Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (16 200 Lt) dydžio bauda.

- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (16 200 Lt) dydžio bauda.

Iš A. Š. ir A. V. priteista po 34, 56 Lt valstybės naudai proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir A. V. nuteisti už tai, kad versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neturėdami licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, ir kitokiu neteisėtu būdu, būtent: veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupe, veikdami kaip fiziniai asmenys, neįsteigę įmonės ir tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001-10-23 „Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo“ įstatymo Nr. IX-565 2 straipsnio 4 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų „supirkėjas – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka superkanti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-06 nutarimu Nr.177 patvirtintų „Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių“ 3 punkto nuostatas, kad „licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas gali būti išduotos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybės įstatymus turinčių teisę verstis ūkine komercine veikla, filialams“, neturėdami licencijos ir tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001-10-23 „Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo“ Nr. IX-565 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas yra licencijuojama veikla“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-06 nutarimu Nr. 177 patvirtintų „Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių“ 4 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „nustatomos šių rūšių licencijos: 4.1. supirkti skirtų realizuoti spalvotųjų metalų laužą ir atliekas“, 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo bei pardavimo dokumentų, nemokėdami jokių mokesčių, nuolat pirko metalo – vario, žalvario – laužą, taip neteisėtai jį įgydami ir vežė realizuoti į Lenkijos Respubliką: 2008-10-09 11 tonų vario laužo po 3 800 eurų už toną, iš viso už 41800 eurų (144 327,04 Lt); 2008-10-30 10 tonų vario laužo po 3100 eurų už toną, iš viso už 31 000 eurų (107 036,8 Lt); 2008-11-05 6 tonas vario laužo po 2800 eurų už toną, iš viso už 16 800 eurų (58 007,04 Lt), 0,7 tonos balto žalvario laužo po 1400 eurų už toną, iš viso už 980 eurų (3 383,74 Lt), 0,5 tonos geltono žalvario laužo po 1600 eurų už toną, iš viso už 800 eurų (2 762,24 Lt), ir iš viso per 3 kartus išvežė į Lenkijos Respubliką ir pardavė nenustatytiems asmenims 27 tonas vario laužo ir 1,20 tonos žalvario laužo už 91 380 eurų (315 517 Lt).

Be to, A. Š. ir A. V. nuteisti už tai, kad siekdami nuslėpti savo paties ir kitų asmenų turtą, žinodami, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, būtent: A. Š. veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe kartu su A. V., siekdami nuslėpti turtą – metalo (vario) laužą, įgytą nusikalstamu būdu neteisėtai verčiantis ūkine, komercine veikla, 2008 m. rugsėjo – spalio mėn. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo ir pardavimo dokumentų, neįsteigus juridinio asmens, neturint leidimo (licencijos) įgijo 11 tonų vario laužo, turėdami tikslą jį realizuoti Lenkijoje veikusiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, bei žinodami, jog gabenant neteisėtai įgytą metalo laužą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną muitinės pareigūnai gali pareikalauti pateikti gabenamo krovinio dokumentus, siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto (11 tonų vario laužo) neteisėtą kilmę, kad vežant metalo laužą, patikrinimo atveju bus pateikiami suklastoti dokumentai, nurodantys tariamai teisėtą metalo laužo įsigijimą, bei suorganizavo, jog tokie suklastoti dokumentai būtų perduoti vairuotojui, vežančiam krovinį. 2008-10-09 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežant nusikalstamu būdu įgytą metalo (vario) laužą iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką, netoli valstybinės sienos, prie buvusio Kalvarijos pasienio kontrolės punkto (kelias A5, 97 kilometras) Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės pareigūnams sustabdžius automobilį su kroviniu, vairuotojas H. M., nežinojęs, kad dokumentas - UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas 2008-10-09 tarptautinis krovinių vežimo keliais važtaraštis CMR (duomenys neskelbtini), yra suklastotas, pateikė jį patikrinti, taip patvirtindamas vežamo krovinio įgijimo (kilmės) teisėtumą. Tokiu būdu A. Š. kartu su A. V., veikdami bendrininkų grupėje, per nieko apie jų vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusį vairuotoją H. M., muitinės pareigūnams pateikdami suklastotą, vežamo krovinio (11 tonų vario laužo) tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, melagingai nurodė, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – metalo (vario) laužas yra gautas iš teisėtos veiklos;

