- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 1-671-607/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41040-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Kaltinamasis
- M. A.
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Irinos Paulauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
M. A., gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės m., Lietuva, a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsiskyręs, teistas 2018-09-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A., laikotarpiais nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 8 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2012 m. vasario 13 d., nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d., nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. vasario 21 d. ir nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., be pateisinamos priežasties vengė pareigos mokėti pagal 2008 m. gruodžio 4 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą priteistas lėšas išlaikyti sūnų R. A., gim. 2005-11-18, išlaikymui mokant kas mėnesį po 300 LT (86,88 Eur) dydžio periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2008 m. liepos 1 d., dėl ko įsiskolinimas L. D. 2018 m. rugpjūčio 23 dienai sudarė 13533 Eur.
M. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad su L. A. (dabar D.) susituokė 2005-06-23. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R. A.. Žmona 2008 m. pateikė prašymą skirtis. Santuoka Tauragės apylinkės teisme buvo nutraukta 2008-12-04. Po santuokos nutraukimo sūnus liko gyventi su mama. Jam buvo priteistas vaiko išlaikymas, t. y. kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui turėjo mokėti po 300 LT (89 Eur). Pinigų vaiko išlaikymui L. nedavė, priteisto išlaikymo vaikui nemokėjo, nes tuo metu nedirbo, ir neturėjo iš ko mokėti. 2013 m. L. išsivežus sūnų į Norvegiją, jo daugiau nematė. Nuo 2008-07-01, t.y. nuo to laiko, kada jis privalėjo mokėti išlaikymą savo sūnui, jis daug laiko buvo registruotas darbo biržoje, taip pat dirbo ir keliose darbovietėse. Tuo metu jis buvo nubaustas baudomis, ir jam buvo žinoma, kad iš jo atlyginimo yra išskaičiuojama dalis toms skoloms padengti. Antstolė A. Pliuškevičienė jo darbdaviui atsiųsdavo dokumentus dėl skolų išskaičiavimo iš jo darbo užmokesčio. Kaltę dėl jam pateikto įtarimo pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad žinojo, jog iš jo buvo priteistas išlaikymas jo vaikui ir jis privalėjo tą išlaikymą mokėti, nepriklausomai nuo to, kur jo buvusi žmona su vaiku gyvena ar nuo to, kad jam į darbovietę nėra atsiunčiamas dokumentas dėl alimentų išskaičiavimo. Supranta, kad to nedarė ir kad dėl to yra kaltas pats. Dėl tokio elgesio labai gailisi (b. l. 56-57, 70).
Nukentėjusioji L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 m. birželio 23 d. Tauragės rajono savivaldybėje civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos ir M. A. santuoka. Santuokos metu gimė bendras sūnus R. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2008-07-1 ji pradėjo tvarkyti dokumentus, kad nutrauktų santuoką. 2008-12-04 Tauragės apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jų santuoka bendru sutikimu. Teismas sūnaus R. A. gyvenamąją vietą nustatė su ja. Buvusiam vyrui M. A. teismas įpareigojo teikti išlaikymą sūnui periodinėmis 300 LT kas mėnesį išmokomis, nuo 2008-07-01 iki sūnaus pilnametystės, o lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė ją. Reikalaudavo pinigų sūnaus išlaikymui, tačiau jis vis tiek išsisukinėdavo, kad neturi pinigų. Matydama, kad jis tyčia nesirūpina sūnumi, 2009 m. pradžioje kreipėsi į antstolį. Pas antstolį buvo užvesta išieškojimo byla, tačiau ir jam nepavyko jokių lėšų išieškoti, nes M. A. neturėjo turto ir jokio oficialaus darbo nedirbo. Tais pačiais 2009 m. ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad gautų išmokas iš valstybės. Antstolis patvirtino, kad teismo priteistos išmokos nebuvo visiškai mokamos, todėl Vaikų Išlaikymo fondas jai kiekvieną mėnesį pradėjo mokėti 95 LT dydžio išmokas. Šiuo metu kas mėnesį gauna po 57 Eur dydžio išmoką (b. l. 14-15).
Iš 2018-12-04 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1734-367/2008 matyti, kad M. A. priteista mokėti lėšas sūnaus R. A., gim. 2005-11-18, išlaikymui kas mėnesį po 300 LT (86,88 Eur) L. A. (dabar D.) naudai iki vaiko pilnametystės pradedant mokėjimus nuo 2008-07-01 (b. l. 26-27).
Iš antstolės Astos Pliuškevičienės rašto matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas skolininko M. A. išieškotojai L. D. sudaro 13533 Eur (b. l. 30).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2008-12-04 iki 2018-08-25 nustatyta, kad M. A. buvo apdraustas socialiniu draudimu nuo 2013-09-26 iki 2014-09-30 bei nuo 2017-05-12 iki 2018-01-04 (b. l. 39-41)
Iš Tauragės teritorinės darbo biržos klientų aptarnavimo departamento Tauragės skyriaus pažymos matyti, kad M. A. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2008-12-09 iki 2009-08-24, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn; 2012-02-14; nuo 2013-09-26 M. A. dirbo garso techniku UAB „Muzikos technikas“, tačiau pageidavo toliau lankytis darbo biržoje – jam suteiktas dirbančiojo statusas; 2014-11-12 M. A. išregistruotas iš darbo biržos pasikeitus statusui; nuo 2014-11-13 M. A. vėl registruotas darbo biržoje; nuo 2017-05-12 M. A. įsidarbino vairuotoju UAB „Tomas veža“ bei pageidavo toliau lankytis darbo biržoje; 2018-02-21 asmuo išregistruotas iš darbo biržos pasikeitus statusui; 2018-01-04 savo noru nutraukė darbo sutartį su UAB „Tomas veža“; 2018-02-22 M. A. vėl registruotas darbo biržoje; 2018-07-04 darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn (b. l. 45-46) .
Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad M. A. dirbo nuo 2000-06-15 iki 2000-11-03, 2005-10-03 iki 2005-11-01, nuo 2005-11-18 iki 2006-11-04, nuo 2007-04-17 iki 2007-06-04, 2007-09-03 iki 2007-11-16, nuo 2008-06-27 iki 2008-08-05, nuo 2013-09-26 iki 2014-09-30, nuo 2017-05-12 iki 2018-01-08 (b. l. 76).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-07-22 iki 2017-12-31 L. D. R. A. išlaikymui išmokėta 4357,04 Eur (b. l. 31).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31 vaiko išlaikymui buvo išmokėta 478,80 Eur (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. A., būdamas darbingas, vengė teismo paskirto įsipareigojimo išlaikymui sūnui R. A., gimusiam 2005-11-18, pagal 2008 gruodžio 4 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1734-367/2008, mokėti po 300 LT (86,89 Eur), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, sąmoningai be pateisinamų priežasčių, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. šių lėšų nemokėjo, dėl ko iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., susidarė 13533 Eur skola.
Todėl akivaizdu, jog M. A. BK 164 straipsnyje įtvirtintos veikos prasme savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdė, ir veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad tyčia nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, turėdamas galimybę neteikė savo sūnui išlaikymo, veikia nusikalstamai, ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.
Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką prokurorė siūlo 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 valandų.
Su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, jos dydžiu M. A. sutinka (b. l. 82).
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį (baudžiamasis nusižengimas), stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis 1 dalis). M. A. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jis praeityje teistas (b. l. 78-79), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 74-75). Į psichiatro įskaitą ir priklausomybės įskaitas neįrašytas. Nedirba.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) M. A. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, viešųjų darbų bausmę.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. A. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir paskirti M. A. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 valandų.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.