Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2020 m. lapkričio 6 d., apie 16.10 val., Vilniuje, Karaliaučiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d., 16.10 val., vienas automobilyje išgėrė ne daugiau 200 ml trauktinės „999“, jautėsi išgėręs. Nežino, kurioje vietoje gėrė, galbūt Pilaitės mikrorajone. Kai išgėrė trauktinės, susikrovė brangią įrangą į automobilį ir pagalvojo, kad negali ten palikti automobilio, norėjo jį perstatyti į aikštelę, kur šviesu. Prieš geriant nežinojo, kad reikės kitur dirbti, neplanavo niekur važiuoti, o paskui sužinojo, kad reikės kitur dirbti, todėl norėjo perstatyti automobilį. Tuomet važiavo, nepamatė stulpo ir į jį įvažiavo, sustojo, apsižiūrėjo ir laukė policijos. Policiją iškvietė kitas asmuo, nežinojo, kad ji iškviesta. Negali paaiškinti, kodėl nusprendė išgerti, išgėręs nevairuoja, jei išgeria važiuoja su autobusu ar taksi. Perstatęs automobilį, iš Karaliaučiaus gatvės į (duomenys neskelbtini) planavo važiuoti autobusu ar išsikvietęs „Bolt“. Sutinka su jam nustatytu 0,56 promilių girtumu, alkoholį vartoja per šventes, problemų dėl to neturi, gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. B. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo parodymai, duoti teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis).

Iš M. R. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 6 d., apie 16 val., Vilniuje, Karaliaučiaus g. 8, jam einant per perėją su mažamečiu vaiku, iš kiemo išsuko automobilis „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas per nereguliuojamą sankryžą nuvertė kelio ženklą. Vairuotojas buvo vienas, atvykę pareigūnai sulaikė minėtą asmenį (b. l. 41).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 6 d., 16.12 val. buvo gautas pranešimas, jog pėsčiųjų perėjoje automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė ir nuvertė kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“ (b. l. 5-6).

Iš liudytojo A. G. (A. G.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jo 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2020 m. lapkričio 6 d., dirbant nustatytame maršrute kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. B., apie 16.15 val., per radijo stotį gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo apie tai, kad Vilniuje, Karaliaučiaus g. 8 pėsčiųjų perėjoje automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į stulpą ir nuvertė kelio ženklą. Reaguojant į gautą informaciją bei atvykus anksčiau nurodytu adresu buvo pastebėta, kad yra nuverstas kelio ženklas „pėsčiųjų perėja“, šalia stovi automobilis „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo automobilio vairuotojas A. B.. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nes bendraujant su juo iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Alkotesterio pagalba vairuotojui A. B. buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, o vėliau atlikus pakartotinį tikrinimą – 1,56 promilių girtumas. Vairuotojas A. B. prisipažino vairavęs jam priklausantį automobilį ir padaręs eismo įvykį. Taip pat vėliau į įvykio vieta atėjo pranešėjas M. R., kuris nurodė, kad būtent A. B. vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir padarė eismo įvykį. Nustačius vairuotojui girtumą, kuris viršija 1,50 promilės, apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, automobilis priverstinai uždarytas į saugomą aikštelę. Įvykio vietoje pasiliko Kelių policijos ekipažas įforminti eismo įvykį, o A. B. pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 8, 43).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. B. (A. B.) 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 6 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., apie 16.12 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Karaliaučiaus g. 8, perėjoje automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė ir nuvertė kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“. Atvykus minėtu adresu stovėjo automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuriame sėdėjo A. B.. Aiškinantis aplinkybes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus A. B., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis tai neigė. 16.32 val. patikrinus asmens blaivumą nustatyta 1,85 promilių girtumas, 17.02 val. patikrinus antrą kartą – nustatytas 1,56 promilių girtumas. Tuomet A. B. pripažino, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir vairuodamas nuvertė kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“. Asmuo nurodė, kad tiesiog norėjo automobilį perstatyti šalia, toli nenorėjo važiuoti. Susisiekus su pranešėju pastarasis patvirtino, kad matė vairavimo faktą (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio S. J. (S. J.) 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 6 d., dirbant su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu R. S., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Karaliaučiaus g. 8, perėjoje, automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė ir nuvertė kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad vairuotojas A. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių girtumas, nepasirinko saugaus greičio, buvo neatidus, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą su kelio ženklais (b. l. 9).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. B. nustatyti iš burnos sklindančio alkoholio kvapas ir nerišlios kalbos neblaivumo požymiai (b. l. 10).

Iš alkotesterio kvitų duomenų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1296946 duomenų matyti, kad A. B. 2020 m. lapkričio 6 d., 16.32 val. buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, o 2020 m. lapkričio 6 d., 17.02 val., nustatytas 1,56 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 11-13).

Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas ir savininkas yra A. B. (b. l. 26).

Iš viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, pasirinkti metai 2002 m., vertė su PVM lapkričio mėnesio duomenimis– 1 640 Eur (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad prieš gerdamas važiuoti niekur neplanavo. Automobilyje išgėrė 200 ml trauktinės. Sužinojo, kad kitą dieną reikės kitur dirbti, o automobilyje buvo brangi įranga, todėl nusprendė pervaryti mašiną į apšviestą aikštelę, nors išgėręs jautėsi apsvaigęs. Pradėjo važiuoti, nepastebėjo stulpo ir į jį atsitrenkė. Perstatęs automobilį namo planavo grįžti autobusu arba pasinaudoti keleivių vežimo už užmokestį paslauga. Šiuos jo parodymus pagrindžia pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: M. R. pareiškimas ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose nurodyta, kad automobilis atsitrenkė į stulpą, o atvykus policijos pareigūnams šie sulaikė asmenį, vairavusį minėtą automobilį, taip pat pareigūnų A. G., A. B. ir S. J. parodymai, kad buvo gautas iškvietimas dėl į stulpą atsitrenkusio automobilio, atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog automobilį vairavo nuo alkoholio apsvaigęs A. B.. Tokius duomenis taip pat patvirtino neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio kvitų rodmenys, kad A. B. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,85 promilių, o antro tikrinimo 1,56 promilių girtumas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Kaltinime taip pat buvo nurodyta aplinkybė, jog A. B. padarė eismo įvykį ir pagadino kitiems asmenims priklausantį turtą, tačiau teismas šią aplinkybę iš kaltinimo šalina, kadangi ji neturi esminės reikšmės kvalifikuojant A. B. veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, dėl šio pažeidimo jis yra traukiamas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį.

