Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-102-227/2013

Teisėjas Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00491-2012-3

2013 m. vasario 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-572-477/2012 pagal ieškovo F. G. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus bei prašo juos priimti. Apeliacinės instancijos teismas šio atsakovo prašymo netenkina. Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.).

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog aplinkybė pateikti dokumentus iškilo tik vėliau, inicijuojant apeliacinį procesą, o pirmosios instancijos teismas minėtų dokumentų nepriėmė ir neišreikalavo. 2012-09-26 ir 2012-10-23 vykusių teismo posėdžių protokoluose (b. l. 45-46, 58-62) nėra užfiksuotas atsakovo prašymas prijungti prie bylos dokumentus: 2012-02-03 A. D. pasirašytą vekselį dėl 3 500 Lt sumokėjimo pagal 2011-11-14 Sutartį, ar jį išreikalauti iš ieškovo, 2011-12-05 Utenos teritorinės darbo biržos raštą Nr. S-13-429-(13.5) ir du variantus paraiškų savarankiškam užimtumui remti bei planuojamos veiklos aprašymus su darbo biržos rezoliucijomis. Taip pat nėra pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti minėtus dokumentus. Apeliantas rašytinių pastabų dėl protokolo nepareiškė, todėl darytina išvada, kad jame teisingai užfiksuota posėdžio eiga, teismo išaiškintos šalims teisės, šalių paaiškinimai, prašymai, jų išsprendimai ir kt. Pastebėtina, kad apeliantas neteigia, jog byloje darytas garso įrašas skiriasi nuo protokolo turinio . Be to, šalių ginčas nesusijęs su šeimos, darbo ar kitais santykiais, kuomet teismas privalo būti aktyvus (CPK 376 str., 414 str., 423⁸ str.). Apelianto pateiktais su skundu dokumentais grindžiamos aplinkybės jau buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jis(apeliantas) turėjo teisę ir galimybę įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo. Priėmus atsakovui nepalankų sprendimą, apeliacinio proceso iniciavimas nelaikytinas svarbia priežastimi pateiktų su skundu įrodymų priėmimui.

Aptartais argumentais atsisakoma priimti pateiktus su skundu pirmiau nurodytus dokumentus.

Dėl sprendimo pagrįstumo

Byloje nustatyta, kad 2011-11-14 F. G. ir A. D. pasirašė Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 2011/11/14-1 (toliau – 2011-11-14 Sutartis), pagal kurią F. G. įsipareigojo parengti paraišką savarankiškam užimtumui remti ir planuojamos veiklos aprašymą, o A. D. įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas 3 500 Lt ir per 10 darbo dienų po Paramos sutarties pasirašymo su teritorine darbo birža sumokėti likusią 3 500 Lt sumą (b. l. 5-7). 2011-11-29 perdavimo-priėmimo aktu prie Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 2011/11/14-1 F. G. perdavė, o A. D. priėmė paraišką savarankiškam užimtumui remti ir planuojamos veiklos aprašymą (b. l. 8). 2012-01-09 Utenos teritorinė darbo birža su A. D. pasirašė Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. SUR-1-(2.17.) ir skyrė jam subsidiją aplinkotvarkos specialisto darbo vietai sau sukurti (b. l. 52).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė 1 500 Lt avanso perdavimo ieškovui ir šia suma nesumažino reikalavimo. Minėtą teiginį apeliantas grindė liudytojo B. S. parodymais (b. l. 58-62). Teismo posėdžio metu apeliantas, paaiškindamas avanso perdavimą ieškovui, nurodė, kad 1 500 Lt suma buvo perduota ieškovui jam(atsakovui)būnant dviese su B. S.. Pastarasis, apklaustas liudytoju, parodė, kad pinigų suma, kurios tiksliai įvardinti negalėjo, buvo perduota ieškovui , tačiau, priešingai apeliantui, nurodė, kad tai padaryta matant keturiems asmenims: jam, ieškovui, apeliantui ir kitam asmeniui, vardu Antanas. Ieškovo pakviestas liudytojas A. M. teismo posėdžiu metu paneigė dalyvavęs avanso perdavime. Ieškovas nepatvirtino avanso gavimo fakto. Įrodymų (banko išrašų, paskolos sutarčių ar kt.), kad apeliantas turėjo tokią sumą ir galėjo perduoti ieškovui, byloje nepateikta. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-340/2011; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių 1 500 Lt avanso perdavimą, todėl teismui nebuvo pagrindo mažinti minėta suma ieškovo reikalavimo dydį (CPK 178 str., 185 str.).

