- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- 2A-1212/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00280-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- I. B., J. Z., M. H., R. A.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kapro LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2434-431/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kapro LT“ ieškinį atsakovams I. B., J. Z., M. H., R. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovų (dalyvių) atsakomybės įmonei bei kreditoriams.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė solidariai iš atsakovų priteisti 257 251,71 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad 2012 m. vasario 15 d. ieškovui buvo iškelta bankroto byla, o BUAB „Kapro LT“ turtas ir buhalteriniai dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. 2012 m. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl įpareigojimo perduoti administratoriui turtą ir dokumentus, UAB „Kapro LT“ vadovui I. B. skirtos baudos tiek už teismo nutarties nevykdymą, tiek 2013 m. sausio 9 d. priėmus baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-119/2013. UAB „Kapro LT“ vadovu nuo 2009 m. sausio 12 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo I. B.. Pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. pateiktą įmonės steigėjų –akcininkų sąrašą, įmonės akcininkais buvo J. Z. (49 akcijos), M. H. (26 akcijos), R. A. (25 akcijos). Įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, atsakovai nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai, prieš pat bankroto bylos iškėlimą neperleisti bendrovei priklausančio ilgalaikio turto, nesilaikė ĮBĮ 8 straipsnyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Kapro LT“ iškėlimo, dėl ko įmonė patyrė 257 251,71 Lt žalą, lygią kreditorių reikalavimų sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovų I. B., R. A. ir M. H. solidariai 257 251,71 Lt žalos atlyginimui. Nurodė, kad UAB „Kapro LT“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. sausio 14 d. Pagal LITEKO duomenis nustatė, kad teismuose buvo keliamos bylos UAB „Kapro LT“ dėl įvairaus pobūdžio atsiskaitymų nuo įmonės įsteigimo, iškeltose bylose bendrovė nebuvo atstovaujama, jos vadovai buvo abejingi vykstantiems procesams. Pagal priimtus teismo sprendimus su kreditoriais neatsiskaityta tiek prievolėse iš darbo santykių, tiek iš sutartinių santykių. Dėl to sprendė, kad UAB „Kapro LT“ veikloje su finansinėmis problemomis ir įsiskolinimais darbuotojui ir tretiesiems asmenims buvo susidurta nuo pirmųjų jos įsteigimo metų. Remdamasis 2013 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-119/2013, teismas konstatavo, kad bendrovės veikla nebuvo organizuojama vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, neįgyvendinami jos tikslai. Nesudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, neparuošti bendrovės metiniai pranešimai, neorganizuojami akcininkų susirinkimai, bendrovės dokumentai ir duomenys nepateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui. J. Z. pateiktas 2009 m. sausio 12 d. Darbų ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktas paneigė I. B. paaiškinimus, kad jokių dokumentų iš ankstesnio bendrovės direktoriaus neperėmė. Įmonės direktorius I. B. ne tik neišsaugojo jam perduotųjų dokumentų, tačiau ir nevykdė pareigų, numatytų Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje. Konstatavo, kad atsakovo I. B., kaip įmonės direktoriaus, civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo I. B. veiksmai. Pagal nustatytas aplinkybes vertintina, kad I. B. jam priskirtas pareigas pažeidė dėl jo didelės kaltės (CK 6.248 str. 1 d.), t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu nevykdant savo pareigų. Pažymėjo, kad vadovo fiduciarinė pareiga pripažįstama ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Todėl ieškovo reikalavimą atsakovo I. B. atžvilgiu tenkino sumoje, kuria yra patvirtintas kreditorių reikalavimas UAB „Kapro LT“ bankroto byloje. Ta pačia apimtimi teismas taip pat patenkino ieškovo reikalavimą atsakovams M. H. ir R. A.. UAB „Kapro LT“ akcininkų M. H. ir R. A. neveikimą ir Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų nepaisymą ir ignoravimą (20 str., 23 str., 24 str.) pripažino neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais, nulėmusiais juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams. Pažymėjo, jog tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo atsakovui J. Z.. Byloje nenustatyta, kad per keturis mėnesius nuo bendrovės įsteigimo iki jos įregistravimo Juridinių asmenų registre atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus kaip juridinio asmens dalyvis ir dėl jo kokių nors atliktų ar neatliktų veiksmų būtų atsiradusi žala įmonei, kurią prašo priteisti ieškovas. 2009 m. sausio 12 d. Darbų ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktu jis perdavė naujajam direktoriui I. B. paslaugų pirkimo dokumentus, pardavimo dokumentus, banko dokumentus, apskaitos inventorizacijos dokumentus, bendruosius ir buhalterinės apskaitos dokumentus kasos dokumentus, įmonės antspaudą ir kt., 2009 m. sausio 13 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su R. A. ir M. H., kuriems perleido visas turimas įmonės akcijas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas BUAB „Kapro LT“ (toliau ir - apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovui J. Z. yra atmestas, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas sprendime pateikė LITEKO duomenis apie teisminius procesus, kuriuose iš apelianto buvo priteistos skolos kreditoriams. Pagal tai, kad kai kurios iš skolininko priteistos sumos yra gana didelės, ypač kreditoriaus UAB „Storint“, daroma pagrįsta išvada, kad dalis skolų pagal minėtas civilines bylas, inicijuotas prieš apeliantą, turėjo būti sukauptos dar J. Z. užimant apelianto vadovo pareigas.
2. Teisiniai santykiai tarp apelianto ir trečiųjų asmenų buvo pradėti dar prieš bankrutavusios įmonės vadovų pasikeitimą, o įmonė veiklą vykdė jau nuo 2008 m., t.y. iki jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Kadangi apeliantas veiklą vykdo nuo 2008 m., todėl šiuo laikotarpiu susidariusias įmonės skolas bei buhalterinių dokumentų pildymą buvo atsakingas vadovas J. Z.. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino.
3. Atsakovas J. Z. sąmoningai veiklos nebevykdančios įmonės vadovavimą perleido I. B., taip pat neperdavė jam įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų tam, kad išvengtų atsakomybės už netinkamai vykdomas vadovo pareigas. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad įmonės vadovo J. Z. vadovavimo laikotarpiu nuo apelianto banko sąskaitų buvo nurašyta 75 168,90 Lt, t.y. visos bankrutavusios įmonės lėšos, o įmonės vadovavimą perėmus I. B. lėšos nebuvo nurašomos. Aplinkybę, kad nuo to laiko įmonė praktiškai veiklos nebevykdė, patvirtina ir banko sąskaitos išrašas.
4. Teismas nesiaiškino ir netyrė, kokiu tikslu buvo panaudotos 75 168,90 Lt lėšos, kurios buvo nurašytos nuo apelianto banko sąskaitų, todėl ginčijama sprendimo dalis turi būti naikinama ir šiuo pagrindu.
5. 2009 m. sausio 12 d. Darbų ir dokumentų perdavimo-priėmimo akto kopija patvirtinta nuo neoriginalaus dokumento, todėl negali būti vertinama kaip leistinas įrodymas.
Atsiliepimas
Atsakovas J. Z. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovas apelianto direktoriumi buvo iki 2009 m. sausio 12 d. Tuo tarpu apelianto minimos civilinės bylos buvo inicijuotos daug vėliau, t.y. po to, kai įmonės vadovu tapo I. B.. Be to, visos šios bylos yra kilusios iš teisinių santykių, kurie atsirado po 2009 m. sausio 12 d., o bankroto byla apeliantui iškelta tik 2012 m. vasario 15 d., t.y. praėjus daugiau nei trejiems metams po to, kai atsakovas buvo atleistas iš apelianto vadovo pareigų.
2. Apeliacinis skundas grindžiamas pamąstymais ir prielaidomis. Apeliantas nepateikė duomenų, kad būtent atsakovo vadovavimo metu, t.y. iki 2009 m. sausio 12 d. įmonė buvo nemoki, kad atsakovas yra atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ir dėl jo veiksmų, atliktų iki 2009 m. sausio 12 d., atsirado žala kreditoriams.
Šalies argumentai
3. Apeliantas savo skunde nurodo naujas aplinkybes dėl neva nurašytų lėšų iš įmonės sąskaitos. Šios aplinkybės niekada nebuvo keltos pirmosios instancijos teisme. Be to, į bylą nėra pateikti jokie apelianto teiginius patvirtinantys dokumentai.
