Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai Ž. K., jos atstovei advokatui Vygantui Skladaičiui, kaltinamajam R. M., jo atstovui advokatui R. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 135 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. M. tarpusavio konflikto metu, dėl neatsargumo, nusikalstamai pasitikėdamas, pastūmęs neblaivią Ž. K. sunkiai ją sužalojo, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 20 val. 13 min., (duomenys neskelbtini), R. N. priklausančio buto balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su neblaivia Ž. K., pastarajai sėdint prie atidaryto lango ant palangės, jis, lengvabūdiškai tikėdamas, kad nukentėjusioji neiškris iš balkono, priėjęs prie jos norėdamas susitaikyti, dėl rankomis pastūmė Ž. K., ko pasekoje ji iškrito pro trečio aukšto balkono langą ant žemės, dėl ko jai buvo padarytas kaukolės pamato kaulų lūžimas ir kiti kūno sužalojimai, ir tokiu būdu nukentėjusiajai Ž. K. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl to pastaroji buvo sunkiai suluošinta (sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1 punktas).

K. R. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis su savo drauge Ž., su kuria draugauja apie 3 metus, bet kartu negyvena, pas jį išgėrė degtinės ir išėjo į miestą, kur sutiko dar vieną draugą su kuriuo dar išgėrė degtinės. Po to jie visi nuėjo pas jo draugą R. N. į namus. Tenai taip pat gėrė degtinę. Begerdami jis su Ž. K. susiginčijo, nes jis norėjo išeiti pas draugą, o ji neleido. Ž. tą vakarą daug rūkė. Ji vis eidavo į balkoną parūkyti. Kai vieną kartą ji rūkė, tai ir jis buvo balkone kartu, o R. N. kambaryje nebuvo, jis buvo išėjęs į virtuvę. Balkone ji sėdėjo ant palangės, kojos buvo balkono viduje, o nugara į lauko pusę. Jie toliau su ja pykosi, koliavosi, pasistumdė, aiškinosi neištikimybės klausimus. Jis norėjo su ja susitaikyti ir norėjo priėjęs prie jos, sėdinčios ant balkono krašto, apsikabinti, bet jį atstumdavo. Jis tai bandė padaryti keletą kartų ir vieną kartą, kai jis priėjo prie jos ir bandė apsikabinti, tai turbūt ją rankomis kliudė ir ji iškrito per balkono kraštą į lauką. Mano, kad per daug jėgos panaudojo bandydamas ją apsikabinti. Jis jos tikrai nenorėjo per balkoną išstumti, nes jis ne toks žmogus, kuris taip padarytų. Jie abu buvo girti. Po to įvykio, sekančią dieną, kai davė parodymus, tai jis buvo šoke, supanikavo, todėl tokius parodymus ir davė, kad ją išstūmė. Jis pradėjo atsigauti tik policijos automobilyje, kai vežė į areštinę. Kas iškvietė greitąją, neprisimena. Dėl to įvykio gailisi, jeigu nebūtų vartojęs alkoholio, tai tokio įvykio iš vis nebūtų buvę. Sutinka atlyginti ligonių kasai 1000 Eur dėl Ž. gydymosi išlaidų. Po šio įvykio jo santykiai su Ž. dar pasidarė geresni.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų, jis teismo posėdžio metu nurodo, jog kaltę pripažįsta. Tačiau teikdamas parodymus teismui, matosi, kad jis savo paaiškinimais kaltės nepripažįsta. Jis aiškina, kad atėjęs pas draugą R. N. su drauge Ž. K. ir vartodami alkoholį jie pykosi. Jie buvo visi girti. Kai Ž. K. išėjo į balkoną parūkyti, tai jie toliau pykosi apsistumdė. Ž. K. buvo atsisėdusi ant balkono palangės krašto kojomis į vidų. Besipykstant ir besikoliojant jis sugalvojo su ja susitaikyti ir ėjo link jos apsikabinti, tačiau buvo atstumtas, tačiau jis vėl prie jos sėdinčios ant balkono krašto priėjo ir turbūt ji kažkaip tai neatsargiai pasimaustė ir iškrito iš balkono. Tikrai jis jos nenorėjo išstumti iš balkono. Mano, kad per daug jėgos panaudojo norėdamas ją apsikabinti. Kadangi jis buvo apklaustas sekančią dieną, tai jam buvo šokas, todėl jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir skyrėsi. Taigi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju ( t. 3 b.l. 5-8) nurodo, kad jis visai nebuvo balkone kada nukentėjusioji iškrito pro balkono langą, o vėlesnėje apklausoje ( t. 3 b.l. 11-12) nurodo, kad jis nukentėjusiąją besipykdamas stumtelėjo ir ji iškrito pro balkono langą, tačiau jis jos išstumti nenorėjo. Kaip matome, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai iš esmės skyrėsi tuo, kad pradžioje jis iš vis neigė buvęs balkone, kai nukentėjusioji iškrito, o vėliau teigia, kad balkone buvo ir ginčo metu ją pastūmęs jį iškrito, o teisiamojo posėdžio metu jau aiškina, kad jis ne iš pykčio ją stumtelėjo, o norėdamas ją apsikabinti per daug panaudodamas jėgos.