be to, jie nuteisti ir už tai, kad siekdami nuslėpti savo pačių ir kitų asmenų turtą, žinodami, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, būtent: A. Š., veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe kartu su A. V., siekdami nuslėpti turtą – metalo (vario) laužą, įgytą nusikalstamu būdu neteisėtai verčiantis ūkine, komercine veikla, 2008 m. rugsėjo – spalio mėn. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo ir pardavimo dokumentų, neįsteigus juridinio asmens, neturint leidimo (licencijos) įgijo 10 tonų vario laužo, turint tikslą jį realizuoti Lenkijoje veikusiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, bei žinodamas, jog gabenant neteisėtai įgytą metalo laužą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną muitinės pareigūnai gali pareikalauti pateikti gabenamo krovinio dokumentus, siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto (10 tonų vario laužo) neteisėtą kilmę, kad vežant metalo laužą, patikrinimo atveju bus pateikiami suklastoti dokumentai, nurodantys tariamai teisėtą metalo laužo įsigijimą, bei suorganizavo, jog tokie suklastoti dokumentai būtų perduoti vairuotojui, vežančiam krovinį. 2008-10-30 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežant nusikalstamu būdu įgytą metalo (vario) laužą iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką, netoli valstybinės sienos, prie buvusio Kalvarijos pasienio kontrolės punkto (kelias A5, 97 kilometras) Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės pareigūnams sustabdžius automobilį su kroviniu, vairuotojas V. K., nežinojęs, kad dokumentai: UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas 2008-10-30 tarptautinis krovinių vežimo keliais važtaraštis CMR Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašyta 2008-10-30 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas 2008-10-30 raštas dėl atliekų eksporto, yra suklastoti, pateikė juos patikrinti, taip patvirtindamas vežamo krovinio įgijimo (kilmės) teisėtumą. Tokiu būdu, A. Š. kartu su A. V., veikdami bendrininkų grupėje, per nieko apie jų vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusį vairuotoją V. K., muitinės pareigūnams pateikdami suklastotus, vežamo krovinio (10 tonų vario laužo) tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, melagingai nurodė, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – metalo (vario) laužas yra gautas iš teisėtos veiklos.

Be to, apeliantas, neginčydamas savo kaltumo pagal BK 202 straipsnį, pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ši veika iš dalies buvo dekriminalizuota, t. y. buvo panaikintas reikalavimas turėti licenciją spalvotų metalų įgijimui, todėl ši aplinkybė, apelianto manymu, turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia.

Apeliantas neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, padarymo, tačiau nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą. Apeliantas neneigia, kad organizavo vario, žalvario laužo supirkimą Lietuvoje ir jo pardavimą, to neįforminant privalomais buhalteriniais apskaitos dokumentais, tačiau tai, apelianto teigimu, nebuvo nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas. Toliau apeliantas nuteistasis A. V. savo apeliaciniame skunde nurodo iš esmės analogiškus kaip ir nuteistasis A. Š. nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu motyvus ir juos pagrindžiančius argumentus, todėl jie nekartojami.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 21 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir priėmė nuosprendį: Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendį dalyje dėl A. Š. ir A. V. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. Š. ir A. V. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo, apeliantai nuteistieji A. Š. ir A. V. bei jų gynėjas prašė nuteistųjų A. Š. ir A. V. apeliacinius skundus patenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų A. Š. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Š. ir A. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Skundžiamas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 10 dalis) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 327 straipsnio 1, 2 punktai).