4. 2009 m. sausio 12 d. aktu visi apskaitos dokumentai buvo perduoti naujai išrinktam įmonės vadovui I. B., kuris yra neperdavęs bankroto administratoriui ir tų dokumentų, kuriuos sudarė ir pasirašė pats kaip vadovas. Už dokumentų neperdavimą baudžiamojo proceso tvarka nuteistas I. B., o ne atsakovas.
5. Darbų ir dokumentų perdavimo-priėmimo 2009 m. sausio 12 d. akto kopija atitinka visus įrodymo leistinumo kriterijus, be to, yra padaryta nuo originalo. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekėlė klausimo dėl šio dokumento originalumo, neprašė pateikti dokumento originalo, teismo posėdžio metu sutiko, kad byloje esantys įrodymai nereikalauja papildymo tyrimo ir nekelia abejonių dėl originalumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad UAB „Kapro LT“ buvo įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre 2008 m. rugsėjo 2 d. J. Z. buvo šios įmonės direktoriumi ir akcininku nuo pat jos įsteigimo. J. Z. vadovo įgaliojimų pabaiga- 2009 m. sausio 12 d., o 2009 m. sausio 13 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis perleistos ir jo turėtos įmonės akcijos šios įmonės akcininkams, t.y. M. H. ir R. A. (b. l. 19, 97-104). Nuo 2009 m. sausio 12 d. direktoriumi paskirtas I. B., kuris buvo įmonės vadovu iki 2012 m. vasario 15 d., t.y. bankroto bylos UAB „Kapro LT“ iškėlimo (b. l. 16, 19-21).
Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl solidarios atsakovo J. Z. atsakomybės už neteisėtus jo kaip juridinio asmens vadovo veiksmus. Apeliantas tvirtina, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre, dalis skolų kreditoriams susidarė atsakovo J. Z. vadovavimo laikotarpiu, o iš AB „SEB banko“ pateiktų UAB „Kapro LT“ banko sąskaitų nustatyta, jog J. Z. vadovavimo laikotarpiu iš įmonės sąskaitos buvo nurašyta 75 168,90 Lt suma, tačiau banko sąskaitų išrašuose neatsispindi šių lėšų nurašymo tikslas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus.
CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki 2009 m. sausio 13 d. buvo ne tik UAB „Kapro LT“ vadovas, tačiau ir šios bendrovės akcininkas. Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2013 m.spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.
Šiuo atveju apeliantas įrodinėja, kad atsakovas J. Z. nesilaikė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų įmonės valdymo organų pareigų, t.y. nebuvo lojalus valdomam juridiniam asmeniui, pasisavindamas UAB „Kapro LT“ lėšas supriešino privačius bei juridinio asmens interesus, taip pat pažeidė bendrąją pareigą valdant įmonę elgtis sąžiningai bei protingai. Taigi, apeliantas neteisėtus atsakovo J. Z. veiksmus sieja su valdymo organų (CK 2.87 str.1-4 d.) bei bendrųjų pareigų, numatytų CK 6.263 straipsnyje pažeidimu. Tačiau, deklaruodamas šias atsakovo pareigas, neįvardina iš esmės jokių konkrečių J. Z. veiksmų neteisėtumo požymių.
Byloje nenustatytas atsakovo J. Z. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo valdomai ir jam priklausančiai įmonei iškėlimo pažeidimas. Šių aplinkybių neįrodinėja ir pats apeliantas, o byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovui jau per pirmuosius įmonės įsteigimo mėnesius tokia pareiga buvo kilusi. UAB „Kapro Lt“ įsteigta 2008 m. rugsėjo 2 d., atsakovui J. Z. priklausė šios įmonės akcijos ir jis jai vadovavo tik iki 2009 m. sausio 12 d. Nors apeliantas įrodinėja, kad įmonės veikla buvo nuostolinga nuo pat jos įsteigimo ir dalis įmonės skolų susidarė jau J. Z. vadovavimo laikotarpiu, tačiau ši aplinkybė per se dar nesudaro pagrindo atsakovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Ji iš tikrųjų galėtų būti reikšminga žalos faktui ir dydžiui nustatyti, bet ji negalėtų būti a priori savaime vertinama kaip nepagrįstas ar nesąžiningas įsipareigojimų prisiėmimas (neteisėti veiksmai), toks veiksmų pobūdis turi būti įrodytas. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad įmonės steigimas buvo fiktyvus, skirtas nesąžiningiems ketinimams pridengti, nėra duomenų, jog įmonė generavo nepakankamus piniginius srautus, turtą ir jau J. Z. vadovavimo laikotarpiu buvo galima spręsti, kad prisiimti įsipareigojimai kreditoriams negalės būti padengti. Pastebėtina, kad byloje nėra ir įrodymų, leidžiančių konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu (kaip juridinio asmens dalyvio). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėtinų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju – apeliantui (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu teismo pareiga nustatyti visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes neatleidžia dalyvaujančių byloje asmenų nuo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai į juos, jokių išimčių ar lengvatų šiuo aspektu nenustatyta ir bankrutuojančios įmonės administratoriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė skunde deklaruojamų atsakovo veiksmų neteisėtumo, susijusio su jo kaip vadovo (ar akcininko) pareigų ar bendros pareigos (elgtis taip, kad nebūtų padarytą žalos kitiems asmenims) pažeidimu.
