Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), sutinka dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis, el. paštu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1998-02-27 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 str. 2 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2. 2012-12-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi priimtas sprendimas suderinti Ispanijos Karalystės Toreviechos tardymo teismo Nr. 1 2011-11-07 nuosprendžiu pagal Ispanijos Karalystės baudžiamojo kodekso 138 str. paskirtą laisvės atėmimo 5 metams bausmę su BK 132 str. 1 d. ir nustatyti suderintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams. 2013-05-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi priimtas sprendimas vadovaujantis BVK 157 str. 2 d. 2 p. lygtinai paleisti neatlikus 1 metų 4 mėn. 29 d. laisvės atėmimo bausmės. 2013-06-04 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos, įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą. 2014-07-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi priimtas sprendimas nutraukti priežiūros vykdymas prieš terminą, atlikus 3/4 probacijos termino.

3. 2016-07-22 Vokietijoje, Liudvigsburgo apylinkės teismo, už vagystę, skirta piniginė bauda.

4. 2021-02-12 Vokietijoje, Hanoverio apygardos teismo, už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą. Paskirta bausmė laisvės atėmimas 3 m. ir 4 mėn. ir nusikalstamu būdu gautų pajamų konfiskavimu. 2021-08-23 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi priimtas sprendimas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Hanoverio apygardos teismo 2021-02-12 nuosprendį dalyje dėl konfiskavimo.

6. 2021-04-13 Vokietijoje, Fulda apylinkės teismo, už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą. Skirta bausmė 4 m. laisvės atėmimas ir nusikalstamu būdu gautų pajamų konfiskavimas.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent: žinodamas apie pareigą pagal Kauno apylinkės teismo 2019-03-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teikti nepilnamečiui vaikui - dukrai K. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, be pateisinamos priežasties, nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukrą K. R., mokėti lėšas jai išlaikyti ar teikti jai kitą būtiną materialią paramą ir tokiu būdu iki 2024-10-01 nesumokėjo 14 456,58 Eur..

Perskaičius kaltinamąjį aktą M. R. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta. Parodė, kad žinojo, kad yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Apie sprendimą sužinojo, kuomet 2019 metais pasirašė su nukentėjusia taikos sutartį. Pripažįsta, kad nesumokėjo 14450 eurų. Nemokėjo, kadangi Vokietijoje nuo 2020 metų rugsėjo iki 2022 rugsėjo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Vokietijoje įkalinimo įstaigoje nebuvo suteiktas darbas, pajamų neturėjo. Atlikęs bausmę išlaikymo neteikė, nes ieškojo darbo, neturėjo pajamų. Pragyventi padėjo tėvai. Dėl byloje esančių duomenų apie skrydžius, lėšų sąskaitoje judėjimą, automobilių pardavimų skelbimų pateikimą, paaiškina, kad padėdavo draugai, skolindavo pinigų, pervesdavo, draugų prašomas pardavinėjo jų automobilius. Šiuo metu pradėjo pervedinėti pinigus, ne visą sumą, tačiau pagal galimybes reguliariai kas mėnesį. Kada padarė pirmą įmoką tiksliai neprisimena- 2024 metais rugpjūtį. Galimybė mokėti atsirado pradėjus dirbti. Po bausmės atlikimo ieškojo darbo, baigė mokslus, pusę metų dirbo savarankiškai, vertėsi individualia veikla. Dirba nuo 2024 metų liepos mėnesio. Iki to laiko ieškojo darbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, siunčiamas Užimtumo tarnybos baigė mokslus. Darbingas, sveikas. Vengimas teikti išlaikymą buvo dėl pinigų stokos. Draugai dirba užsienyje, padėdavo pervesdami pinigų, paskolindavo ir grynais pinigais po 500 eurų, po 1000 eurų. Iš tų pinigų išlaikymui neskirdavo, nes nebuvo galimybės, turėjo išlaidų butui, pragyvenimui, gimė vaikas, į keliones vyko draugų paskolintais pinigais. Buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę 3-4 mėnesiams pas draugą. Bandė dirbti, gavo pajamų, vaiko išlaikymui neskyrė, nes nesigavo, viskas buvo sumokama už namo nuomą, sąskaitas, nieko nesigavo, dėl to grįžo į Lietuvą. Nuo 2019 metų lėšas mokėjo iki buvo sulaikytas Vokietijoje. Su civiliniais ieškiniais susipažinęs, prašoma priteisti neturtinė žala neadekvati, prašo civilinių ieškinių netenkinti. Nukentėjusios išlaidos teisinėms paslaugoms per didelės, nesutinka jų atlyginti.

Iš 2024-07-03 prašymo dėl teikiamų duomenų, turinčių reikšmės galimai padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, matyti, kad nukentėjusioji pateikė duomenis apie M. R. pardavinėjamas transporto priemones internetinėje svetainėje "Autoplius.lt" ( 2 t., b.l. 30-36).

