Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. civilinėje byloje pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovams A. D., N. R., N. P., A. P., D. S., Z. S. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo statyti/įteisinti tvorą be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti naudojimosi 0,2415 ha dydžio žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarką pagal matininko K. K. parengtą 2019 m. vasario 6 d. žemės sklypo planą; pripažinti ieškovo T. O. teisę be kitų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų sutikimo pastatyti/įteisinti mūrinių stulpelių tvorą su metaliniais strypais aplink žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, kuri matininko K. K. parengtame 2019 m. vasario 6 d. žemės sklypo plane pažymėta indeksu E.

2. Ieškovas prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1003-232/2017 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties vykdymą. Nurodė, kad nestabdžius minėtų teismo procesinių sprendimų vykdymo, šio ieškinio dalis dėl tvoros įteisinimo ir teismo sprendimas, kuriuo galimai būtų patenkintas šis reikalavimas, netektų teisinės reikšmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 birželio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-64-808/2016 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui T. O. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Minėtu teismo sprendimu atsakovas T. O. įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas įgyja teisę nugriauti 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis ir išsiieškoti šias išlaidas iš atsakovo. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs 2016 m. birželio 27 d. sprendimą, 2017 m. liepos 21 d. nutartimi jį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-64-808/2016 dėl įpareigojimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). 2018-12-21 nutartimi, kurios vykdymą ieškovas taip pat prašo stabdyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje 2VP-42774-964/2018 nutarė skirti T. O. 800 Eur (už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016, neįvykdymą iki nutarties priėmimo ir 15,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2018-12-22, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos naudai.

5. Teismas sprendė, jog ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, iš esmės siekia galimybės nevykdyti įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų. Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Ieškovo, grindžiant teikiamą prašymą, dėstomos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad faktiškai jis siekia, jog būtų pakeista 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 vykdymo tvarka ir nebūtų taikomos 2018-12-21 nutartyje civilinėje byloje 2VP-42774-964/2018 nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Teismas nurodė, kad sprendimo vykdymo atidėjimas, jo vykdymo tvarkos pakeitimas gali būti sprendžiamas sprendimą priėmusio teismo per specialaus tam skirto instituto, įtvirtinto CPK 284 straipsnyje, taikymą. Tuo tarpu pagrindų sustabdyti nurodytų procesinių sprendimų vykdymą šioje byloje nepakanka.

II. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-20 nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-07-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1003-232/2017 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutarties vykdymą – tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

6.1. Vienas iš ieškovo reikalavimų yra pripažinti ieškovo T. O. teisę be kitų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų sutikimo pastatyti/įteisinti mūrinių stulpelių tvorą su metaliniais strypais aplink žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, kuri matininko K. K. parengtame 2019-02-06 žemės sklypo plane pažymėta indeksu E. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi tiesioginės būsimą teismo sprendimą užtikrinančios paskirties.

6.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo. Be to, teismas taip pat nepasisakė dėl to, ar būtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimą pripažinti ieškovo T. O. teisę be kitų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų sutikimo pastatyti/įteisinti mūrinių stulpelių tvorą su metaliniais strypais aplink žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, kuri matininko K. K. parengtame 2019-02-06 žemės sklypo plane pažymėta indeksu E, jeigu nurodytų teismo sprendimo ir nutarties vykdymas nebūtų sustabdytas. Taigi teismas nenustatė pagrindo, dėl kurio galėtų būti atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.3. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ieškovui T. O. pateikė 2019-01-08 raštą Nr. 2D-363-l(19.24), kuriame nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ieškovo T. O. pastatytos tvoros statyba nebėra laikoma savavališka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs dviejų sąlygų sutaptį: tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą; grėsmę, kad nesiėmus konkrečių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, garantuoti jo privalomumo principo įgyvendinimą (CPK 18 str.).

9. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas įtvirtina, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti ir išieškojimo vykdymo sustabdymas. Vadovaujantis šia nuostata išieškojimas, vykdant teismo sprendimą ar kitą vykdomąjį dokumentą, sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytinių teisėtumo (CPK 724 straipsnis), kitais atvejais, kai išieškojimo vykdymas padarytų negalimu nagrinėjamoje byloje būsimo sprendimo įvykdymą.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

11. Nagrinėjamu atveju iš byloje pareikšto ieškinio materialinio teisinio reikalavimo matyti, kad ieškovas ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ir pripažinti ieškovo T. O. teisę be kitų žemės sklypo savininkų sutikimo pastatyti/įteisinti mūrinių stulpelių tvorą su metaliniais strypais aplink žemės sklypą pagal matininko parengtą žemės sklypo planą.

12. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma be kitų žemės sklypo savininkų sutikimo pastatyti/įteisinti mūrinių stulpelių tvorą su metaliniais strypais aplink žemės sklypą pagal matininko parengtą žemės sklypo planą. Šio reikalavimo užtikrinimui prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę sustabdant vykdymo veiksmus pagal išduotą vykdomąją raštą civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 (apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-1003-232/2017 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutarties vykdymą.

13. Bylos duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-5327-864/2014, be kita ko, jau buvo sprendžiamas ieškovo reikalavimas dėl leidimo statyti mūrinių stulpelių su metalo strypais tvorą be atsakovų sutikimo. Tačiau teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad nėra pagrindo leisti ieškovui gauti leidimą statyti (įteisinti) mūrinių stulpelių su metalo strypais tvorą be atsakovų sutikimo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-531-881/2015 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-5327-864/2014. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. teismas, tenkindamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį įpareigojo atsakovą T. O. per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę.

14. Įvertinus šios nutarties 12 punkte įsiteisėjusius sprendimus ir šioje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą, kurio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, darytina išvada, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, ieškovas iš esmės siekia, jog būtų pakeista 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 vykdymo tvarka ir nebūtų taikomos 2018-12-21 nutartyje civilinėje byloje 2VP-42774-964/2018 nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Tačiau sprendimo vykdymo atidėjimas, jo vykdymo tvarkos pakeitimas gali būti sprendžiamas sprendimą priėmusio teismo per specialaus tam skirto instituto, įtvirtinto CPK 284 straipsnyje, taikymą. Pažymėtina, jog patenkinus šioje byloje ieškinio reikalavimą leisti ieškovui įsiteisinti tvorą be atsakovų sutikimo, būtų priimti vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai, kas negali būti laikoma teisėtu veiksmu civiliniame procese. Todėl aptariamas ieškinio reikalavimas negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu.

15. Ieškovas nurodo, kad patenkinus ieškovo ieškinį dalyje dėl tvoros, jokie vykdymo veiksmai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-64-808/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-07-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1003-232/2017 nebegalėtų būti atliekami. Su tokiu ieškovo argumentu nėra jokio pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog vykdymo veiksmai, tenkinus ieškovo prašymą, tik laikinai nebūtų atliekami, t .y. tik iki tol, kol bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau nepriklausomai nuo šioje byloje priimto sprendimo rezultato, teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 vis tiek turės būti įvykdytas, nes galioja CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas.

16. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovo ieškinio reikalavimas leisti įsiteisinti tvorą be atsakovų sutikimo yra tikėtinai pagrįstas, o nesant bent vienos iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas yra negalimas.

17. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti teismo nutartį nėra pagrindo. Todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.