Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, atstovei Gitanai Beresnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė S. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1140,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 26,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas tenkino Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, pareiškimą ir 2016-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4185-781/2016 iškėlė bankroto bylą V. K. personalinei įmonei (toliau taip pat Įmonė), o jos administratoriumi paskyrė ieškovę. Pažymėjo, kad V. K. nuo 1995-06-27 Įmonės įsteigimo buvo Įmonės savininkas ir Įmonės vadovas bei privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei, tačiau nesikreipė. V. K. (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą, taip pat ir Įmonę, priėmė valstybė, 2011-07-05 ir 2015-09-30 buvo išduoti paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimai. Vilniaus apygardos teismas 2016-08-08 patvirtino Įmonės kreditorių finansinius reikalavimus ir taikė Įmonei supaprastintą bankroto procesą, o 2017-07-26 nutartimi patvirtino visam bankroto proceso laikotarpiui 1520,00 administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1140,00 Eur administratoriaus atlyginimą. Bankroto proceso metu pajamų negauta, todėl liko neatlygintos administravimo išlaidos. Taigi atsakovei, kaip V. K., buvusio Įmonės savininko, teisių ir pareigų perėmėjai, priimto palikimo ribose kyla pareiga atlyginti ieškovei 1140,00 Eur žalą (administratoriaus atlyginimas) (el. b. 1-5 l.).

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4185-781/2016 tenkino VMI pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą V. K. personalinei įmonei, o įmonės administratore paskyrė S. G. (el. b. medž. 18-20 l.), nutartis įsiteisėjo 2016-05-20. Teismas nustatė, kad nuo 1995-06-27 V. K. personalinės įmonės savininkas buvo V. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. V. K. palikimą priėmė valstybė, kuriai išduoti 2011-07-05 ir 2015-09-30 paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimai. Valstybė paveldėjo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. K. personalinę įmonę. Įmonė turto neturi, VSDFV duomenimis, Įmonėje apdraustų asmenų nėra, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2 296,19 Eur, Įmonė veiklos nevykdo (el. b. medž. 32-48 l.).

2016-08-08 Vilniaus apygardos teismas patvirtino Įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (iš viso 2670,38 Eur) ir nutarė taikyti Įmonei supaprastintą bankroto procesą (el. b. medž. 7-8 l.). 2016-12-21 nutartimi teismas pripažino Įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (el. b. medž. 21-22 l.). Be to, teismas 2017-07-26 nutartimi visam bankroto procesui patvirtino 1520,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1140,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 380,00 Eur kitos administravimo išlaidos (el. b. medž. 9-10 l.), o 2017-08-24 nutartimi pripažino Įmonės pabaigą (el. b. medž. 25-26 l.). Iš ieškovės pateiktų sąskaitų matyti, kad Įmonės bankroto administratorė teikdama bankroto administravimo paslaugas Įmonei turėjo ir kitų administravimo išlaidų už teisinio statuso registravimą, iš viso 45,15 Eur (el. b. medž. 69-70 l.).

Iš išrašo iš Juridinių asmenų registro matyti, kad V. K. personalinės įmonės savininkas ir vadovas nuo 1995-06-27 iki (duomenys neskelbtini) buvo V. K. (el. b. medž. 15-16 l.).

Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nors atsakovė priėmė mirusiojo Įmonės vadovo palikimą, tačiau Įmonės banko sąskaitose piniginių lėšų nebuvo, VMI patyrė 325,67 Eur išlaidų, susijusių su buto, esančio (duomenys neskelbtini), perėmimu bei realizavimu, bei kad vadovaujantis VSDFV debeto mokėjimo nurodymais 2014-05-02 (181,19 Eur) ir 2005-12-29 (2115,00 Eur) Įmonės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti areštai (el. b. medž. 59-63 l.). Iš nurodyto spręstina, kad jau 2005-12-29 Įmonė neturėjo pakankamai turto bei nevykdė veiklos, kad laiku galėtų atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi – VSDFV, o Įmonės skola tuo metu buvo 2115,00 Eur ir vėliau tik augo. Taigi 2005-12-29 Įmonė buvo nemoki ir jos vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1140,00 Eur žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-05-01 iki 2016-09-30) (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnio ir 5.62 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl valstybės, kaip fizinio asmens palikimą, kurį sudaro individuali įmonė, priėmusio asmens, atsakomybės.

Nustatyta, kad valstybė priėmė mirusio fizinio asmens V. K. palikimą, kurį be kitų daiktų ir turtinių teisių sudarė ir individuali įmonė. Nagrinėjamu atveju taikytinos paveldėjimo, individualių įmonių ir valstybės kaip subjekto, dalyvaujančio paveldėjimo santykiuose, teises ir pareigas nustatančios teisės normos ir aktuali teismų praktika.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.53 str. 1 d.).