Pati nukentėjusioji Ž. K. taip pat ikiteisminio tyrimo metu savo apklausose davė skirtingus parodymus, tai yra įvykio dieną jis nurodė, kad jai balkone sėdint ant balkono krašto ir rūkant jai besipykstant su kaltinamuoju, pastarasis prie jos priėjęs ją pastūmė ir ji iškrito pro balkono langą ( t. 1 b.l. 78-80). Toliau ji apklausoje jau aiškino, kad pati iškrito pro balkono langą dėl girtumo, nes sėdėjo ant balkono lango krašto ir balkone buvo viena, niekas jos nestūmė ( t. 1 b.l. 81-83). O teismo posėdžio metu 2020-02-6 patvirtino savo vėlesnius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu dar detaliau nurodydama iškritimo per balkono langą aplinkybes, tai yra, kad jis pradžioje sėdėjo ant balkono praviros palangės krašto kojomis į balkoną, o po to per beveik 50 cm. pločio langą apsisuko nugara į balkono vidų ir kojomis į balkono išorę ir taip neišlaikiusi lygsvaros iškrito, tuo metu balkone su ja nieko nebuvo. Tačiau paskutinio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji vėl pakeitė savo parodymus ir parodė, kad balkone ji pykosi su kaltinamuoju ir kai jis prie jos priėjo ir sugriebė už rankos norėdamas apsiprašyti, tai ji, sėdėdama ant balkono lango krašto nugara į lauką jį pastūmė ir ji tada iškrito. Aiškina, kad dabar ji davė teisingus parodymus, nes ankstesni buvo neteisingi, nes buvo pasimetusi viskas susimaišė. Tvirtina, kad R. M. niekada negalėtų jos per balkoną išstumti, nes jie vienas kitą myli. Jis dabar jaučiausi visai sveika jokių liekamųjų reiškinių dėl sužalojimų ji nejaučia su R. M. ir toliau draugauja.

BK 15 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. O BK 16 straipsnis numato, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Taigi, pagrindinis, t. y. esminis, BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų atribojimų požymis yra skirtinga kaltės forma. Apie kaltės turinį, jos formą ir rūšį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes – kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juo nutraukus) ir t. t. bei remiantis ištirtų įrodymų viseto analize (LAT nutartys Nr. 2K-854/2007, 2K-194/2008).

