- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-230-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-013-09-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Karkasnamis“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB) „Karkasnamis“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4914-1055/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Statybų tinklas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karkasnamis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Statybų tinklas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Karkasnamis“ 18 300 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą, kurio pagrindu ieškovė perdavė atsakovei valdyti ir naudotis už atlygį automobilį AUDI Q7, o atsakovė įsipareigojo už naudojimąsi transporto priemone kaip atlygį mokėti susidariusias skolas ir kiekvieną mėnesį reikiamas mokėti įmokas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Viso atsakovė lizingo bendrovei sumokėjo 18 904,28 Eur, galutinai įvykdydama 2014 m. liepos 15 d. lizingo sutartį, todėl 2018 m. lapkričio 20 d. automobilio nuosavybė perėjo ieškovei.
3. Paaiškino, jog ieškovė, vykdydama 2017 m. gruodžio 7 d susitarimą, 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė su atsakove transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavė atsakovei automobilį AUDI Q7. Tą pačią dieną buvo išrašytos sąskaitos faktūros 15 000 Eur sumai už automobilį ir 3 300 Eur sumai už CV-Kasko draudimą, automobilinę navigacinę sistemą, žiemines padangas, lietus diskus, ratlankius. Atsakovė sąskaitų faktūrų neapmokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
5. Teismas, įvertinęs 2017 m. gruodžio 7 d. šalių pasirašytą susitarimą, darė išvadą, jog po lizingo sutarties įvykdymo, nuosavybės teisei į automobilį perėjus ieškovei, ji įsipareigojo jį parduoti atsakovei. Savo išvadą grindė tuo, kad susitarime aiškiai nurodyta, jog įmokos lizingo bendrovei mokamos už naudojimąsi automobiliu, be to, jei šalys būtų susitarusios, kad nuosavybė pereina atsakovei automatiškai už jau sumokėtas lizingo bendrovei sumas, tai pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį ir išrašius sąskaitas faktūras, turėjo būti surašytas skolų suderinimo aktas arba panašaus pobūdžio dokumentas, kuris įskaitytų atsakovės sumokėtas lizingo įmonei sumas ir mokėtinas pagal 2018 m. lapkričio 21 d. išrašytas sąskaitas faktūras sumas. Byloje pateiktos atsakovės 2019 m. kovo 8 d. pažymos apie lizingui pervestas pinigines lėšas nevertino, kaip skolų suderinimo ar tarpusavio sumų įskaitymo akto.
6. Pažymėjo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės akcininkas ir direktorius yra G. V., kurio laidavimu buvo užtikrinamas BUAB „Statybų tinklas“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartį įvykdymas, todėl atsakovės elgesys gali būti vertinamas kaip nesąžiningas, kadangi prieš pat iškeliant ieškovei bankroto bylą, G. V., atstovaudamas abi šalis, sudarė ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir įsigijo transporto priemonę su priedais už ją nepervesdamas įmonei pinigų.
7. Konstatavo, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai ir ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus parduoti automobilį įvykdė tinkamai, atsakovė savo pareigos sumokėti automobilio kainą pagal Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir išrašytas sąskaitas faktūras neįvykdė, todėl reikalavimas priteisti 2018 m. lapkričio 21 d. sąskaitose faktūrose nurodytas sumas pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Karkasnamis“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodant iš bankroto administravimui skirtų lėšų.
9. Teigia, kad teismas tinkamai neinformavo atsakovės apie teisminį procesą, dėl ko atsakovė negalėjo tinkamai gintis nuo pareikštų reikalavimų. Paaiškina, jog procesinius dokumentus teismas išsiuntė atsakovės buveinės adresu ir laikė tinkamu atsakovės informavimu apie vykstantį teismo procesą. Tvirtina, jog šio atveju teismas neišnaudojo visų galimybių tinkamai informuoti atsakovę apie procesą, nes nesiuntė atsakovės vadovui G. V. procesinių dokumentų, nors tokią galimybę turėjo, nesiuntė dokumentų elektroninų ryšių priemonėmis, nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi atsakovės elektroninio pašto adresą, teismui buvo žinomas kitoje byloje atsakovę atstovavęs advokatas, todėl galėjo jį informuoti.
10. Nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovei nesumokėjus lizingo įmokų už ieškovę, ieškovė būtų praradusi ne tik automobilį, bet būtų patyrusi ir didžiulių nuostolių. Paaiškina, kad ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartį ir lizingo bendrovė buvo kelis kartus nutraukusi lizingo sutartį. Teigia, kad ieškovė, siekdama išvengti lizingo automobilio praradimo ir didelių nuostolių atsiradimo, ir sudarė 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą. Tvirtina, jog nebuvus sudarytam 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimui ir atsakovei nesumokėjus įmokų lizingo bendrovei, lizingo bendrovė būtų nutraukusi lizingo sutartį, o ieškovei būtų kilusi pareiga grąžinti automobilį lizingo bendrovei bei atlyginti visus lizingo bendrovės nuostolius.
11. Teigia, kad nebuvo įvertinta tai, jog 2018 m. lapkričio 21 d. ieškovė ir atsakovė įskaitė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus viena kitai: ieškovės 18 904,28 Eur reikalavimo teisė į atsakovę pagal 2018 m. balandžio 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. 003, 2018 m. lapkričio 21 d. sąskaitas faktūras Nr. 004 ir Nr. 005 buvo sudengta su atsakovės 18 904,28 Eur reikalavimo teise į ieškovę pagal atsakovės atliktus mokėjimus už ieškovės lizingo bendrovei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Tvirtina, jog įskaitymą patvirtina atsakovės buhalterinėje sistemoje atlikta buhalterinė įskaitymo operacija, ieškovės 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, ieškovės bankroto byloje atsakovė nepareiškė finansinio reikalavimo 18 904,28 Eur sumai.
Atsiliepimas
12. Ieškovė BUAB „Statybų tinklas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
13. Nurodo, kad susitarimas nenumatė sąlygos, jog atsakovei suteikiama teisė naudotis automobiliu neatlygintinai, atsakovė turėjo piniginę prievolę prieš ieškovę, nes atsakovė už naudojimąsi automobiliu turėjo mokėti subnuomos mokestį, o ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti jokios priešpriešinės piniginės prievolės atsakovei, kadangi pastaroji suteikė teisę laikinai naudotis automobiliu. Pažymi, jog tarp ieškovės ir atsakovės negalėjo susiklostyti vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, kaip ir negalėjo susiklostyti vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymo teisiniai padariniai.
14. Teigia, jog lizingo sutarties nevykdymo atveju nukentėtų tik G. V., nes jis laidavo lizingo sutarties įvykdymą, o susitarimo sudarymo metu ieškovė jau turėjo pradelstų ir neįvykdytų įsipareigojimų valstybės biudžetui.
15. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tarpusavio šalių susitarimą, atkreipdamas dėmesį, jog šalys neaptarė nuosavybės perėjimo automatiškumo atsakovei už sumokėtas lizingo bendrovei įmokas, įvertino, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio įskaitymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir prašo juos priimti. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teisme apeliantė nepateikė jokių procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį ir pan.), nes tvirtina nebuvus tinkamai informuota apie bylą, sprendžia esant pagrindui priimti naujus rašytinius įrodymus ir įvertinti juos byloje esančių įrodymų visumoje (CPK 185 straipsnis, 314 straipsnis).
18. Nustatyta, kad 2014 m. liepos 15 d. UAB „Statybų tinklas“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sudarė lizingo sutartį Nr. 201407F-423 (toliau – ir lizingo sutartis) dėl automobilio AUDI Q7, identifikacinis Nr. WAUZZZ4LXFD004609 (toliau – AUDI Q7). 2017 m. gruodžio 7 d. UAB „Statybų tinklas“ ir UAB „Karkasnamis“ sudarė susitarimą Nr. 2017-12-07 (toliau – ir susitarimas), pagal kurį UAB „Statybų tinklas“ perdavė UAB „Karkasnamis“ valdyti ir naudotis automobilį AUDI Q7, o UAB „Karkasnamis“ įsipareigojo mokėti susidariusias skolas ir kiekvieno mėnesio reikiamas mokėti įmokas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Pagal 2018 m. lapkričio 21 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Statybų tinklas“ pardavė UAB „Karkasnamis“ automobilį AUDI Q7, valst. Nr. HNH 900, už 15 000 Eur. 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Statybų tinklas“ išrašė UAB „Karkasnamis“ dvi sąskaitas faktūras Nr. 004 ir 005, atitinkamai, 15 000 Eur sumai už parduotą AUDI Q7 ir 3 300 Eur sumai už CV-Kasko draudimą automobiliui, automobilinę navigacinę sistemą, žiemines padangas, lietus diskus, ratlankius ir kitus priedus.
19. Apeliantė UAB „Karkasnamis“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tvirtina, jog nebuvo tinkamai informuota apie teisminį procesą ir nebuvo įvertintos aplinkybės dėl atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.
20. Pagal CPK 122 straipsnio nuostatas juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
21. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad apeliantės buveinė nurodyta Adolfo Šapokos g. 72, Antakalnių k., Utenos r., elektroninio pašto adresas statybos@gmail.com. Ieškovė ieškinyje nurodė tą pačią apeliantės kontaktinę informaciją. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio elektroninės bylos kortelės duomenimis, pirmosios instancijos teismas apeliantei skirtus procesinius dokumentus 2018 m. rugpjūčio 9 d., rugpjūčio 20 d., rugsėjo 17 d., rugsėjo 30 d. siuntė jos buveinės adresu bei rugpjūčio 20 d., rugsėjo 17 d. - ir elektroninio pašto statybos@gmail.com adresu. Nustatyta, kad siųsti apeliantei procesiniai dokumentai pašto buvo grąžinti teismui adresatui neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 21 punkte nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių tinkamą procesinių dokumentų įteikimą (CPK 123 straipsnio 4 dalis, 185 straipsnis). Kaip nustatyta, visi apeliantei procesiniai dokumentai buvo siunčiami apeliantės buveinės adresu, elektroniniu adresu, t. y. išnaudotos galimybės tinkamai įteikti procesinius dokumentus teismo sprendimo priėmimo atveju. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatos nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).
23. Pridurtina, jog teismo sprendimo, o ne sprendimo už akių, priėmimo atveju teismui netaikytinas būtinas visų prieinamų priemonių išnaudojimas įteikiant šaliai procesinius dokumentus, todėl apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika dėl procesinių dokumentų įteikimo sprendimo už akių priėmimo atveju nagrinėjamoje byloje netaikytina (CPK 185 straipsnis).
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.130 straipsnio nuostatos numato vieną iš prievolių pasibaigimo būdą - įskaitymą. Teismų praktika kaip vieną iš įskaitymo sąlygų nurodo prievolės šalių turimas viena kitai abipuses teises ir pareigas, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
25. Apeliantė tvirtina, jog 2018 m. lapkričio 21 d. ginčo sąskaitų faktūrų išrašymo dieną ieškovė ir apeliantė turėjo viena kitos atžvilgiu priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Tai, kad ieškovė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu turėjo reikalavimo teisę į apeliantę dėl 18 904,28 Eur sumos už parduotą automobilį AUDI Q7 ir priedus gavimo, byloje nėra ginčo ir šią aplinkybę apeliantė pripažįsta (CPK 187 straipsnis).
26. Kaip savo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą į ieškovę, apeliantė įvardija jos sumokėtas lizingo įmokas lizingo bendrovei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Kad tokius mokėjimus atliko, apeliantė pateikė mokėjimo nurodymų išrašus. Kolegija, įvertinusi pateiktuosius įrodymus, sprendžia, jog apeliantės atlikti lizingo įmokų mokėjimai negali būti laikomi priešpriešiniais reikalavimais į ieškovę dėl toliau nurodytų aplinkybių (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
27. 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovė kreipėsi į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ su prašymu leisti apeliantei subnuomoti automobilį AUDI Q7. Tos pačios dienos susitarimo 2 punktu ieškovė ir apeliantė sutarė, jog apeliantė, naudodamasi automobiliu AUDI Q7, įsipareigos mokėti susidariusias skolas ir įmokas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Apeliantės mokėjimų nurodymai, banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad apeliantė savo prievolę pagal susitarimą vykdė. Šiuo atveju pagrįsta konstatuoti, jog ieškovę ir apeliantę siejo subnuomos santykiai, kuriems taikomos nuomos santykių teisinės normos (CK 6.477 straipsnis, 6.490 straipsnis).
28. To paties susitarimo 3 punkte šalys numatė ieškovės įsipareigojimą, sumokėjus visas lizingo įmokas, leisti apeliantei išsipirkti automobilį AUDI Q7. Minėta susitarimo nuostata aiškintina taip, kad įvykdžius lizingo sutartį, automobilis AUDI Q7 bus parduotas apeliantei, ką patvirtina 2018 m. lapkričio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis bei ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 27 ir 28 punktuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog tarp šalių nenustatytas susitarimas, kad apeliantė turės teisę reikalauti iš ieškovės grąžinti jos sumokėtas lizingo įmokas, kurios šiuo atveju aiškinamos kaip nuomos mokestis už automobilio AUDI Q7 naudojimąsi (CK 6.487 straipsnis; CPK 185 straipsnis). Jokių kitų dokumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą - buvus susitarimui apeliantei turėti teisę susigrąžinti lizingo įmokas iš ieškovės, byloje nepateikta (CPK 12 straipsnis). Konstatuojama, kad apeliantė neįgijo reikalavimo teisės į ieškovę dėl sumokėtų lizingo įmokų, kas reiškia, jog byloje neįrodyta buvus įskaitymo sąlygai – turėti įskaitymo šalims viena kitai abipuses teises ir pareigas (CK 6.130 straipsnis; CPK 178 straipsnis).
30. Apeliantės argumentus dėl atlikto įskaitymo kolegija vertina kritiškai, nes sandorio sudarymo metu ieškovei ir apeliantei vadovavo ( atstovavo) tas pats asmuo – G. V., todėl atliktos operacijos apeliantės buhalterinėje apskaitoje, ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytos aplinkybės netenkina informacijos skaidrumo principo.
31. Lygiai taip pat įskaitymo egzistavimo, pagrįstumo nepatvirtina ir apeliantės teiginiai dėl finansinio reikalavimo nebuvimo ieškovės bankroto byloje, nes, kaip nurodyta nutarties 29 punkte, nebuvo sąlygos įskaitymui atsirasti ir atlikti.
32. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės teiginiai dėl susitarimo būtinumo labiau sietini su atsikirtimais pagal actio Pauliana ieškinį, todėl byloje nagrinėjant klausimą dėl skolos pagal sąskaitas faktūras priteisimą, minėtų teiginių nevertina, kaip nesančių teisiškai reikšmingais bylai.
33. Atsižvelgiant į nutarties 22, 29 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.