Aptariamoje byloje skundžiamu teismo nuosprendžiu A. Š. ir A. V. nuteisti už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla (BK 202 straipsnio 1 dalis) ir legalizavo iš šios neteisėtos veiklos įgytą turtą (dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje). Apeliaciniuose skunduose nuteistieji iš esmės neginčija teismo nuosprendžio dalies dėl jų nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, tik atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ši veika iš dalies buvo dekriminalizuota, todėl prašo šią aplinkybę pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apeliantai nesutinka su jų nuteisimu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), teigia, kad jų veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, todėl prašo skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl jų nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį bei atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, tačiau šioje byloje nusikaltimai už kuriuos yra nuteisti A. Š. ir A. V. (BK 202 straipsnio 1 dalis ir 216 straipsnio 1 dalis) tarpusavyje neatsiejai susiję (nesant turto įgijimo nusikalstamu būdu, negalimas ir turto legalizavimas), todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina ar nuteistųjų veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, sudėtys.

Dėl nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

Iš BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijos baudžiamoji atsakomybė atsiranda esant tokioms sąlygoms: 1) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos yra alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų. Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau, sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Todėl teismų praktikoje kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti atvejai, kai, pavyzdžiui, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010); 2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas.

Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį A. Š. ir A. V. nuteisti už neteisėtą ūkinę komercinę veiklą 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu, įgyjant 27 tonas vario laužo ir 1,20 tonos žalvario laužo už 91 380 eurų (315 517 Lt) ir šį laužą per 3 kartus realizuojant, neturint skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijos, t. y. už verslišką ir stambaus masto ėmimąsi ūkinės komercinės veiklos – netauriųjų metalų laužo ir atliekų, skirtų realizuoti, supirkimą, neturint licencijos, veikiant kaip fiziniams asmenims (kitokiu neteisėtu būdu). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Š. ir A. V., neįsteigę įmonės ir neturėdami licencijos, kuri pagal nusikalstamos veikos metu galiojusius norminius aktus buvo būtina norint verstis netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu ir kurią galėjo gauti tik juridinis asmuo, versliškai ir stambiu mastu vykdė prekybą metalo laužu. Byloje taip pat nustatyta, kad A. Š. ir A. V. buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuri turėjo licenciją vykdyti metalo laužo ir atliekų supirkimą iš fizinių asmenų ir įmonių ir metalo laužo prekybą, akcininkais, tačiau nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisme teigė, kad laikotarpiu 2008 m. rugsėjo - lapkričio mėn., jie vykdė netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą bei prekybą ne kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, o kaip fiziniai asmenys, t. y. jie veikė ne bendrovės naudai ir interesais, o siekdami asmeninės naudos. Šias aplinkybes apeliantai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis A. Š. parodė, jog 2008 metais pirkėjos iš Lenkijos pasisiūlė pirkti iš jų metalo laužą, tačiau kategoriškai atsisakė pirkimo pardavimo sandorius įforminti dokumentais, t. y. jos nesutiko dirbti su bendrove. Iš pradžių jis nesutiko su pirkėjų iš Lenkijos sąlygomis, tačiau vėliau persigalvojo ir nutarė, kad metalo laužo pardavimu užsiims pats, kaip fizinis asmuo, ir tokiu būdu išspręs savo finansines problemas. Jis pirkdavo metalo laužą be pirkimo dokumentų už asmenines lėšas. Metalo laužą sandėliavo šalia bendrovės teritorijos esančiame A. V. priklausančiame sandėlyje. Pasinaudodamas savo kaip bendrovės akcininko statusu savo asmeninio laužo pakrovimui naudojo bendrovės krautuvą, kartais liepdavo laužą pakrauti ir bendrovės darbuotojams. Bendrovės darbuotojai jo klausė, nes jis buvo jų darbdavys. Darbuotojams už tai papildomai