A. A. Auglio raštu dėl informacijos suteikimo nustatytas įsiskolinimo dydis, atlikti mokėjimai. Fiksuojama, jog skolininkas yra M. R., išieškotojas N. S.. Skolininkui įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo skolininkas informuotas apie vykdomosios bylos Nr. 0023/20/00813 pradėjimą. Iš išieškotojos pateikto banko sąskaitų išrašo matyti, jog išlaikymą nuo 2020 m. skolininkas teikė sekančiai: 2020-01-15 pervedė 250 Eur.; 2020-02-15 pervedė 250 Eur.; 2020-03-15 pervedė 250 Eur.; 2020-04-15 pervedė 250 Eur.; 2020-05-15 pervedė 250 Eur.; 2020-06-30 pervedė 250 Eur.; 2020-08-04 pervedė 250 Eur.; 2020-08-26 pervedė 250 Eur.; 2020-09-01 pervedė 250 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas 2024-04-01 yra 12786,58 Eur (4 t., b.l.47-48).

A. A. Auglio gautu raštu nustatytas įsiskolinimo dydis matyti atlikti mokėjimai. Skolininkas M. R., išieškotojas N. S.. Skolininkas 2024-10-01 pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog išlaikymas mokėtas: 2024-08-22 išieškotojai pervesta 120 Eur.; 2024-09-04 išieškotojai pervesta 150 Eur.; 2024-10-01 išieškotojai pervesta 160 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas 2024-10-01 yra 14456,58 Eur (4 t., b.l.53).

2024-04-05 gauta informacija iš AB "Regitra" nustatyta, kad transporto priemonės "Volkswagen Toureg", v/n (duomenys neskelbtini) savininkė yra K. D., valdytojas - M. R. (4 t., b.l. 124).

BK 164 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti jos sąmoningai nevykdo. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-699/2017, 2K-246/2016, 2K-9/2014). Atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis gali būti pripažįstama priverstinė bedarbystė, nedarbas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, įkalinimas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2014, 2K-218/2012).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad M. R. žinodamas apie teismo priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinta taikos sutartis tarp jo ir N. S., jam įsipareigojant K. R. teikti išlaikymą po 250 eurų kas mėnesį, sąmoningai nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio iki 2024-08-22 visiškai nemokėdamas teismo priteistų lėšų bei neteikdamas vaikui jokios kitos materialinės paramos, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, dėl ko 2024 m. spalio 1 d. viso nesumokėjo 14456,58 eurų( 4t. b.l. 53) .

Tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu M. R. patvirtino, kad jis žinojo, jog pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje jis privalėjo mokėti išlaikymą savo dukrai K. R.. Tai, kad kaltinamasis nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio jokio išlaikymo neteikė, neabejotinai nustatyta tiek nukentėjusios parodymais, tiek byloje esančiais ištirtais rašytiniais įrodymais, tiek paties kaltinamojo parodymais. Pažymėtina, kad kaltinamasis pats patvirtino, jog išvykęs iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę turėjo darbą, bei pajamų, be to kaip matyti iš jo banko sąskaitos išrašo turėjo kitų pajamų (kaip pats paaiškino buvo remiamas draugų). Tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę teikti bent dalinį išlaikymą patvirtina ir nukentėjusios parodymai apie kaltinamojo gyvenimo būdą, laisvalaikio praleidimą kelionėse. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingo amžiaus, neabejotina, kad kaltinamasis turėjo realią galimybę, jeigu ir nevisišką, tačiau dalinį išlaikymą teikti, tai yra nėra svarbių priežasčių, dėl kurių sprendimo nevykdymą būtų galima pripažinti pateisinamu.

Pažymėtina, kad kaltinamasis nuo 2020 metų iki 2022 metų rugsėjo mėnesio atliko bausmę, todėl šiuo laikotarpiu vengimo tekti išlaikymą nėra. Kaltinimas šioje dalyje tikslintinas.

Nuosekliai, susietai vertinant aplinkybes apie susidariusį įsiskolinimo dydį, kaltinamojo dirbtą laiką, duomenis apie gautas kitas pajamas, bei kaltinamojo išlaidas, tai, kad kaltinamasis visiškai nebendradarbiavo su antstoliu, ir nekontaktavo su nukentėjusia, teismas neabejoja, kad kaltinamasis turėdamas galimybę teikti išlaikymą, tai daryti sąmoningai vengė.