Paveldint individualią įmonę, paveldima įmonė kaip turtinis kompleksas, kaip objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Pagal IĮ 6 straipsnio 1 dalį individualios įmonės savininku gali būti tik fizinis asmuo. Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (IĮ 7 str. 1 d.). Taigi valstybė negali būti individualios įmonės savininku ar vadovu.

Jeigu individualią įmonę paveldi asmuo, kuris pagal įstatymus negali būti individualios įmonės savininku (kaip kad šiuo atveju – valstybė), jis per 6 mėnesius nuo palikimo priėmimo dienos turi individualią įmonę perleisti kito fizinio asmens nuosavybėn, ją reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti (IĮ 10 str. 2 d. ). Kadangi Įmonę paveldėjo valstybė, todėl perleidimas kito fizinio asmens nuosavybėn netaikytinas. Taip pat, kaip teisingai nurodė atsakovė, VMI negalėjo reorganizuoti individualios įmonės (IĮ 12 str.), be to, negalėjo likviduoti nepradėjus bankroto proceso, nes Įmonė turėjo įsiskolinimą VSDFV ir neturėjo turto. Taigi vienintelis būdas likviduoti Įmonę – pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo, kas ir buvo padaryta.

Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios pareigos nevykdymas, sukelia ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nurodytas pasekmes, t. y., prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybė paveldėjo Įmonę kaip turtinį kompleksą, tačiau jai pagal įstatymus neperėjo individualios įmonės savininko ar vadovo teisės ar pareigos, taip pat tai, kad būtent valstybė, atstovaujama VMI, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo, spręstina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytos pasekmės jai netaikytinos, nes nėra būtinųjų sąlygų, todėl šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat reiškia reikalavimą atsakovei kaip kreditorius palikimą (Įmonę ir kitą Įmonės savininko turtą) priėmusiam įpėdiniui.

Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką pareikšti kreditoriaus reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Speciali tvarka kreditoriui pareikšti savo reikalavimą nustatyta siekiant suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Įpėdiniai palikimą priimti turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.), kreditoriai savo reikalavimus turi pareikšti taip pat per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 str.).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų reikšmę, kasacinis teismas, inter alia, yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 ir 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Taigi kreditoriai turi pareikšti apie savo reikalavimą įpėdiniams nepriklausomai nuo to, kas ir kokiu būdu priima palikimą. Kreditorius, laiku nepareiškęs reikalavimo, vėliau negali prašyti atnaujinti terminą remdamasis vien tuo, kad pavyzdžiui, jis tik po trijų mėnesių nuo termino pabaigos sužinojo, kad atsirado galimybė patenkinti jo reikalavimą, nes palikimas yra priimtas ne pagal turto apyrašą ir įpėdiniai atsakys už palikėjo skolas ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu, arba kad palikimą priima valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Taigi nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 (Teismų praktika, 2014, Nr. 41, p. 122-136), pakeitė buvusią praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybė priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio fizinio asmens V. K. palikimą, kurį sudarė nekilnojamasis turtas ir Įmonė kaip turtinis kompleksas. Nors 2011-07-05 palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodyta, kad valstybė paveldėjo pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 36-37 l.), tačiau iš 2010-10-28 banko rašto matyti, kad banko sąskaitoje piniginių lėšų nėra, palikėjas yra skolingas bankui 16,00 Lt (el. b. medž. 62 l.).

Pagal IĮ 2 straipsnio 1 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CK 2.50 str. 4 d.).

Kadangi Įmonė neturėjo turto, o administravimo išlaidos atlyginamos iš bankrutuojančio juridinio asmens turto, bei Įmonė buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl ieškovė, būdama Įmonės kreditoriumi, esant visoms įstatymuose nustatytoms sąlygoms, galėjo pareikšti reikalavimą į mirusio Įmonės savininko turtą, kurį paveldėjo valstybė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), VMI palikimo perėjimo valstybei liudijimai išduoti 2011-07-05 ir 2015-09-30. Bankroto byla Įmonei iškelta 2016-05-20, 2016-12-03 ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu informuoti, kokios piniginės lėšos paveldėtos (el. b. medž. 58 l.). Ieškovė sužinojo, kad turi reikalavimo teisę į 1140,00 Eur administratoriaus atlyginimą 2017-07-26, o ieškinį ieškovė kaip mirusiojo V. K. kreditorius teisme pareiškė 2019-03-13. Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti bei kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad iki minėto termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pabaigos ieškovė išviešino turinti reikalavimo teisę į mirusiojo palikimą, nėra, be to, iki (duomenys neskelbtini) (naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti) ieškovė nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl minėto termino pratęsimo. Taigi yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti bei naikinamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas 3 metų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama mirusiojo V. K. kreditoriumi, neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį V. K. palikimą priėmusiai atsakovei. Dėl šios priežasties ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami per EPP, todėl teismas neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.