Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl MGK ir VMI sprendimų, kuriais pareiškėjui priskaičiuoti mokesčiai už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis ir delspinigiai už šių mokesčių nesumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI atliko pareiškėjo akcizų už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2018 m. spalio 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-10) FR0680-392 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti 751 212 eurų akcizų.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 420 000 pakelių cigarečių be banderolių iki kelio A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga 12 kilometro, kur 2016 m. gruodžio 15 d. 17:00 val. buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinės pareigūnų. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-418-319/2017, pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 199² straipsnio 1 dalyje ir skyrė 420 MGL (15 817,20 eurų) baudą (nustatyta galutinė bausmė - 278 MGL (10 469,48 eurų) bauda). Vadovaujantis baudžiamajame įsakyme nustatytomis aplinkybėmis patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjas, laikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes, nevykdė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymas) aktualios redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 9 straipsnio 9 dalies ir 10 straipsnio 8 dalies reikalavimų, t. y. ne vėliau kaip kitą dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją, joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą ir ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos ją sumokėti. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui už 2016 m. gruodžio 15 d. laikytus 420 000 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, tačiau privalančias būti paženklintomis, apskaičiuota 751 212 eurų akcizų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo aktu, VMI 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto (toliau – ir Rašytinės pastabos). Išnagrinėjusi patikrinimo aktą, su juo susijusią medžiagą bei pateiktas rašytines pastabas, VMI 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-393 patvirtino patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotus 751 212 eurų akcizų ir apskaičiavo 151 428,61 eurų akcizų delspinigių.

Nesutikdamas su VMI sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK). MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. S-26(7-6/2019) (toliau – ir MGK sprendimas), pareiškėjo skundą atmetė, o VMI sprendimą patvirtino bei atleido pareiškėją nuo dalies, t. y. 10 457,75 eurų, PVM delspinigių sumokėjimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, suponuoja pagrindą šioje administracinėje byloje vadovautis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaip privalomu dokumentu, kuriame galutinai išspręstas klausimas dėl asmens padarytų nusikalstamų veiksmų. Kaip jau minėta, pareiškėjas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad 2017 m. gruodžio 21 d. pareiškėjo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą ir vadovaudamasis procesinio pobūdžio teisės normomis, nustatytomis Mokesčių administravimo įstatyme, apskaičiavo akcizo mokestį Kauno apygardos teismo priimto baudžiamojo įsakymo pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai yra konstatuoti baudžiamajame įsakyme, kuriuo pareiškėjas yra nubaustas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Baudžiamajame įsakyme yra konstatuoti pareiškėjo neteisėti veiksmai, šių veiksmų atlikimo laikotarpiai, akcizais apmokestinamų laikytų prekių kiekis, nuo kurių yra paskaičiuotas akcizo mokestis. Minėti faktiniai duomenys sudarė pagrindą mokesčių administratoriui paskaičiuoti akcizo mokestį, nenustatinėjant iš naujo ir netiriant minėtų faktinių duomenų iš naujo. Mokesčių administratorius, gavęs nuosprendį bei atlikęs teminį mokesčio mokėtojo veiklos patikrinimą – dėl akcizo mokesčio paskaičiavimo, neprivalėjo iš naujo tikrinti mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitų dokumentų (MAĮ 123 straipsnis).

MAĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Nurodytu būdu, mokesčiai apskaičiuojami tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Tokiu atveju, pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, mokesčių administratorius negali kvestionuoti faktinių aplinkybių dėl tabako laikymo ar jo kiekio, todėl vadovaujantis baudžiamajame įsakyme konstatuotomis aplinkybėmis, mokestinis patikrinimas atliktas bei patikrinimo akte baudžiamajame įsakyme išdėstytomis aplinkybėmis vadovaujamasi pagrįstai.

Teismo įsakymu baudžiamojoje byloje pareiškėjui yra paskirta bausmė už nusikaltimo padarymą, mokestinėje byloje pareiškėjui konstatuotos mokestinės prievolės, kurios atsirado dėl veiksmų, konstatuotų baudžiamajame įsakyme. Baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės taikymas nelaikomas dvigubu nubaudimu, nes tai yra skirtingos atsakomybės rūšys, todėl esant pagrindui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė bei gali būti konstatuotos mokestinės prievolės. Suformuotoje teismų praktikoje būtent taip yra aiškinamos ir atribojamos mokestinė ir baudžiamoji atsakomybė, kurių paskirtis ir poveikio priemonės yra skirtingi, nors ir atsiranda tų pačių veiksmų pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, 2008 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1832/2008).

Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintas, prekes.

LVAT yra išaiškinęs, kad Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodis „laikomas“ turėtų būti suprantamas kaip akcizais apmokestinamų prekių buvimas pas tam tikrą asmenį, t. y. taikant šią teisės normą žodis „laikyti“ apima visus nurodytų prekių buvimą pas tam tikrą asmenį atvejus (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-689/2007, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2007/2008). Prekių laikymas apima ir jų gabenimą, nes pagal šį punktą, prekių laikymas yra jų turėjimas savo žinioje. Asmuo, gabenantis prekes, kartu jas ir turi savo žinioje, o tai reiškia prekių laikymą Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-689/2007, LVAT 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-939/2009). Prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintas, prekes (LVAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-129/2008, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1784/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 15 d. Latvijos Respublikos teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo akcizais apmokestinamas prekes - 420 000 pakelių cigarečių „LM Red Label“, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais teisės aktais buvo nustatyti specialūs jų (prekių) išleidimo į laisvą apyvartą reikalavimai, taip pat – pareiga Lietuvoje skirtą parduoti apdorotą tabaką paženklinti nacionalinėmis banderolėmis (Akcizų įstatymo 30 str. (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX?1987 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo dieną). Pareiškėjas šias prekes, t. y. 420 000 pakelių cigarečių „LM Red Label“, be banderolių, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki kelio Nr. A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga 12 kilometro, Panevėžio m. sav. Savo ruožtu, pareiškėjas, įgijęs aptariamus tabako gaminius, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos specialiais ženklais, turėjo suprasti, kad jie (gaminiai) į laisvą apyvartą buvo išleisti neteisėtai ir kokios gali kilti mokestinės pasekmės. Tokio vertinimo negali paneigti pareiškėjo skundo argumentai, kad mokestinė prievolė yra visiškai socialiai neteisinga, neproporcinga poveikio priemonė teisės pažeidimui, taip pat, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jeigu prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Tokie argumentai vertintini tik kaip nepagrįsta gynybinė pareiškėjo pozicija siekiant išvengti mokestinės prievolės. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje C-230/08 matyti, kad aptariamu atveju skola muitinei dėl prekių konfiskacijos ir sunaikinimo galėtų išnykti tik tuo atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Taip pat pastebėtina, kad pareiga sumokėti už prekes priklausančias mokesčių (šiuo atveju importo muito) sumas nelaikoma asmens nubaudimu. Mokestis pagal savo pobūdį ir tikslus nėra bausmė, bet iš esmės yra fiskalinė priemonė, kurios pagalba yra surenkamos lėšos atitinkamiems visuomenės poreikiams tenkinti.

Todėl net ir darant prielaidą, jog pareiškėjas ginčo prekes įgijo iš nepažįstamų asmenų, vien tai, kad tabakas nebuvo paženklintas nacionalinėmis banderolėmis, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad įsigydamas pakankamai didelį kiekį šių prekių, pareiškėjas turėjo suprasti, kad jos apyvartoje yra neteisėtai. Galiausiai aplinkybė, kad buvo įgytas ypač didelis kiekis Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (banderolėmis) nepaženklinto tabako – net 420 000 pakelių, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, elgdamasi rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, turėjo suprasti, kad jis įgijo (gavo) ir laikė neteisėtai apyvartoje esančius tabako gaminius. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kuriomis iš esmės rėmėsi centrinis mokesčių administratorius, susipažinęs su kitais byloje surinktais įrodymais bei vadovaudamasis aukščiau minėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), jog jis įgijo bei vėliau laikė neteisėtai Lietuvos Respublikoje ginčo prekes. Todėl, darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas skolininku ir jam pagrįstai buvo apskaičiuota mokėtina skolos suma. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ginčo prekės vėliau buvo sunaikintos minėtai prievolei jokios reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti akcizų mokestį, mokesčių administratorius pagrįstai jam apskaičiavo šio mokesčio delspinigius.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, priėjo išvados, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams, o pareiškėjas mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl konstatuotina, kad ginčijami VMI ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo ar kitais argumentais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.