- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-2425-1194/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. A., R. Č., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. A., R. Č., Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja J. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo S. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiniu valdymu pagal įstatymą priėmė jo palikimą, kurį sudaro 3257/13152 dalių pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A1m, ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 3257/13152 dalių kitų inžinerinių statinių – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvas S. A. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), dviejų butų gyvenamajame name, kur jam ir sutuoktinei A. A. nuosavybės teise priklausė dviejų kambarių butas. Šiame bute dar iki buto privatizavimo gyveno ir pareiškėja J. L.. Pareiškėjos brolis V. A. (duomenys neskelbtini) vedė ir iš šio buto išsikraustė gyventi pas sutuoktinę į Vilniaus r. sav. Tėvo mirties momentu sesuo R. Č. jau buvo ištekėjusi ir išsikrausčiusi gyventi pas sutuoktinį, kur gyvena ir šiuo metu. Pareiškėja J. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su T. L.. Sutuoktiniai gyveno pareiškėjos tėvų bute (duomenys neskelbtini) (butui buvo suteiktas Nr. 1, tačiau vėliau butų numeracija buvo panaikinta). Šiame bute gimė keturi vaikai ir šeima ilgą laiką čia ir gyveno. Pareiškėja su šeima (duomenys neskelbtini), gyveno ir po tėvo S. A. mirties. Kadangi tėvo nebebuvo, ji tėvo buto dalyje elgėsi ir jautėsi esanti savininkė. Kitame buto kambaryje gyveno pareiškėjos motina A. A.. J. L. kartu su A. A. perpus mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Mokesčiai buvo mokami A. A. vardu, nes butas buvo registruotas jos vardu ir atsiskaitymo knygelė buvo taip pat išduota A. A.. Kadangi nuo S. A. mirties praėjo daug metų, to laikotarpio atsiskaitymo knygelės pareiškėja neišsaugojo. Butas (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas A. A. vardu 1993 m. sausio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5. Butas yra dviejų butų gyvenamajame name, kurio ½ dalis (kitas butas) priklauso G. S.. Po S. A. mirties dėl jo turto dalies paveldėjimo per 6 mėnesius (pagal 1964 m. Civilinio kodekso nustatytą palikimo priėmimo terminą) į notarų biurą nesikreipė nei vaikai, nei jo sutuoktinė A. A., paveldėjimo byla nebuvo pradėta. 2000 m. vasario 1 d. A. A. sudarė testamentą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnas T. P.. Testamentu A. A. jai priklausantį turtą paliko sūnui V. A.. A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą pagal testamentą 2009 m. sausio 5 d. priėmė V. A., kuriam 2017 m. kovo 27 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal paveldėjimo teisės liudijimą V. A. paveldėjo 3257/13152 dalių pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A1m, ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 3257/13152 dalių kitų inžinerinių statinių – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kita dalis aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, kaip S. A. turto dalis, nebuvo paveldėta ir tebėra įregistruota A. A. vardu. Nors po S. A. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau tėvo palikimą, kurį sudaro ½ dalis aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja J. L. po tėvo mirties pastoviai mokėjo mokesčius už elektrą, dujas bei kitus mokesčius, rūpinosi kuru namo apšildymui (name krosnims šildymas). Visi pareiškėjos veiksmai priimant S. A. palikimą buvo atliekami per šešis mėnesius po jo mirties ir iki tol, kol šeima gyveno tame bute. Praėjus daug metų po S. A. mirties, paaugus vaikams, kai bute (duomenys neskelbtini), tapo ankšta gyventi šešių asmenų šeimai, J. L. šeima persikraustė su šeima gyventi kitu adresu. Šiuo metu pareiškėja, susitarusi su broliu V. A., butą (duomenys neskelbtini), yra išnuomoję. Po S. A. mirties pareiškėja tėvo buto dalimi rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius už elektros energiją, dujas, rūpinosi kuru namo apšildymui bei laikė save šio turto savininke. Pareiškėjos aktyvūs veiksmai rodo, kad po tėvo mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė J. L., pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, bute gyvenusi su savo šeima.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi jokių priekaištų dėl pareikšto pareiškimo.
4. Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė su pareikštu pareiškimu sutinka, pretenzijų neturi.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), tai taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
8. Pagal 1964 m. CK normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
9. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
11. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
12. Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka ji negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
13. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos tėvas S. A. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po S. A. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų S. A. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po savo tėvo mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėja po tėvo S. A. mirties, rūpinosi minėtu turtu kaip savo – iki 2024 m. birželio 19 d. bute buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo ir iki šiol moka komunalinius mokesčius, šiuo metu būstas yra išnuomotas. Minėti pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjos nurodomų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos tėvui, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, kurį sudaro: 3257/13152 dalių pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A1m, ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 3257/13152 dalių kitų inžinerinių statinių - lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.