mokama nebuvo, todėl jie galėjo nesuprasti, kad dirba ne bendrovės naudai. Metalo laužo pervežimui buvo naudojami bendrovės automobiliai ir dokumentai, nes tik taip buvo galima pervežti metalo laužą. Jis, kaip fizinis asmuo, legaliai pirkti ir parduoti metalo laužo negalėjo, nes tokiai veiklai reikėjo licencijos, kurios jis neturėjo, o jo įmonė tokią licenciją turėjo. Už bendrovės automobilio nuomą atsiskaitė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, nes prieš tai manė, kad jis, būdamas bendrovės savininku, gali naudotis bendrovės ištekliais savo nuožiūra. Pripažįsta, kad nelegaliai vykdė metalo laužo pirkimą ir pardavimą, teigia, kad nelegalios veikos ėmėsi, nes turėjo asmeninių finansinių problemų. Fiktyvius važtaraščius, jo nurodymu, išrašydavo bendrovės buhalterė, nežinodama, kad jie reikalingi jo asmeninei veiklai. Pinigus už metalo laužą gaudavo tiesiogiai iš pirkėjų, juos naudojo savo reikmėms. Iš nelegalios veiklos turėjo pelno, mokesčius su delspinigiais sumokėjo kaip fizinis asmuo prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Nuteistasis A. V. parodė, jog 2008 m. metais šalia bendrovės turėjo sandėlius, kuriame buvo dar jo tėvo sukauptas metalas. Kadangi buvo krizės metai, o jis augino tris vaikus, paprašė A. Š., kad šis parduotų ir jo asmeninį metalą. Iš šio sandorio užsidirbo tik savo reikmėms. Pripažįsta, kad blogai padarė. Teigia, jog metalo perduoti įmonei ir buhalteriškai nurašyti negalėjo. Taigi abu apeliantai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir vienodai teigia, jog 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėn. laikotarpiu įgytas ir realizuotas vario ir žalvario laužas priklausė jiems asmeniškai, o ne bendrovei (duomenys neskelbtini), šį metalo laužą jie realizavo Lenkijoje, gautus pinigus pasidalino tarpusavyje ir juos panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Nuteistieji pripažino, kad jie, pasinaudoję savo, kaip bendrovės akcininkų, padėtimi, savo asmeniškai įgyto metalo laužo pakrovimui ir nuvežimui į Lenkiją naudojo UAB (duomenys neskelbtini) išteklius (darbuotojus, krautuvus, automobilius), tokiu būdu sumažindami kaštus, o krovinį CMR važtaraščiuose įformino UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nes jį reikėjo pergabenti į Lenkiją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokie nuteistųjų paaiškinimai byloje nepaneigti. Priešingai, byloje esanti 2010-10-14 specialisto išvada Nr. 5-4/93 ir liudytojos R. O. parodymai patvirtina nuteistųjų A. Š. ir A. V. parodymus, kad 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu įgytas vario ir žalvario laužas perduotas ir apskaitytas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nebuvo. Specialisto išvadoje konstatuota, kad vario laužo pardavimas: 2008-10-09 – 11,00 tonų vario laužo po 3 800,00 eurų už toną, iš viso už 41 800,00 eurų; 2008-10-30 – 10,00 tonų vario laužo po 3 100,00 eurų už toną, iš viso už 31 000,00 eurų; 2008-11-05 – 6,00 tonas vario laužo po 2 800,00 eurų už toną, iš viso už 16 800,00 eurų; 0,70 tonos balto žalvario po 1 400,00 eurų už toną, iš viso už 980,00 eurų, 0,50 tonos geltono žalvario po 1 600,00 eurų už toną, iš viso už 800,00 eurų, nebuvo apskaitytas UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. spalio – lapkričio mėn. buhalterinėje apskaitoje. Išvadoje taip pat nurodyta, kad fiziniai asmenys A. Š. ir A. V. vykdė veiklą, neįregistravę individualios veiklos ir neturėdami licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas, todėl jų gautos pajamos buvo apmokestintos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (1 t. 137–155 b. l.). Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė R. O. parodė, kad teisėtai įmonės vardu vežant metalo laužą į užsienį, ji visada pildydavo pervežimui būtinus dokumentus, kurie, grįžus į Lietuvą vairuotojui, buvo įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą. A. Š. nurodymu 2008-10-09 ir 2008-10-30 ji užpildė CMR važtaraščius, tačiau 2008-10-09 išrašyti dokumentai buvo grąžinti, nes nebuvo leista įvežti krovinį į Lenkiją, o 2008-10-30 išrašytas CMR važtaraštis įmonei negrąžintas ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktas (4 t. 153-154 b. l.). Nuteistųjų nurodytų 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu metalo laužo įsigijimo ir pardavimo aplinkybių nepaneigia ir liudytojų, FNTT tyrėjų A. M. ir K. G., kurie šioje byloje atliko operatyvinį tyrimą, parodymai. Šie liudytojai parodė, kad jie vykdė operatyvinius sekimus transporto priemonių, į kurias buvo kraunamas ir kuriomis buvo pervežamas metalo laužas, gauti duomenys buvo fiksuojami protokole. Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo turinio matyti, kad tyrimo metu buvo gauta duomenų apie A. Š. ir A. V. dalyvavimą galimai nusikalstamoje veikoje, buvo gauti duomenys apie metalo laužo pakrovimo ir išvežimo iš Lietuvos datą, vietą, kiekį, kainą (1 t., 157-182 b. l.). Tačiau nei liudytojų A. M. ir K. G. nurodytos aplinkybės, nei protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti duomenys nepaneigia nuteistųjų teiginių, kad tyrimo metu užfiksuotas metalo laužas, kuris buvo pakrautas (duomenys neskelbtini), ir išvežtas iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją 2008-10-09, 2008-10-30, 2008-11-05, priklausė A. Š. ir A. V. kaip fiziniams asmenims, o ne bendrovei (duomenys neskelbtini). Byloje liudytojais apklausti vairuotojai G. Ž., V. K. ir H. M., 2008-10-09, 2008-10-30 ir 2008-11-05 vežę metalo laužo krovinius į Lenkiją, patvirtino, kad metalo laužo krovinius jie gabeno UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų A. Š. ir A. V. nurodymu, tačiau apie krovinio priklausomybę jiems buvo žinoma tik tai, kas buvo nurodyta krovinį lydinčiuose dokumentuose. Byloje jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2008-10-09, 2008-10-30, 2008-11-05 iš Lietuvos į Lenkiją išgabenti metalo laužo kroviniai priklausė UAB (duomenys neskelbtini), nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi turtinės naudos iš minėtų sandorių. Byloje nustatytos aplinkybės, kad metalo laužas buvo pakrautas bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir į Lenkijos Respubliką gabenamas panaudojant bendrovės ir jos samdytą transportą, o suklastotuose dokumentuose buvo nurodomi UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitai, nepaneigia nuteistųjų parodymų, kad jie, būdami bendrovės akcininkais, pasinaudojo bendrovės ištekliais ir dokumentais, taip sumažindami savo kaštus ir užsitikrindami krovinio nekliudomą nuvykimą iki realizacijos vietos. Todėl, remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų nuteistųjų A. Š. ir A. V. parodymai, kad 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu, įgyjant 27 tonas vario laužo ir 1,20 tonos žalvario laužo už 91 380 eurų (315 517 Lt) ir šį laužą per 3 kartus realizuojant Lenkijoje, jie veikė kaip savarankiški fiziniai asmenys, siekiantys asmeninės naudos, byloje nepaneigti ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų A. Š. ir A.V. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nuteistųjų veiksmai pagal BK 202 straipsnį pasireiškė tuo, kad jie, kaip fiziniai asmenys, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu buvo licencijuota ir kurią vykdyti turėjo teisę tik juridiniai asmenys (kitokiu neteisėtu būdu), todėl A. Š. ir A. V. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir jiems už šią nusikalstamą veiką paskirtos teisingos bausmės.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, BK 202 straipsnyje numatyta nusikalstama veika buvo iš dalies dekriminalizuota, buvo panaikintas reikalavimas turėti licenciją spalvotų metalų įgijimui, todėl prašo šią aplinkybę pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Toks apeliantų prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. XI-883 2010 m. birželio 8 d. redakcija panaikino tokios veiklos licencijavimą ir išplėtė užsiimti šia veikla galinčių asmenų ratą, t. y. BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo prasme palengvino nuteistųjų teisinę padėtį. Pagal naują įstatymo redakciją supirkėjais gali būti ir fiziniai asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, tačiau tokie supirkėjai privalo būti užsiregistravę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Apeliantai pripažįsta, kad jie, kaip fiziniai asmenys, nebuvo užsiregistravę kaip netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkėjai, todėl nauja įstatymo redakcija nuteistųjų teisinės padėties nelengvina, todėl jiems taikomas veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra teisinio pagrindo naują Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo redakciją pripažinti aplinkybe, lengvinančia nuteistųjų atsakomybę (BK 59 straipsnio 2 dalis), nes ši aplinkybė aptariamu atveju nesumažina nei padarytos nusikalstamos veikos, nei kaltininkų pavojingumo.