Iš byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltimasis ir nukentėjusioji yra pora ir draugauja apie 3 metus, tačiau gyvena atskirai. Jų santykiai iki įvykio ir po įvykio buvo ir yra geri. Tai matosi iš to, kad nukentėjusioji po pirmos jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kurioje nurodė, kad ją išstūmė iš balkono R. M., toliau pakeitė savo parodymus aiškindama, kad ji pati iškrito iš balkono būdama jame viena, bei tai, kad ji nesiekė apkaltinti savo draugo dėl nusikalstamos veikos padarymu matosi ir iš jos telefoninių pokalbių su draugo motina, Viktoru ir Dariumi, kuriuose ji teigia, kad R. M. myli ir sieks visokeriopai jam pagelbėti išvengti atsakomybės. Kaip matyti ji ir siekė R. M. gelbėti kurdama versijas, kad ji viena balkone buvo ir atsisėdusi ant balkono lango krašto bei iškišusi kojas į lauką, pati iškrito. Tik paskutinio teismo posėdžio metu ji pakeitė savo parodymus ir jos parodymai iš dalies atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus jos pirmuosius parodymus, kad ji iškritimo metu balkone buvo ne viena, o su R. M. su kuriuo pykosi. Taigi vertinant visas aplinkybes laikytina, kad yra įrodyta, kad balkone įvykio metu buvo ne viena nukentėjusioji, o taip pat buvo ir R. M.. Tai, kad ji įvykio metu buvo ne viena balkone, o buvo ir kitas asmuo, kaip išaiškėjo, kad tai buvo kaltinamasis, matosi ir iš liudytojų M. G., G. S. U. P. parodymų, kurie patvirtino, kad iškritimo metu balkone buvo ir kažkoks tai vyras. Taigi, vertinant nukentėjusiosios iškritimo aplinkybes, būtina nustatyti kokiomis dėl kokių priežasčių ji iškrito iš balkono. Nukentėjusiosios parodymai dėl jos iškritimo iš balkono yra nevienodi. Pradžioje ikiteisminio tyrimo metu ji nurodo, kad jai besipykstant su R. M. šis prie jos sėdinčios ant balkono palangės krašto ją pastūmė, o vėliau paskutinio teismo posėdžio metu teigia, kad jam priėjus prie jos ir jam paėmus jai už rankos ji jį pastūmė, todėl ji ir iškrito iš balkono. Kaltinamasis teigia, kad jis nenorėjo jos išstumti iš balkono, o priėjęs prie sėdinčios ant balkono krašto nukentėjusiosios norėjo jos atsiprašyti, bet buvo jos atstumtas ir tada norėdamas ją apsikabinti, gal panaudodamas per daug jėgos, kažkaip tai ji iškrito iš balkono. Esant tokiems nukentėjusiosios ir kaltinamojo paaiškinimams laikytina, kad tarp jų tikrai buvo konfliktas. Jo metu buvo koliojamasi necenzūriniais žodžiais ir stumdomasi. Kaltinamasis matė ir suprato, kad nukentėjusioji sėdi ant balkono palangės krašto ir, kad tokia jos padėtis yra pavojinga, ir tolimesnis jų konfliktas bei stumdymasis gali sukelti nukentėjusiajai sunkias pasekmes jos sveikatai ir gyvybei dėl jos iškritimo iš balkono. Tačiau jis, tai ignoruodamas, toliau su ja ginčijosi ir galų gale norėdamas baigti ginčus neįsitikinęs, kad nukentėjusioji sutiks su jų konflikto pabaigą, bando priėjęs prie jos atsiprašyti ir taip rankomis norėdamas ją apkabinti ar nutrukti nuo balkono, o nukentėjusiajai pasipriešinus, ją neatsargiai pastumia, kaip jis teigia- panaudoja per daug jėgos, ir nukentėjusioji neišsilaiko ant balkono palangės, ir iškrenta iš balkono į lauko pusę ant žemės. Taigi kaltinamasis, netinkamai įgyvendindamas savo norus, panaudodamas per daug jėgos, nusikalstamai pasitikėdamas, kad nukentėjusioji neiškris iš balkono ją pastumia lengvabūdiškai tikėdamasis šių pasekmių išvengti. Tačiau jis savo nusikalstamais veiksmais sudaro aplinkybes dėl kurių nukentėjusioji iškrenta iš balkono. Todėl vertinant šias aplinkybes su kitomis nustatytomis aplinkybėmis apie kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juo nutraukus)laikytina, kad kaltinamasis dėl neatsargumo nusikalstamai pasitikėdamas, kad sunkios pasekmės neatsiras ( nusikalstamas pasitikėjimas BK 16 straipsnio 2 dalis) padarė nusikalstamą numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje Byloje duomenų, kad kaltinamasis kaip nors sąmoningai dėl savo veiksmų būtų leidęs kilti numatytoms pasekmėms( netiesioginė tyčia) byloje surinkta nėra, nes, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu paneigė, o taip pat ir nukentėjusioji duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus, kad ji buvo išstumta kaltinamojo per balkoną, paneigė teigdama, kad ji iškrito per balkoną kaltinamajam pabandžius su ja susitaikyti.