Taigi, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. B. būdamas neblaivus (nustatytas 1,56 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gautas V. B. prašymas perduoti kaltinamąjį A. B. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, dėl šio įvykio jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, reikalavimas atlyginti žalą nėra pareikštas, tačiau jeigu jis būtų, įsipareigoja žalą atlyginti. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais duomenimis. Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo manymu, byloje taip pat yra pagrindas išvadai, kad A. B., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes. A. B. nuoširdžiai gailisi ir išties dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Kaip minėta, asmuo anksčiau nebuvo teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka. Visa tai leidžia spręsti, jog asmuo nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Visgi, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Tiek A. B. savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek teisme apklausiama V. B. nurodė, kad pagal savo asmenines savybes gali daryti kaltinamajam A. B. teigiamą įtaką. Jie 18 metų gyvena kartu, jų santykiai yra geri, ji jam yra autoritetas ir jis jos klauso. V. B. niekada nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, administracine tvarka taip pat nebausta. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Darbe charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, pareiginga darbuotoja, kuri lengvai ir noriai bendrauja su vaikais, jų tėvais ir bendradarbiais. Ji yra patikimas komandos narys, kadangi yra punktuali, darbšti, mėgstanti tvarką, ją, kaip komandos narį, norėtų turėti visos mokytojos.

Apklausta posėdyje laiduotoja V. B. nurodė, jog jai toks sutuoktinio poelgis buvo netikėtas, nes jis daug dirba, nėra mėgėjas išgerti, darbe negeria, toks atvejis buvo pirmas. Apie įvykį kalbėjosi su vyru, pastarasis prižadėjo, jog tai pirmas ir paskutinis kartas. A. B. yra svarbi šeima ir jis nenorėtų jos prarasti, todėl ji mano galinti kontroliuoti jo elgesį, daryti jam teigiamą įtaką ir laiduoti už jį.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad V. B. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo, yra asmuo, turintis kaltinamajam autoritetą, galintis jam daryti teigiamą įtaką.

Esant išdėstytiems motyvams, teismas konstatuoja, kad A. B. yra pagrindas nuo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant sutuoktinę V. B., nustatant artimą minimaliam, 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Laidavimas skiriamas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo nuomone baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti A. B. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio konfiskavimas. Vien tik atleidimas asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,56 promilės girtumas. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. anksčiau nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimą, į pirmiau paminėtas A. B. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise, minimaliam laikotarpiui – 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 7 d.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šis klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio, ar jo vertę atitinkančio sumos konfiskavimo.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė teismo konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, kurią prašo nustatyti remiantis ne VšĮ „Emprekis“ duomenimis, o jų pateiktais duomenimis iš internetinės svetainės „autoplius.lt“, iš kurių matyti, jog vieno šiuo metu parduodamo automobilio „Opel Zafira“ (2002 m.) vertė yra 525 Eur, o kito — 950 Eur. O jeigu teismas visgi nuspręstų, kad turi būti vadovaujamasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, prašo konfiskuoti automobilį.

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio vertė su PVM 1 640 Eur (b. l. 27). Advokatas pateikė iš internetinės svetainės dviejų parduodamų panašių automobilių kainas (vieno automobilio kaina 525 Eur, o kito - 950 Eur). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad gynėjas pateikė tik dviejų vizualiai panašių automobilių kainas, į didelį pateiktų verčių skirtumą, nesant kitų objektyvių duomenų dėl realios kaltininko automobilio vertės, sprendžia, kad gynėjo pateikti duomenys negali būti vertinami kaip pagrindžiantys tikrąją konfiskuotino automobilio vertę, todėl vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuri vidutines kainas nustato, įvertinusi kainas tiek internetiniuose skelbimuose, tiek laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 26), jo žmona posėdžio metu nurodė, jog nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones (nėra vairuojanti). Pavojinga veika padaryta po darbo, vakaro metu, Vilniaus mieste, gyvenamajame rajone, taigi kėlė realią grėsmę kitų asmenų turtui ar sveikatai bei gyvybei. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir aplinkybes, bei tai, kad sutuoktinė nėra įgijusi teisės vairuoti kelių transporto priemonių, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga iš kaltinamojo konfiskuoti patį automobilį, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė.

Kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 56-57) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VšĮ „Regitra“.

2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu A. B. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 28), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio 2020 m. lapkričio 12 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. lapkričio 6 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. lapkričio 11 d. UAB „Tomadas“ aikštelėje yra 18 Eur (b. l. 35-41A). Šios išlaidos, atsižvelgiant į jų taikymo trukmę, yra pagrįstos ir proporcingos, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. B. (A. B.) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti A. B. (A. B.) priklausantį automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. B. priklausantį automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; kardomąją priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VšĮ „Regitra“.

Priteisti iš A. B. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 18 Eur (aštuoniolikos eurų) patirtas išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę.

A. B. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. B. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.