Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. S.,

trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Julianus Inkaso“, UAB ,,GelvoraSergel“, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. N. – B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė ,,GelvoraSergel“, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Dėl santuokos nutraukimo esant atsakovės kaltei.

Ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu – santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad šalys – ieškovas V. B. ir atsakovė L. N. ( po santuokos – B.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri tą pačią dieną įregistruota įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (e. b. l. 7).

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 d.). Iš ieškovo pateikto ieškinio, jo paaiškinimo teismo posėdyje, darytina išvada, kad jo ir atsakovės santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi jie kartu neveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo daugiau kaip metai laiko, dėl ko yra pagrindas nutraukti jų santuoką.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Atsakovė bylos nagrinėjime buvo pasyvi, savo pozicijos neišreiškė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškiniu, jo paaiškinimais teismo psoėdyje nustatyta, kad atsakovė daugiau kaip prieš metus paliko šeimą, išėjo gyventi su kitu vyru, nuo to laiko neprisideda prie bendrų šeimos poreikių, nesirūpina nepilnamečiu vaiku, nedalyvauja jo auklėjime, neteikia jam išlaikymo, dėl ko darytina išvada, kad ji pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą būti lojalia kitam sutuoktiniui, remti jį moraliai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, dėl ko tolimesnis sutuoktinių bendras gyvenimas nėra galimas. Atsižvelgiant į paminėta, darytina išvada, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3.70 straipsnis).

IV. Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę N.-B.. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovas po santuokos prašo palikti atsakovei jos santuokinę pavardę, jie turi bendrų vaikų, dėl ko ieškovas neturi prieštaravimo teisės, jo reikalavimas tenkintinas.

V. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovo pateiktu gimimo liudijimu rašu nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką P. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nes vaikas nuo pat gimimo augo su juo ir atsakove, tačiau ji šeimą paliko, vaiku nesirūpina, jo nelanko, išlaikymo neteikia, niekada gyvenime nedirbusi. Atsakovė bylos nagrinėjime buvo pasyvi, žinodama apie santuokos nutraukimą, jokių reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo teismui nepateikė, todėl laikytina, kad ji dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu neprieštarauja. Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos byloje nebuvo, todėl teismas vaiko neišklausė, o remiasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktu vaiko nuomonės išklausymo aktu. Jame užfiksuota, kad P. B. nurodė, kad šiuose namuose gyventi su tėčiu ir broliu jam patinka, 4 aukšte gyvena jo draugai, su kuriais kartu leidžia laiką; su mama nebendrauja, yra ją užblokavęs ir nenori bendrauti; juo rūpinasi tėtis, jis jam perka dovanas, reikalingus daiktus, nuperka žaidimų kompiuteriui (e. b. l. 110).

Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, daugiau kaip metai vienas rūpinasi vaiku, jo maitinimu, auklėjimu, laisvalaikiu, atsakovė, palikusi šeimą, yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, jo auklėjimo, su juo nebendrauja, neteikia išlaikymo, į institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, daro išvadą, kad šiuo metu vaiko teises ir interesus geriausiai užtikrins jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, dėl ko ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, tenkintinas visiškai.

VI. Dėl periodinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra konstitucinė tėvų pareiga, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, kuri nepriklauso nuo to, ar vaiko tėvai susituokę arba ne, gyvena kartu arba skyriumi, ar dirba, turi pajamų ir turto, ar ne. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis, bedarbyste ir pan. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas neprivalo laikytis šio orentacinio dydžio, jis jį gali didinti ar mažinti, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, tačiau tėvams galint teikti tokį išlaikymo dydį, teismas neturėtų jo mažinti. Šiuo metu MMA, atskaičiavus mokesčius, yra apie 773 Eur (MMA 1038 Eur).

