškinį atsakovei G. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Ieškovui, sudarius kontraktą su užsienio krepšinio klubu ir jo laikinajai faktinei gyvenamajai vietai esant užsienio valstybėje, ieškovas turi teisę 4 kartus per savaitę, t.y. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“ įrangos pagalba po vieną valandą nuo 18.00 val. iki 19.00 val. vakaro, ieškovui esant Lietuvoje, ieškovas bendrauja su sūnumi, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę (pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. iki 19.00 val. vakaro, o sūnui pradėjus lankyti ikimokyklinę, mokyklinę ar kitą ugdymo įstaigą - nuveždamas vaiką į sūnaus lankomą įstaigą, pasiimdamas iš jos bei grąžindamas tą pačią dieną iki 19.00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą.

2. Ieškovas, jam esant Lietuvoje, praleidžia su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. bei grąžindamas sūnų sekmadienį 19.00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą. Tuo atveju jeigu ieškovo darbo grafikas išdėstytas taip, jog jis negali su sūnumi praleisti abiejų savaitgalio dienų, jis sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos pasiima vieną savaitgalio laisvą nuo darbo dieną (šeštadienį arba sekmadienį) 10.00 val. ir grąžina sūnų to pačios dienos 19.00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą. Apie planuojamą praleisti su sūnumi savaitgalį ar vieną savaitgalio dieną, ieškovas privalo įspėti atsakovę trumpąją „sms“ žinute prieš dvi dienas;

3. Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių ieškovas negali numatytu laiku pasiimti sūnaus, jis prieš dvi dienas apie taip praneša atsakovei „sms“ žinute.

Prašymą grindė tuo, kad atsakovė neleidžia jam bendrauti su vaiku. Nurodė, kad prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka yra sudaryta atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra profesionalus krepšinio žaidėjas ir dėl savo darbo pobūdžio nuolat keliauja, ieškovui nėra žinoma, ar jis žais Lietuvoje, ar užsienyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nevertinta, kad ieškovas nei Kaune, nei apskritai Lietuvoje neturi pastovios gyvenamosios vietos (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. birželio 5 d. išvada Nr. 19-6-295, kurioje nurodoma, kad ieškovo faktinė gyvenamoji vieta Vaiko teisių apsaugos skyriui nežinoma, todėl susisiekti su ieškovu nepavyko), kur būtų užtikrintos sąlygos vaiko pietų miegui. Dėl nurodytos priežasties ieškovas, ilgesniam laikui paėmęs sūnų, jį migdo automobilyje, vežiodamas po miestą. Dviejų metų vaiko pilnaverčio poilsio ir sveikatos interesus atitinka miegojimas lovoje, leidžiant atsipalaiduoti ir išsitiesti stuburui, stuburą laikantiems raumenims, o ne jo migdymas automobilinėje kėdutėje.

Neatsižvelgta, kad pats ieškovas, formuluodamas prašymą dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, išreiškė pageidavimą su juo praleisti ne visą, o tik dalį dienos (ieškovo 2014 m. birželio 26 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 1 punkto 1 papunktis): ieškovui esant Lietuvoje, ieškovas bendrauja su sūnumi, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę (pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. iki 19.00 val. vakaro. Tokia ieškovo reikalavimo formuluotė leidžia daryti išvadą, kad bendravimo nustatymas su pertrauka vaiko pietų miegui iš esmės neprieštarauja ir ieškovo pozicijai dėl bendravimo su sūnumi tvarkos.

Pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.).

Prašo pakeisti nutarties dalį, kurioje numatyta, kad ieškovas bendrauja su sūnumi tris dienas per savaitę, kurių viena iš jų yra šeštadienis arba sekmadienis, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip nuo 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val., o sūnui pradėjus lankyti ikimokyklinę, mokyklinę ar kitą ugdymo įstaigą – pasiimdamas vaiką iš sūnaus lankomos įstaigos, bei grąžindamas tą pačią dieną iki 20.00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą; ieškovas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos bei jį grąžindamas atsakovei, privalo atsižvelgti į vaiko dienos rėžimą, ugdymosi procesą, nustatant, kad ieškovas bendrauja su sūnumi tris dienas per savaitę, kurių viena iš jų yra šeštadienis arba sekmadienis, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip nuo 10 val. iki 14 val. ir/ar nuo 17 val. iki 21 val., o sūnui pradėjus lankyti ikimokyklinę, mokyklinę ar kitą ugdymo įstaigą – pasiimdamas vaiką iš sūnaus lankomos įstaigos, bei grąžindamas tą pačią dieną iki 21 val. į atsakovės gyvenamąją vietą; ieškovas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos bei jį grąžindamas atsakovei, privalo atsižvelgti į vaiko dienos rėžimą, ugdymosi procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo – taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, nustatė laikiną jo ir tėvo bendravimo tvarką. Atsakovė neprieštarauja, kad dėl šalių nesutarimų buvo būtina taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, tačiau mano, kad ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, kai jis pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip nuo 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val., t. y. be pertraukų, neatitinka vaiko interesų, nes ieškovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, vaiką prižiūri netinkamai, ieškovas pats sutinka su vaiku praleisti tik dalį dienos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

