Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grožis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tibras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais. Nesutiko su atsakovės prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, nurodydamas, kad sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų šalių interesų pusiausvyra. Pabrėžė, kad atsakovė nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos geranoriškai nesumokėjo ieškovei nė vienos įmokos dengdamas susidariusį įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2017 m. lapkričio 20 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E06540, o 2017 m. gruodžio 15 d. – Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E06725, pagal kurias ieškovė, kaip vežėja, įsipareigojo sutartyse numatytomis sąlygomis nuvežti krovinius, o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo už suteiktas vežimo paslaugas sumokėti ieškovei sutartyse nustatytą kainą – atitinkamai 1700 Eur ir 2138 Eur (e. b. l. 4-5). Už suteiktas vežimo paslaugas 2017 m. gruodžio 5 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą TSS Nr. 0001407 1700 Eur sumai, o 2017 m. gruodžio 28 d. – PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STJ-1712037 TSS Nr. 0001410 2138 Eur sumai, iš viso – 3838 Eur sumai (e. b. l. 2-3). Ieškovo teigimu, atsakovė nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo nei sutartyse nustatytu terminu, nei vėliau.

Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Remiantis CK 6.813 straipsnio 1 dalimi, už krovinių vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama prievolę, su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškiniu sutiko, jį pripažino (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.808 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 3838 Eur skolos.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3838 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (e. b. l. 6, 15) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo

Žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnyje numatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju už ieškovės pareikštą turtinį reikalavimą mokėtinas 86 Eur dydžio žyminis mokestis (3838 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalys). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 87 Eur žyminio mokesčio, t. y. sumokėjo 1 Eur žyminio mokesčio daugiau nei priklauso mokėti pagal įstatymą, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, ieškovei grąžintina jos permokėto žyminio mokesčio dalis, sudaranti 1 Eur, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2011m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 25 savaičių laikotarpiui, nustatyto dydžio įmokas ieškovei mokant kas savaitę. Atsakovės teigimu, dėl sunkesnės nei įprastai finansinės padėties šiuo metu sumokėti visą reikalaujamą skolą iš karto jai yra sudėtinga, tačiau atsakovė ateityje ketina plėtoti komercinę-ūkinę veiklą, kuri pagerintų įmonės finansinę padėtį ir padėtų atsiskaityti su ieškove.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė negalinti pasakyti, kokio dydžio įsiskolinimų atsakovė turi kitiems kreditoriams, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio UAB „Tibras“ kaip atsakovei yra iškelta daugiau nei dešimt civilinių bylų dėl piniginių reikalavimų. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo pat civilinės bylos iškėlimo teisme dienos atsakovė geranoriškai nesumokėjo ieškovei nė vienos įmokos, dengdama skolą, taip pat neatliko kitų veiksmų, kurie rodytų atsakovės atsakingą požiūrį ir apsisprendimą apmokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau priešingai – gavusi teismo įsakymą, pareiškė prieštaravimą, nurodydama, kad su kreditorės (ieškovės) pareiškimu dėl teismo įsakymo ir jame reiškiamais reikalavimais nesutinka.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nesant įrodymų, kad atsakovė bus pajėgi tinkamai įvykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius, darytina išvada, jog teismo sprendimo išdėstymas pažeistų šalių lygiateisiškumo, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Tokiu atveju atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas.

Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grožis“, juridinio asmens kodas 168449383, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tibras“, juridinio asmens kodas 303439404, 3838 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3838 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tibras“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tibras“, juridinio asmens kodas 303439404, 3,58 Eur (tris eurus ir 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grožis“, juridinio asmens kodas 168449383, 1 Eur (vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. balandžio 17 d., ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.