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliantas iš esmės remiasi nekokybiškai atliktu ieškovo darbu ir dėl to patirtomis išlaidomis. Minėtais argumentais apeliantas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus teiginius pareikšto ieškovo reikalavimo kontekste, konstatuoja, jog šie teiginiai sudaro atskirą reikalavimų grupę, kurie galėjo būti nagrinėjami pirmosios instancijos teisme pareiškus priešieškinį (CPK 143 str.). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu pasiūlė apeliantui pareikšti priešieškinį, tačiau apeliantas šios teisės atsisakė (b. l. 45-46). Vertinant apelianto teiginius dėl nekokybiško ieškovo darbo pasakytina, kad nagrinėjamoje byloje tarp ginčo šalių susiformavo atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 str. 1 d.). 2011-11-14 Sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo apeliantui suteikti konsultavimo paslaugas, kurių galutinė forma bus paraiška savarankiškam užimtumui remti ir planuojamos veiklos aprašymas (susijęs su aplinkotvarkininko- apželdintojo darbo vieta) (2011-11-14 Sutarties preambulė ir 1.1 p.), o apeliantas – už suteiktas paslaugas sumokėti bendrą 7 000 Lt sumą (2011-11-14 Sutarties 2.1 p.; b. l. 4-7). 2011-11-14 Sutarties 1.3 punktas numatė ieškovo pareigą ištaisyti apelianto nustatytas suteiktų paslaugų klaidas ar defektus nemokamai, o 6.1. punktas sutarties šalims suteikė teisę reikalauti atlyginti nuostolius bei išlaidas, atsiradusias dėl netinkamų sutarties įsipareigojimų vykdymo. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovo parengta paraiška savarankiškam užimtumui remti ir planuojamos veiklos aprašymas apeliantui buvo perduota 2011-11-29 perdavimo/priėmimo aktu bei po atliktų korekcijų 2012-01-09 buvo pasirašyta Savarankiško užimtumo rėmimo sutartis Nr. SUR-1-(2.17) ir suteikta apeliantui subsidija darbo vietai sau sukurti, t. y. apeliantas pasiekė tą rezultatą, kurio jis siekė sudarydamas sutartį su ieškovu(b. l. 8, 52). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas pripažino, kad po 2012-01-09 jį ieškovas nemokamai konsultavo, kaip buvo įsipareigojęs sutartimi. Apklausta teismo posėdyje liudytoja A. T. parodė, jog apelianto pateiktoje darbo biržai paraiškoje buvo neesminiai ir lengvai ištaisomi netikslumai. Kaip pastebėjo liudytoja, atsakovas pats galėjo ištaisyti klaidas, nes jam buvo nurodytos ne tik klaidos, bet ir kaip turi būti pataisyta. Nurodė, kad viena iš taisymo priežasčių ta, kad atsakovo ataskaitos neatitiko verslo plano, nes atsakovas pats nupirko kitokią įrangą . Parodė, kad dar nesibaigus nustatytam terminui buvo ištaisytos klaidos (b. l. 58-62). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos paaiškinimais, nes jie nėra nuginčyti ar paneigti, o priešingų įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 str., 185 str.). 2011-11-29 perdavimo/priėmimo akte nenurodyti jokie suteiktų paslaugų defektai ar klaidos. Ieškovas neneigia, kad apeliantas buvo pas jį atvykęs pataisyti paraišką atsižvelgiant į teritorinės darbo biržos pastabas (b. l. 58-62). Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas atliko savo sutartinius įsipareigojimus (2011-11-14 Sutarties 1.3 p.). Nesant rašytiniams ar kitiems leistiniems ir pakankamiems įrodymams dėl ieškovo suteiktų nekokybiškų paslaugų bei, kaip minėta, nepareiškus priešieškinio, darytina pagrįsta išvada, jog ieškovo suteiktos paslaugos atitiko apelianto lūkesčius (CPK 185 str.). Todėl apelianto teiginys, kad ieškovas suteikė tik 50 procentų sutartų paslaugų, atmestinas, kaipo nepagrįstas.

2011-11-14 Sutarties preambulėje nurodyta, kad ieškovas veikia pagal verslo liudijimą, leidžiantį užsiimti kvalifikacijos tobulinimo veikla (b. l. 4-7). Apeliantas skunde teigia, kad minėtos sutarties sudarymo dieną ieškovas neturėjo teisės verstis suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veikla, nes nurodytu laiku negaliojo jo verslo liudijimas .

Verslo liudijimų išdavimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimo išdavimo gyventojams taisyklių“ patvirtintos Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės (toliau - Taisyklės). Tai dokumentas, patvirtinantis fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla pagal veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą. Taisyklėse (16 teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2011-04-01, išduodant Verslo liudijimą Nr. AD156989-1, b. l. 9) pateiktos Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas. Šio sąrašo 57 punkte nurodyta suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veikla, kuria gali užsiimti verslo liudijimą turintis asmuo. Todėl atmestinas apelianto argumentas dėl šios veiklos atlikimo turint tik įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto teiginius dėl neva neteisėtos ieškovo veiklos, nes, kaip minėta, verslo liudijimo pagrindu yra sumokami mokesčiai valstybei ir, nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų, tame tarpe ir neišrašant prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų, ar užsiimant veikla, pasibaigus verslo liudijimui, ieškovui gali būti taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172, 172¹, 172⁹, 173¹ straipsniuose bei LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta atsakomybė. Kitų leistinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovas visiškai neturi teisės teikti suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo konsultacijas, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovo pateikti Vilniaus darbo biržos, UAB „TMD partners“, UAB „Finmar“ pažymėjimai, prijungtini prie bylos, nes aplinkybės dėl tinkamos kvalifikacijos iškilo vėliau ir šie dokumentai patvirtina ieškovo kompetenciją teikti konsultavimo paslaugas (CPK 314 str., b. l. 133-135).