Aplinkybė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriui nepavyko susisiekti su ieškovu, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovas neturi pastovios gyvenamosios vietos. Byloje nustatyta, jog ieškovas yra profesionalus krepšinio žaidėjas, todėl jo darbas yra susijęs su nuolatinėmis kelionėmis. Tai, kad ieškovui dažniau nei kitų profesijų atstovams tenka keisti gyvenamąją vietą, nereiškia, kad jis jos apskritai neturi. Atsakovės teiginys, kad ieškovas vaiką migdo automobilyje, nereiškia, jog ten yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Apeliantė pripažįsta su sūnumi gyvenanti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovas nurodė, kad, pašlijus šalių santykiams ir tame bute likus gyventi jo šeimai, deklaravo savo gyvenamąją vietą motinos bute (duomenys neskelbtini), todėl gali užtikrinti vaikui tinkamas buitines sąlygas, saugią aplinką, jam įprastą poilsio režimą. Viena nuotrauka, kurioje nufotografuotas šalių sūnus, miegantis automobilyje, nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovas nuolat migdo vaiką automobilyje ir nesugeba pasirūpinti jo tinkamu poilsio režimu per pietus, o pavieniai vaikų miego automobiliuose atvejai, kuomet vaiko miego laikas sutampa su šeimos kelionės laiku, nereiškia vaiko interesų pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas, visą dieną bendraudamas su sūnumi, galėtų jam pakenkti, pažeisti jo interesus. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų apie ieškovo netinkamą rūpinimąsi šalių nepilnamečiu vaiku ar įrodymų, kad nepertraukiamas bendravimas su tėvu darytų vaikui neigiamą įtaką. Ieškovas pripažino, jog vaiko apsauga nuo vabzdžių pasirūpino netinkamai. Ieškovui suvokus šį vaiko priežiūros aspektą, nėra pagrindo manyti, kad toks atvejis gali pasikartoti. Be to, vabzdžiai vaiką sugelti gali bet kada ir nebūtinai esant tik su tėvu, o atsakovė iš esmės neprieštarauja ieškovo bendravimui su vaiku. Tai, kad ieškovas vaiką atsakovei parvežtų 14 val. ir vėl pasiimtų 17 val., niekaip neįtakotų ieškovo vaiko priežiūros įgūdžių. Iš atsakovės pateikto medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad aplinkybes dėl ieškovo netinkamo rūpinimosi vaiku, sauskelnių nekeitimo nurodė pati atsakovė, objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, todėl negalima pripažinti pagrįstu atsakovės argumento, kad ieškovas nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku ilgesnį laikotarpį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas šalių sūnų vežasi į draugų kompanijas, jam neskiria pakankamai dėmesio, taip pat įrodymų sąsajoms tarp šalių sūnaus miego sutrikimų ir nervingumo bei ieškovo bendravimo su vaiku, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad bendravimo nustatymas su pertrauka vaiko pietų miegui iš esmės neprieštarauja ieškovo pozicijai dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Nurodydama, kad ieškovas prašė nustatyti, jog jis bendrauja su sūnumi, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę (pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. iki 19.00 val. vakaro, atsakovė neįvertino aplinkybės, jog ieškovas taip pat prašė nustatyti, kad, jam esant Lietuvoje, jis praleidžia su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. bei grąžindamas sūnų sekmadienį 19.00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pernelyg intensyvi ir gali pakenkti vaikui, nustatė kitokią, nei prašė ieškovas, laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, t. y. netenkino prašymo dėl ieškovo bendravimo su sūnumi dvi dienas iš eilės, sumažino savaitės dienų, kuriomis ieškovas bendrauja su sūnumi, skaičių, tačiau prailgino bendravimo laiką tomis dienomis, kuomet ieškovas susitinka su sūnumi. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo sutinkantis su apylinkės teismo nustatyta laikina bendravimo su sūnumi tvarka, prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo manyti, jog ieškovas iš esmės sutinka su atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka.

CK 3.170 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, įstatymo 3 dalis įpareigoja tėvą ar motiną, pas kuriuos gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę atsakovė prašo ne ieškovo bendravimo su vaiku uždraudimui ar įpareigojimui bendrauti, pastarosios pareigos nevykdant, o esamo bendravimo detalizavimui. Nesant pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina vaiko ir tėvo bendravimo tvarka yra pažeidžiami konkretūs vaiko interesai ir teisės, susiję su vaiko ugdymu, poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, nėra įstatyminio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu dėl prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo pažeidimo.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį.