Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gruodžio 7 d. ieškovės ir atsakovės direktorius G. V. kreipėsi į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ su prašymu leisti subnuomoti ieškovės pagal lizingo sutartį valdomą ir naudojamą automobilį AUDI Q7 subnuomininkei atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą, kurio pagrindu ieškovė perdavė atsakovei valdyti ir naudotis už atlygį 2014 metų gamybos automobilį AUDI Q7, o atsakovė įsipareigojo už naudojimąsi transporto priemone kaip atlygį mokėti susidariusias skolas ir kiekvieną mėnesį reikiamas mokėti įmokas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Nuo 2017 lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovė sumokėjo lizingo bendrovei iš viso 18 904,28 EUR, taip galutinai įvykdydama 2014 m. liepos 15 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 2018 m. lapkričio 20 d. automobilio nuosavybė perėjo ieškovei.

Ieškovė, vykdydama 2017 m. gruodžio 7 d susitarimo 3 punkto įsipareigojimus, 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė su atsakove transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavė atsakovei automobilį AUDI Q7 už 15 000 EUR. Tą pačią dieną buvo išrašytos sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 EUR sumai už automobilį ir Nr. 005 3 300 EUR sumai už parduodamą įmonės ilgalaikį turtą: CV-Kasko draudimą, automobilinę navigacinę sistemą, žiemines padangas, lietus diskus, ratlankius. Šios sąskaitos iki šiol nėra apmokėtos.

Posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad bankrutavusios įmonės balanse sąskaitose – faktūrose nurodyto turto nėra, yra pardavimo sutartis, taigi turtas buvo parduotas, bet už jį nesumokėta. Pavedimus Lizingo bendrovei už išperkamą automobilį darė tiesiogiai atsakovė. Automobilis tą pačią dieną buvo registruotas ieškovės vardu ir iš karto parduotas atsakovei.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 124 straipsnio 4 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bankroto administratoriumi paskyrė MB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. sausio 19 d.

2014 m. liepos 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio AUDI Q7, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį kliento įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį įvykdymas buvo užtikrinamas G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laidavimu.

2017 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus G. V., kreipėsi su prašymu į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl leidimo subnuomoti pagal Lizingo sutartį valdomą ir naudojamą automobilį AUDI Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2017 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą Nr. 2017-12-07 (toliau – Susitarimas), pagal kurį davėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) perdavė gavėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)) valdyti ir naudotis automobilį AUDI Q7, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), o gavėjas įsipareigojo mokėti susidariusias skolas ir kiekvieno mėnesio reikiamas mokėti įmokas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Susitarimo 3 punktu šalys susitarė, kad šios transporto priemonės po išmokėtų UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sumų galutinis išsipirkimas bus susitarimo gavėjui.

2018 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 15 000 EUR. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvi sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinkamai, 15 00 EUR sumai už parduotą AUDI Q7 ir 3 300 EUR sumai už CV-Kasko draudimą automobiliui (duomenys neskelbtini) automobilinę navigacinę sistemą, žiemines padangas, lietus diskus, ratlankius ir kitus priedus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pagal Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė atsakovei pardavė automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 15 000 EUR bei išrašė sąskaitas-faktūras už automobilį ir 3 300 EUR sumai už kartu parduodamus automobilio priedus. Duomenų, kad šios sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos, byloje nėra. Susitarimo 3 punktas, kuriuo ieškovė įsipareigojo, kad transporto priemonės po išmokėtų lizingo bendrovei sumų, galutinis išsipirkimas bus susitarimo gavėjui, tai yra atsakovei, vertinant ir aiškinant jį visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, teismo nuomone reiškia, kad po lizingo sutarties įvykdymo, nuosavybės teisei į automobilį perėjus ieškovei, ji įsipareigojo jį parduoti atsakovei. Kitaip aiškinti šios Susitarimo sąlygos nėra pagrindo, kadangi susitarime aiškiai nurodyta, kad įmokos lizingo bendrovei mokamos už naudojimąsi automobiliu, be to, jei šalys būtų susitarusios, kad nuosavybė pereina atsakovei automatiškai už jau sumokėtas lizingo bendrovei sumas, tai pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį ir išrašius sąskaitas – faktūras, turėjo būti surašytas skolų suderinimo aktas arba panašaus pobūdžio dokumentas, kuris įskaitytų atsakovės sumokėtas lizingo įmonei sumas ir mokėtinas pagal 2018 m. lapkričio 21 d. išrašytas sąskaitas – faktūras sumas. Tokio dokumento byloje nėra. Yra tik 2019 m. kovo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie tai, kad UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ iš viso pervesta 18 904,28 EUR. Tačiau, teismo vertinimo, šis dokumentas negali būti vertinamas kaip skolų suderinimo ar tarpusavio sumų įskaitymo aktas, be to, ši pažyma surašyta jau po bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Jei atsakovė laikytų, kad ieškovė yra jai skolinga pažymoje nurodytas sumas ir jos turi būti įskaitytos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, atsakovė galėjo kreiptis ir su savo turtiniais reikalavimais būti įrašyta į bendrą kreditorių sąrašą. Be to, pažymėtina, kad kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės akcininkas ir direktorius yra tas pats asmuo – G. V., kurio laidavimu buvo užtikrinamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartį įvykdymas, atsakovės elgesys gali būti vertinamas kaip nesąžiningas, kadangi prieš pat iškeliant ieškovei bankroto bylą, G. V., atstovaudamas abi šalis, sudarė šią transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį ir įsigijo transporto priemonę su priedais už ją nepervesdamas įmonei pinigų.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai ir ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus parduoti automobilį įvykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovė savo pareigos sumokėti automobilio kainą pagal Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir išrašytas sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (už automobilį) ir (duomenys neskelbtini) (už automobilio priedus) neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2018 m. lapkričio 21 d. sąskaitose – faktūrose nurodytas sumas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, panaikintinos įvykdžius sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžeto pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, kuris sudaro 411,75 EUR už ieškinio reikalavimą ir 38 EUR už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 7,25 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso - 457 EUR (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų tinklas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 18 300 EUR (aštuoniolika tūkstančių tris šimtus eurų) skolos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 457 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.