Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog policijos sprendimas priimtas praėjus Apraše nustatytam 30 kalendorinių dienų terminui, kad sprendimo priėmimo data nesutampa su jo metaduomenimis, pažymėjo, kad policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje 2023-04-12 buvo suformuotas sprendimas Nr. 23-IL-20-00937-e, kuris pateiktas tvirtinti policijos įstaigos vadovo įgaliotam asmeniui. Sprendimas dokumentų valdymo sistemoje buvo užregistruotas 2023-04-17 numeriu 20-IL-9353, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Licencijavimo skyriaus 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 20-IL-9353 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – leisti pareiškėjui įsigyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 16 d. prašymu kreipėsi į Kauno AVPK Licencijavimo skyrių dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo (b. l. 5-6). Kauno AVPK 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 20-IL-9353 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, III skyriaus 14-17 punktų nuostatomis (b. l. 8-9).

Iš Sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08722-19 pagal nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, dėl pareiškėjo nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 22-25). Minėtas nutarimas patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 22 val. 44 min. pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,72 prom. girtumas), gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį, brolį G. B., t. y. sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam kaktos kirstinę žaizdą – nežymiai sutrikdė jo sveikatą (Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. 12-7560-505/2022 duomenys). Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (0,53 prom. girtumas) pareiškėjui paskirta bausmė buvo sušvelninta. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 20 d. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį, 2004 m. vasario 27 d. už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir 2010 m. rugsėjo 11 d. už automobilio vairavimą neįsijungus artimųjų žibintų šviesų (b. l. 26-30).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 str. 1 d.). Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, o būtent yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant ir nešiojantis šaunamuosius ginklus, taip pat griežtus reikalavimus juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms, kurios leidžia spręsti apie asmenų patikimumą ir nuspėjamumą turint ginklą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios ir įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą, jeigu nustatoma bent viena iš nurodytų alternatyvių aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019). Teismų praktikoje pabrėžiamą ginklų apyvartos teisinio reguliavimo ypatumą, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam, potencialiai galimam pavojui (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį Nr. A-1857-629/2019).

Šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y., kad pareiškėjas 2019 m. būdamas neblaivus (1,72 prom. girtumas) nežymiai sutrikdė brolio sveikatą (padarė nusikalstamą veiką), 2021 m. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad neblaivus (nustatytas 0,53 prom. girtumas) vairavo transporto priemonę (padarė administracinį nusižengimą), 2016 m. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalį už medžioklės taisyklių pažeidimus, 2004 m. baustas pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2010 m. baustas pagal ATPK 124 (1) straipsnio 6 dalį už automobilio vairavimą neįsijungus artimųjų žibintų šviesų, neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir leidžia spręsti apie jo galimą grėsmę visuomenės saugumui turint ginklą.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką automobilio vairavimas esant neblaiviam, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, o žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nors pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, tačiau remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą. Nors Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08722-19 pagal nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prieš pareiškėją buvo nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad būtų galima taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuoti, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nebūtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį Nr. eA-668-815/2022).

Iš Sprendimo turinio matyti, kad sprendžiant dėl pareiškėjo pašymo buvo vertinama pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių visuma. Apie pareiškėją surinkta informacija sudarė prielaidas išvadai, kad pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas. Priimant ginčijamą Sprendimą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas galiojo, taigi atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo, pagrįstai vertino duomenis, ar pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jį charakterizuojantys biografiniai faktai prarado aktualumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 - 2021 metų laikotarpiu pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką (būdamas neblaivus nežymiai sutrikdė brolio sveikatą) ir administracinį nusižengimą (būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę). Abi minėtas veikas pareiškėjas padarė būdamas neblaivus, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Teismo vertinimu, praėjo per mažai laiko po administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos padarymo, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas savo elgesiu jau nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pabrėžtina ir tai, kad aptariama teisės norma pagrindą atsisakyti išduoti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus sieja ne tik su jau nustatytu asmens keliamu pavojumi, bet ir su galimu pavojumi ateityje, kurį jis gali kelti laikydamas ir galėdamas disponuoti ginklu. Tai reiškia, kad pavojų gali kelti ne tik asmuo, kuris jau padarė teisės pažeidimus ir turi galiojančius teistumus ar nuobaudas, bet ir kuris dėl savo asmenybės ypatumų, mąstymo būdo ir toleruojamo elgesio gali ateityje padaryti teisės pažeidimų disponuodamas ginklu, jeigu jam bus leista jį laikyti. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, administraciniai nusižengimai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes jo požiūris į įstatymų nesilaikymą gali ir ateityje nesulaikyti jo nuo įstatymų pažeidimų, tarp jų ir dėl ginklų laikymo ir naudojimosi jais srityje. Tai suponavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę, kadangi šios normos taikymui pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, pasikartojimą, vertinant juos kaip visumą, suponuoja neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir privalomų taisyklių, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir linkusį daryti teisės pažeidimus.

Teismas pažymi, kad ginčijamame Sprendime aiškiai nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas, nes išvada apie pareiškėjo keliamą ir galimą pavojų padaryta remiantis ne vien tik pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ir pažeidimų įvardijimu, bet išanalizavus ir nurodžius, kaip šie faktai apibūdina pareiškėjo asmenybę, jo požiūrį į galiojančius įstatymus ir valstybėje nustatytą tvarką, iš kurio pagrįstai nuspręsta, kad tai liudija apie keliamą ir galimą jo pavojų visuomenei. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus dėl tinkamo motyvavimo. Skundo aplinkybė, kad ginčijamame Sprendime nurodyta jo priėmimo data nesutampa su sprendimo metaduomenimis, teismo vertinimu, nėra pagrindas panaikinti ginčijamą aktą.

Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.