Dėl nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

Apeliantų argumentai dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo yra prieštaringi. Apeliantai neneigia, kad jie įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, pripažįsta, kad įgijo metalo laužą iš neteisėtos ūkinės komercinės veiklos, t. y. nusikalstamu būdu, ir kad šį metalo laužą, pasinaudoję suklastotais UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais, išvežė į Lenkiją ir ten realizavo, tačiau teigia, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas nebuvo legalizuotas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, todėl mano, kad jų veikoje nėra BK 216 straipsnio 1 dalies sudėties ir prašo juos dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti. Toks apeliantų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal BK 216 straipsnį atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi alternatyviais veiksmais. Veiksmai su turtu ar pinigais, gautais nusikalstamu būdu, kaip veikos gali reikštis: tokių pinigų įnešimu į privačių asmenų arba įmonių banko sąskaitas, jų pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą, pagrobtų materialinių vertybių įtraukimu į įmonės apskaitą ir pan. Šios nusikalstamos veikos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą, ir to siekia. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Būtent siekis nuslėpti tikrąją pinigų, kito turto kilmę, jų gavimo šaltinį, įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus ar turtą yra šio nusikaltimo esmė ir leidžia jį atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų, t. y. nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 straipsnis). Esant tokiam tikslui veika kvalifikuotina pagal BK 216 straipsnį, jo nesant – pagal BK 189 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2012).