Vertinant išdėstytus įrodymus teigti, jog M. R. nuo 2022 metų rugsėjo išlaikymo nemokėjo dėl objektyvių priežasčių, nėra jokio pagrindo. M. R. elgesys, kuomet jis – sveikas, dalį laiko dirbantis ir galintis dirbti asmuo – gana ilgą laikotarpį nemokėjo savo nepilnamečiui vaikui jokio išlaikymo, rodo kaltinamojo sąmoningą vengimą vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str. Atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su vaiko interesais, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – M. R. teistas Vokietijoje, tačiau dėl kitokio pobūdžio veikų, administracine tvarka baustas, šiuo metu vykdo individualią veiklą. Nors nustatyta, kad kaltinamasis vengė mokėti išlaikymą vaikui, tačiau dabartinis kaltinamojo elgesys rodo, jog gali keisti savo elgesį teigiama linkme, M. R. pradėjo mokėti dalinį išlaikymą, pažymėtina, kad iki įkalinimo taip pat išlaikymą teikė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis, nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo įsitikinimu šie įpareigojimai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę teikti išlaikymą ir dengti įsiskolinimą.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusių atstovė advokatė J. J. pateikė civilinį ieškinį (1t. b.l. 116-123) prašė priteisti iš kaltinamojo N. S. naudai 8000 eurų neturtinę žalą ir 9000 eurų neturtinę žalą K. R. naudai ir proceso išlaidas.

Nurodė, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiama nuo 200 eurų iki 2000 eurų neturtinė žala. Paaiškino, kad K. R. po eismo įvykio patyrė sunkius sveikatos sutrikdymus, reikalinga pastovi priežiūra, specialios priemonės. Dėl to nukentėjusioji tikėjosi, kad kaltinamasis palengvins sunkumu bent jau prisidėdamas finansiškai, tačiau kaltinamasis piktybiškai to nedarė. Dukra dėl tėvo veiksmų jautėsi atstumta. Todėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltus išgyvenimus vertina prašomomis priteisti sumomis.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnis). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Nukentėjusios dėl kaltinamojo vengimo teikti išlaikymą patyrė papildomus rūpesčius ir pergyvenimus, gyvenimo kokybė nebuvo pagerinta, dukros išlaikymu tam tikrą laiką teko rūpintis vienam iš tėvų- nukentėjusiai N. S..

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusių atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, todėl teismas pripažįsta, kad yra priežastinis ryšys tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusių patirtų neigiamų emocijų, pergyvenimų bei nepatogumų.

Kaltinamajam nevykdant pareigos išlaikyti vaiką, natūraliai N. S. kilo daugiau rūpesčių siekiant pačiai užtikrinti visus vaiko materialius poreikius, todėl ji dėl to jautė papildomą stresą ir įtampą. Dėl to, kad kaltinamasis neteikė vaikui išlaikymo, taip pat buvo apribotos vaiko reabilitacijos, priežiūros, lavinimosi galimybės, nebuvo pilnai užtikrinami vaiko interesai. Tokiu būdu kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais pažeidė dukros K. ir N. S. interesus, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta. Tačiau vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui nevykdymo laikotarpį – 2 metai, taip pat atsižvelgia ir įvertina tai, kad neturtinės žalos dydį N. S. grindžia ne vien tuo, jog kaltinamasis neteikė materialinio išlaikymo, tačiau ir kitomis aplinkybėmis: tuo, kad neturtinė žala padaryta ir dėl dukros sveikatos būklės, taip pat neturtinė žala grindžiama neigiamomis pasekmėmis dėl to, kad kaltinamasis nebendrauja su vaiku, nesidomi dukra, jos sveikata ir visa našta tenka N. S.. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad atsakomybėn kaltinamasis patrauktas už savo turtinių pareigų nevykdymą vaiko atžvilgiu. Taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamojo nusikalstama veika tyčinė, jis darbingo amžiaus ir darbingas, vertinant visas svarbias aplinkybes bei realią galimybę atlyginti žalą, esamą įsiskolinimą, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti sumos neatitinka kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusių patirtų pergyvenimų ir nepatogumų, yra daugiau baudžiamojo pobūdžio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusio ir kaltininko interesų pusiausvyrą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz. Kauno apygardos teismo 2023-12-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-569-928/2023). Neturtinė žala nukentėjusioms vertintina po 1300 eurų, civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.250 straipsniu tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš sąskaitų už teisines paslaugas, pavedimų kopjjų, nukentėjusi N. S. turėjo 2876,88 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusios atstovė advokatė J. J. atstovavo nukentėjusiai ikiteisminiame tyrime ir teisme, parengė procesinius prašymus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, aktyviai gynė nukentėjusios teises, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje. Teismas sprendžia, kad turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, todėl vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusios naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

N. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir nepilnametės K. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti N. S. naudai 1300 eur (tūkstantį tris šimtus eurų), K. R. naudai 1300(tūkstantį tris šimtus) eurų neturtinės žalos iš M. R..

Priteisti iš M. R. 2876 eurus 88 centus N. S. naudai, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba (Vidurio Lietuvos skyriumi, Laisvės g. 2, Marijampolė), per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.