Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3668-1004/2018 pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje AB „Lietuvos draudimas, UAB „Moment Credit“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. D. skundu kreipėsi į antstolį A. B., kuriuo prašė stabdyti antstolio A. B. 2017 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuota jo asmeninė sąskaita, esanti Marijampolės pataisos namuose. Pažymėjo, kad jo pajamos neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio (toliau – 1 MMA), ir yra gaunama parama iš artimųjų įsigyti būtiniausioms reikmėms. Nurodė, kad antstolis neteisėtai, nesivadovaudamas kasacinio teismo praktika, blokavo jo sąskaitą ir atliko išskaitas, nors jo pajamos neviršijo 1 MMA. Antstolis A. B. 2018 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo V. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, darant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio nustatytas dydžio išskaitas, yra galimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo V. D. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.Teismas nurodė, kad išskaitų iš konkrečių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas ). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.Teismas įvertinęs bylos duomenis, įstatymo nuostatas sprendė, kad antstolio A. B. veiksmai, kuriais nukreiptas išieškojimas į pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias lėšas, neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra teisėti, todėl teismas pareiškėjo skundą vertino kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo sustabdyti antstolio veiksmus - nutraukti piniginių lėšų išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3668-1004/2018, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio A. B. veiksmų. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kad artimųjų ar kitų asmenų pervedamos lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. Artimųjų ar kitų asmenų pervedamos lėšos yra materialinė parama būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl į jas negali būti nukreiptas išieškojimas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą Antstolis A. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3668-1004/2018 palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai juridiškai kvalifikavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Byloje ginčas kilo dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo dvi vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1282,45 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D.; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 49,46 Eur skolos baudos išieškojimo iš skolininko V. D.. Antstolis A. B. 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo nurodė iš pajamų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies viršijančios 1 MMA ir 20 procentų nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA.Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017).CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Taigi negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Tuo tarpu CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaria tokiai išieškojimo iš skolininko reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo praktikai, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas).Nors atskirajame skunde apeliantas V. D. nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad artimųjų ar kitų asmenų pervedamos lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 yra suformuluota taisyklė, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatos. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių 1 MMA, išskaitoma dvidešimt procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Išdėstyta įstatymo nuostata dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, paneigia apelianto atskirajame skunde išdėstytą poziciją, kad artimųjų ar kitų asmenų pervedamos lėšos yra materialinė parama būtiniausiems poreikiams patenkinti, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas ir kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai nėra galimas. Taigi antstolis A. B. nukreipdamas išieškojimą į apelianto pajamas laikėsi įstatymo nuostatų (2017 m. gruodžio 18 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti išskaitomų lėšų dydžiai - 70 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, viršijančios 1 MMA ir 20 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios 1 MMA), todėl iš apelianto pajamų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, nėra išskaitoma daugiau nei leidžiama pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose bei pagrįstai sprendė, kad antstolis A. B. nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų iš trečiųjų asmenų, tvarką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.