CPK 306 straipsnyje nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis ir įrodymus, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad įmonės vadovo J. Z. vadovavimo laikotarpiu nuo apelianto banko sąskaitų buvo nurašyta 75 168,90 Lt, t.y. visos bankrutavusios įmonės lėšos, o teismas nesiaiškino ir netyrė, kokiu tikslu šios lėšos buvo panaudotos. Tačiau šių aplinkybių apeliantas pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs ir neteikė teismui jas pagrindžiančių įrodymų - byloje nėra UAB „Kapro LT“ banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų matyti, kad atsakovo J. Z. vadovavimo laikotarpiu iš įmonės sąskaitos buvo išimta apelianto nurodoma suma. Taip pat nėra jokių duomenų, kad įmonė jau tuo metu faktiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė.
Apelianto argumentus, jog naujajam UAB „Kapro LT“ vadovui nebuvo perduoti šios įmonės visi finansiniai dokumentai, paneigia byloje esantis 2009 m. sausio 12 d. Darbų ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad naujajam įmonės vadovui buvo perduoti įmonės dokumentai nuo 2008 m. (b. l. 124). Tai, kad šio akto kopija patvirtinta nuo neoriginalaus dokumento, nepaneigia šio dokumento įrodomosios reikšmės apskritai, juolab, kad byloje ir nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti šiuo faktu - naujasis vadovas I. B. yra patvirtinęs, jog šiuos dokumentus iš atsakovo J. Z. yra gavęs (b. l. 166). CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Nagrinėjamu atveju atsakovas J. Z. į bylą pateikė 2009 m. sausio 12 d. Darbų ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtintą jį atstovaujamos advokatės (b. l. 84, 124). Kilus abejonių dėl patvirtintos kopijos atitikties originalui, teismas savo iniciatyva arba dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus (CPK 114 str. 2 d., CPK 198 str. 2 d.). Atsiliepime teisingai nurodoma, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog apeliantas nekėlė klausimo dėl dokumento originalumo, neprašė pateikti šio dokumento originalo, priešingai, nurodė, kad yra susipažinęs su visa bylos medžiaga, o byloje esantys įrodymai nereikalauja papildomo tyrimo ir nekelia abejonių dėl originalumo. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad dokumentų perdavimo/neperdavimo faktas pats savaime ir nelemia nei žalos atsiradimo, pasikeitimo ar išnykimo, nebent asmuo įrodytų šio fakto sąsajas su žalos kilimu. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui minėto akto originalą.
Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skunde nenurodė konkrečių atsakovo J. Z. neteisėtų veiksmų sukėlusių įmonei ir jos kreditoriams žalą, kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė ar netinkamai įvertino. Skundas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie įmonės vadovo pareigas būti įmonei lojaliam, valdant įmonę elgtis sąžiningai bei protingai, tačiau nekonkretizuojama, kokie atsakovo veiksmai ir dėl ko reiškia šių pareigų pažeidimą bei kokia apimtimi laikytini žalingais. Tuo tarpu apelianto nurodomos naujos aplinkybės, susijusios su atsakovo J. Z. vadovavimo laikotarpiu nurašytomis piniginėmis lėšomis, minėta, nebuvo ieškinio pagrindu.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 strapsnio 2 dalimi,
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.