CK IV skyrius reglamentuoja sandorių negaliojimo pagrindus. Byloje nenustatyta, kad 2011-11-14 Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.80-1.81 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ex officio konstatuoti niekinį sandorį. Be to, apeliantas neginčijo minėtos sutarties CK 1.90-1.91 straipsnių pagrindais, todėl konstatuoti, kad 2011-11-14 Sutartis nuginčyta ir negaliojanti taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaip jau minėta, civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo ir kiekviena šalis privalo įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). CPK 226 straipsnis įpareigoja pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalis ir trečiuosius asmenis pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino apelianto ieškovui išduoto 3 500 Lt vekselio ir minėta suma nesumažino reikalavimo dydžio. Išklausius 2012-09-26 ir 2012-10-23 teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad ieškovas F. G. parengiamojo teismo posėdžio metu, pagrįsdamas savo reikalavimą, neteikė teismui 2012-02-03 išduoto paprastojo vekselio ir neprašė prijungti prie bylos medžiagos (CPK 178 str.). Apie minėto vekselio išdavimo aplinkybes ieškovas nurodė teismui ginčą pradėjus nagrinėti iš esmės (b. l. 58-62). Liko nepaneigtas ieškovo teiginys, jog dėl to, kad vekselyje klaidingai nurodyta data jis(ieškovas) negalėjo pateikti vekselio vykdymui ir todėl ieškinį patikslino- reikalavimą padidino nuo 3.500 Lt iki 7.000 Lt. Atsakovas neprašė išreikalauti iš ieškovo vekselį prijungimui prie šios bylos. Kadangi apelianto išduotas 2012-02-03 paprastasis vekselis nebuvo pateiktas teismui ir neprijungtas prie bylos medžiagos, t. y. ieškovas juo nesirėmė pagrįsdamas savo reikalavimą, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tirti ir vertinti vekselį bei sumažinti reikalavimo dydį vekselyje nurodyta suma (CPK 185 str., 263 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas dar parengiamojo teismo posėdžio (2012-09-26; b. l. 45-46) metu išaiškino apeliantui teisę naudotis advokato pagalba, tačiau šios teisės apeliantas atsisakė . Teisės pasirūpinti atstovu jis atsisakė ir 2012-10-23 teismo posėdyje(b.l.57). Todėl jo argumentas, kad jam neturint advokato jis turėjo būti laikomas silpnesne bylos šalimi, laikytinas nepagrįstu (CPK 185 str.).

Vertinant apelianto teiginius dėl teismo pareigos įpareigoti ieškovą pateikti duomenis, patvirtinančius jo teisę teikti konsultavimo paslaugas, pasakytina, jog apeliantas tokio prašymo pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ginčą nereiškė ir atsikirtimuose į ieškovo reikalavimą nesirėmė faktu, kad 2011-11-14 Sutarties sudarymo metu ieškovo verslo liudijimas negaliojo ar ieškovas neturėjo teisės verstis suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimo veikla. Kaip jau minėta, nagrinėjamas ginčas yra tarp privačių asmenų ir nėra nustatytas ginčo ryšys su viešuoju interesu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos įpareigoti ieškovo juos pateikti (CPK 185 str.). Tai, kad ieškovas su ieškiniu pateikė neoriginalią ir be apelianto parašo paraišką savarankiškam užimtumui remti ir planuojamos veiklos aprašymą, nelaikytina ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumu. CPK 110 straipsnyje yra nurodyta, kas yra laikoma procesiniu dokumentu – tai ieškinys, prašymas, pareiškimas, priešieškinys, atsiliepimas į ieškinį ir t. t. Apelianto minimi dokumentai nelaikytini procesiniais dokumentais, kadangi jais grindžiamos ar paneigiamos tam tikros aplinkybės.

Apeliantas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteiktas laikas susipažinti su ieškovo patikslintu ieškiniu ir teismas skubotai bylą iš esmės išnagrinėjo antrajame teismo posėdyje. Iš 2012-10-23 teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas teismą patikino, jog jam nereikia laiko pasiruošti bylai, jis neteiks atsiliepimo į patikslintą ieškinį, atstovo jam taip pat nereikia, bei sutiko, kad teismas bylą nagrinėtų tame pat posėdyje iš esmės (b. l. 58-62). Kadangi , priešingai apelianto teiginiui, jis atsisakė teisės pasiruošti patikslinto ieškinio nagrinėjimui, įvertinus tai, jog patikslintas ieškinys iš esmės nesiskiria nuo pirminio, išskyrus tai, jog reikalaujama priteisti iš atsakovo ne 3.500 Lt , kaip pirminiame ieškinyje, o sutartimi sutartų 7.000 Lt , pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.), pagrįstai išnagrinėjo bylą antro teismo posėdžio metu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teiktus šalių paaiškinimus bei įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.