Aptariamoje byloje, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, A. Š. ir A. V. nuteisti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ne už nusikalstamu būdu gauto turto ar pajamų įteisinimą, o už siekimą nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą, melagingai nurodant, kad turtas gautas iš teisėtos veiklos. Būtent tokio turinio nuteistiesiems buvo pareikštas ir kaltinamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistiesiems A. Š. ir A. V. pareikštų kaltinimų pagal BK 216 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi jos yra pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliantų turtas (metalo laužas), įsigytas iš neteisėtos ūkinės komercinės veiklos, BK 216 straipsnio 1 dalies prasme yra įgytas nusikalstamu būdu. Teismas, ištyręs ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs jų visuma, kurią sudaro pačių nuteistųjų, liudytojų R. O., A. M., K. G., G. Ž., V. K. ir H. M. parodymai, specialisto išvada, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas ir kiti rašytiniai bylos įrodymai, konstatavo, kad A. Š. ir A. V. 2008 m. rugsėjo – spalio mėn. laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo ir pardavimo dokumentų, neįsteigus juridinio asmens, neturėdami leidimo (licencijos), įgiję vario laužą, turėdami tikslą jį realizuoti, šį neteisėtai įgytą metalo laužą, panaudodami suklastotus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus pervežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkiją ir ten jį realizavo. Nuteistieji žinodami, jog metalo laužą gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną muitinės pareigūnai gali pareikalauti pateikti gabenamo krovinio dokumentus, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto (metalo laužo) neteisėtą kilmę, tyčia panaudojo suklastotus bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus (tarptautinius krovinių vežimo keliais važtaraščius CMR, PVM sąskaitą faktūrą, raštą dėl atliekų eksporto), juose nurodydami, jog metalo laužo kroviniai priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu patvirtino tariamai teisėtą metalo laužo įsigijimą, ir šiuos dokumentus perdavė krovinius vežantiems vairuotojams H. M. ir V. K., kurie 2008-10-09 ir 2008-10-30, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vežė nusikalstamu būdu įgytą metalo (vario) laužą iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką. Vairuotojai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti, juos pateikė Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės pareigūnams patikrinti, taip melagingai patvirtindami vežamo krovinio įgijimo (kilmės) teisėtumą. Tokie apeliantų atlikti veiksmai (neteisėtos ūkinės komercinės veiklos organizavimas, suklastotų krovinių kelionės dokumentų panaudojimas) akivaizdžiai rodo, kad jie turėjo tikslą – nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad A. Š. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, apie jų vykdomą nusikalstamą veiklą nežinant vairuotojams, per pastaruosius pateikė muitinės pareigūnams suklastotus, tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius vežamo krovinio dokumentus, taip nuslėpdami nusikalstamu būdu įgytą turtą (metalo laužą). Tokie nuteistųjų veiksmai atitinka BK 216 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Pirmosios instancijos teismas aukščiau aptartus nuteistųjų A. Š. ir A. V. veiksmus kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su tokia nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikacija nesutinka ir sprendžia, kad abu byloje nustatyti siekimo nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto kilmę atvejai šioje byloje kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 10 dalis).

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinės nutartys Nr.2K-P-412/2007, 2K-547/2012; 2K-651/2010; 2K-53/2012).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji A. Š. ir A. V. padarė dvi tapačias nusikalstamas veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje. Šios veikos padarytos 2008-10-09 ir 2008-10-30 analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą (vieninga tyčia) - nuslėpti turtą, įgytą nusikalstamu būdu, melagingai nurodant, kad turtas gautas iš teisėtos veiklos, todėl tokie nuteistųjų veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas (BK 63 straipsnio 10 dalis). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame teismo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nuteistieji, atlikdami BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, veikė turėdami vieną sumanymą (vieninga tyčia), tačiau be pagrindo netaikė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatų. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegijai nusprendus, kad nuteistųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas, už šio nusikaltimo padarymą nuteitiesiems skirtinos naujos bausmės, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija nuteistiesiems A. Š. ir A. V. naujas bausmes pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nustato remdamasi skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais, su kuriais sutinka, todėl jų nekartoja, su ta išlyga, kad nuteistieji padarė ne dvi atskiras BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę, BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nuteistiesiems A. Š. ir A. V. naujai paskirtos bausmės pagal BK 216 straipsnio 1 dalį bendrinamos su bausmėmis paskiromis skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą bausmių bendrinimo taisyklę, nes yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Apeliantai nuteistieji A. Š. ir A. V. prašo juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šis apeliantų prašymas negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis padaro baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad A. Š. ir A. V. pagrįstai nuteisti už nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), BK 40 straipsnio nuostatų taikymas negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, A. Š. ir A. V. paskirtos subendrintos bausmės.

Nuteistųjų A. Š. ir A. V. nusikalstamus veiksmus, 2008-10-09 ir 2008-10-30 siekiant nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą, melagingai nurodant, kad turtas yra gautas iš teisėtos veiklos, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

A. Š. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – 80 MGL (10 800 Lt) dydžio baudą.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimat švelnesnę, subendrinti su bausme paskirta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 80 MGL (10 800 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų)) dydžio baudą.

A. V. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – 80 MGL (10 800 Lt) dydžio baudą.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimat švelnesnę, subendrinti su bausme paskirta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 80 MGL (10 800 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų)) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.