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 200 Eur, kas yra beveik 4 kartus mažesnis dydis negu rekomenduoja teismų praktikoje. Tokiu atveju teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškovas neprivalo įrodinėti vaiko poreikių, o atsakovas turi pareigą įrodyti, kad jis tokio dydžio išlaikymo vaikui negali teikti. Apie atsakovės negalėjimą dirbti, jos nedarbingumą byloje duomenų nėra. Dirbdama ir gaudama minimalią algą 773 Eur į rankas ji būtų pajėgi teikti vaikui 200 Eur išlaikymą, nes kitų išlaikytinių neturi. VĮ ,,Registrų centras“ pažyma nustatyta, kad ieškovas Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 9). Ieškovo pateikta pažyma apie pajamas nustatyta, kad ieškovo pajamas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. sudarė socialinė pašalpa, išmoka vaikui, iš viso per laikotarpį buvo gauta 5079 Eur socialinė išmoka, ir kas mėnesį buvo mokama išmoka vaikui 152,90 Eur, kuri nuo 2025 m. sausio mėn. sudarė 194,60 Eur/mėn. (e. b. l. 15). VSDFV pažyma apie išmokas nustatyta, kad ieškovas 2024 m. balandžio mėn. gavo ligos išmoką; 2024 m. rugsėjo – gruodžio mėn. gavo nedarbo išmoką (e. b. l. 17-18). VSDFV duomenų bazės duomenimis ieškovas nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. dirbo UAB "your builders" (e. b. l. 32 - 52 ). VSDFV duomenų bazės duomenimis ieškovas nedirba (e. b. l. 53 ). VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savo vardu registruotų automobilių neturi (e. b. l. 54 - 55 ). Teismo vertinimu, turėdamos tik vieną vaiką, bylos šalys yra pajėgios skirti vaikui minimaliai po 200 Eur kas mėnesį, pridėjus vaiko pinigus, suma būtų apie 200 Eur mažesnė už rekomenduojama suma, kas priskirtina prie minimalios vaiko išlaikymo sumos. Atsižvelgdamas į paminėta, bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų principu, teismas ieškovo prašymą tenkina visiškai, ir priteisia iš atsakovės 200 Eur kasmėnesį šalių vaikui išlaikyti.

Ieškinyje prašoma paskirti ieškovą nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. CK 3.190 straipsnyje įtvirtinta vaiko atstovų pagal įstatymą teisė tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu – ieškovu, šis skirtina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko materialinį išlaikymą.

VII. Dėl turto ir turtinių įsipareigojimų padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).

Ieškovas ieškiniu neprašė padalinti sutuoktinių turto, nurodydama, kad santuokos metu jungtinės nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto neįgijo. Tai patvirtina VĮ ,,Registrų centras“ pažyma, kur nurodyta, kad 2025 m. sausio 31 d. duomenimis ieškovas nekilnojamo turto neturi (e. b. l. 9), VĮ ,,Regitra“ duomenys, kad šalių vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 15).

Ieškovo ieškiniu ir prie jo pateiktu antstolio Arūno Balčiūno raštu nustatyta, kad vykdoma skolos išieškojimas iš atsakovės UAB ,,Julianus inkaso“ naudai, vykdomasis dokumentas išduotas 2009 m.; GelvoreSergel UAB naudai, vykdomasis raštas išduotas 2010 m.; vykdomas skolų išieškojimas iš ieškovo UAB ,,Julianus inkaso“ naudai, vykdomasis raštas išduotas 2011 m.; GelvoreSergel UAB naudai, vykdomasis raštas išduotas 2015 m. (e. b. l. 20-21). Antstolio Lauryno Lukšio rašu nustatyta, kad iš atsakovės UAB ,,Julianus Inkaso“ naudai vyksta skolų išieškojimai, vykdomieji raštai išduoti 2011 m. ir 2016 m.; iš ieškovo vykdomas išieškojimas UAB ,,Julianus Inkaso“, vykdomasis raštas išduotas 2019 m. kovo mėn. (e. b. l. 15 - 23).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Teismo vertinimu byloje nėra jokios abejonės, kad ieškovo ir atsakovės iki santuokos sudarymo prisiimti finansiniai įsipareigojimai, kurie yra iš jų priteisti asmeniškai iki santuokos sudarymo, ir yra išieškomi antstolių, po santuokos sudarymo laikytinos jų asmeninėmis prievolėmis, su tuo sutinka ir kreditoriai, į bylą įtraukti trečiaisiais asmenims.

Ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu socialinio būsto nuomos sutartimi nustatyta, kad iki santuokos sudarymo 2019 m. liepos 25 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija ir atsakovė L. N. sudarė socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kurios paskirtis gyventi jai ir jos šeimos nariams sūnums A. B. ir P. B. (e. b. l. 10 - 14). Šeimos sudėties pažyma nustatyta, kad ieškovo šeimą sudaro jis pats, atsakovė L. N. – B., sūnus P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir sūnus A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19).VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis yra įregistruota 2019 m. liepos 31 d. neterminuotam laikotarpiui (e. b. l. 81 - 82). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad socialinis būstas buvo skirtas konkrečiai ne vienai atsakovei, o jai ir vaikams, nepilnametis šalių vaikas lieka gyventi su ieškovu, pati atsakovė nurodytame būste negyvena daugiau kaip metai laiko savo valia, po santuokos nutraukimo teisę gyventi ir naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. liepos 25 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, atstovaujamos Vilkaviškio miesto savivaldybės seniūnijos seniūno pavaduotojos, pavaduojančiai seniūną N. K. ir L. N., vadovaudamiesi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-19 įsakymu Nr. B-ĮV-846 “Dėl socialinio būsto nuomos pasirašytą sutartį pripažysta ieškovui V. B., ir jo šeimos nariams.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, ieškovo atstovavimo išlaidos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos pagalbos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovui buvo teikiama 100 proc. nemokama teisinė pagalba (e. b. 1 t., l. 24 - 25), dėl ko jis visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų valstybei atlyginimo.

Ieškovas pateikė reikalavimą nutraukti santuoką, bei su juo susijusius kitus reikalavimus, kurie laikytini vienu reikalavimu, kuris apmokestinamas 114 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovas taip pat pateikė reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui, kuris yra priskiriamas turtiniams reikalavimams. Ieškovas nuo žyminio mokesčio byloje dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau atsakovas nėra atleidžiamas. Ieškinio suma, nuo kurio mokėtinas žyminis mokestis nustatomas bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo - pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje byloje ieškinio suma dėl išlaikymo priteisimo sudaro 2400 (12x200) Eur. Žyminis mokestis nuo šios sumos skaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisyklę, t. y. 3 procentai nuo ieškinio sumos. Šioje byloje šis žyminis mokestis sudaro (2400 Eur x 0,03 (3 proc.)) 54 eurą. Nors nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, tačiau nuo jo nebuvo atleista atsakovė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. pažymoje Nr. APD -2025-09596 nurodyta, kad ieškovo atstovavimo išlaidos yra 404,17 Eur (e. b. 1 t., l. 177 - 182).

Šioje byloje prie išlaidų valstybei taip pat priskirtinos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurios priteistinos, nes viršija minimalų 8 Eur dydį.

Bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai teismo patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis.). Kadangi ginčo šalių procesinis elgesys bylos procese esmingai nesiskyrė, teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės, nustatytos CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas 100 proc., visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. N. - B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės.

Palikti nutraukus santuoką ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo pavardę ,,B.“; atsakovei L. N. - B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos santuokinę pavardę ,,N. – B.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. N. - B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur mokamomis periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2025 m. kovo 5 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę naudoti šias lėšas ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Atsakovės L. N. - B. kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB ,,Julianus Inkaso“ pagal 2009 m. sausio 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-306-549/09; trečiajam asmeniui UAB “GelvoraSergel“ pagal 2010 m. birželio 22 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-462-305/10; trečiajam asmeniui UAB ,,Julianus Inkaso“ pagal 2011 m. birželio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-485-831/2011, trečiajam asmeniui UAB ,,Julianus Inkaso“ pagal 2016 m. sausio 27 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1839-831/2015 pripažinti jos asmeniniais įsipareigojimais, vykdomais jos lėšomis.

Ieškovo V. B. kreditorinus įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB “Julianus Inkaso” pagal 2011 m. kovo 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-504-633/l1; trečiajam asmeniui Gelvora Sergel UAB pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-790-831/15; trečiajam asmeniui UAB “Julianus Inkaso” pagal 2019 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-2515-523/19 pripažinti jo asmeniniais įsipareigojimais, vykdomas jo lėšomis.

Pripažinti teisę gyventi ir naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. liepos 25 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, atstovaujamos Vilkaviškio miesto savivaldybės seniūnijos seniūno pavaduotojos, pavaduojančios seniūną N. K. ir L. N., vadovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B-ĮV-846 “Dėl socialinio būsto nuomos“ pasirašytą sutartį ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jo šeimos nariams.

Priteisti iš atsakovės L. N. - B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei - 168 Eur žyminio mokesčio; 404,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ir išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Artėja bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, LT12 2140 0300 0268 0220; UAB ,,Urbo bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, nurodyti įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; atskirai mokant - nurodyti įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei nurodant visais atvejais civilinės bylos numerį Nr. e2-7-1021/2025.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdomas skubiai, sprendimo apskundimas apeliaciniu skundu vykdymo nesustabdo.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos įrašo panaikinimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.