Išanalizavus ir įvertinus visas byloje suriktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamojo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 1 dalies ( tyčinis sunkus kūno sužalojimas) į BK 137 straipsnį 1 dalį -sunkus kūno sužalojimas dėl neatsargumo. Proceso dalyviai įrodymų tyrimo stadijos metu buvo įspėti apie galimą nusikalstamos veikos perkvalifikavimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9p.)

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, nusikaltimą padarė prieš savo gyvenimo draugę, kuri pretenzijų jam neturi, yra nedirbantis tačiau nusikaltimą padarė esant sunkinančiai aplinkybei. Atsižvelgiant į tai jam yra skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmė- areštas ( BK 49 straipsnis). Nors nusikaltimo padarymo metu BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, leidžianti atidėti arešto bausmės vykdymą, dar negaliojo (įsigaliojo nuo 2020-07-01), tačiau ši įstatymo redakcija lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl toks baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl arešto atidėjimas, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, taikytinas ir šioje byloje, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo ar atlikus jos dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat jam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės (BK 75 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, teismas laiko, kad jam tikslingiausiai būtų skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti minimali, tai yra (5 MGL), sudaranti 250 Eur (BK 71 straipsnis, 3 straipsnio 3 dalis ).

Dėl civilinio ieškinio

Taip pat byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 1174,43 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo ( t. 1 b.l. 136-139). Kadangi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ( BPK 115, 117 straipsniai, CK 6.256 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.283straipsnio1dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 27straipsnis, 34 straipsnis).

Du vienetus paketų su DNR nuoplovomis, paketas su plaukų sruoga, sunaikinti, o paketą su pakabuku, karoliukais, saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2019-12-10 kvitą Nr. 064809 ( t. 1 b.l. 35) grąžinti nukentėjusiajai Ž. K..

Dėl pripažinimo psichologui išmokėtų išlaidų susijusių su nepilnamečio apklausa ikiteisminiame tyrime

Kaip matyti iš bylos medžiagos joje yra apklausti du nepilnamečiai liudytojai, kurių apklausoje dalyvavo psichologas( t. 1 b.l. 160-163,169-170). Be to, teismas laiko, kad pagal BPK 186 straipsnio 2 dalį psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį ir liudytoją, dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra privalomas psichologo dalyvavimas. Taip pat pažymėtina, kad pagal Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos aprašo 22 punktą, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 338, psichologui užmokestį moka ir patirtas išlaidas kompensuoja ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri pakvietė psichologą dalyvauti nepilnamečio apklausoje. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo priteisti minėtas išlaidas iš kaltinamųjų.

Atsižvelgiant į tai, kad nors Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2019-08-26 nutarimu, užtikrinant galimą civilinio ieškinio įvykdymą, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo R. M. turtui - butui esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2019-08-26 iki 2020-02-26, tačiau teismo laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo pratęstas, nes nukentėjusiosios ieškinys nebuvo pareikštas, o dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 1174,43 Eur, palyginus šią sumą su nurodyta buto verte 45000 Eur yra nedidelė, todėl nebuvo pagrindo teismui pratęsti laikinąsias nuosavybės teisės apribojimo priemones, todėl ji yra naikintina ( BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Dėl kardomųjų priemonių

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam reikalingas asmens dokumentas- Lietuvos Respublikos piliečio pasas dėl darbo santykių sukūrimo, nes jis tai nurodė savo 2020-07-10 rašytiniame prašyme ir prašė jį grąžinti, tačiau teismas prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad dar byla nebaigta nagrinėti. Kadangi šiuo metu byla jau baigta nagrinėti, todėl kardomoji priemonė kaltinamojo R. M. asmens dokumento ( paso) paėmimas naikintina iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jam asmens pasas grąžintinas. Kitos paskirtos kardomosios priemonės- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti 45 ( keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1p. a) p.p, 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2019-08-21 iki 2019-09-23.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtą arešto bausmės vykdymą atidėti keturiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, lėšas sumokant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas: 188604955, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo R. M. ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai (Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos atsikaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „ Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 1174,43 Eur ( tūkstantį šimtą septyniasdešimt keturis eurus 43cnt. ) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktinius įrodymus: du vienetus paketų su DNR nuoplovomis, paketą su plaukų sruoga- sunaikinti, o paketą su pakabuku, karoliukais, saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2019-12-10 kvitą Nr. 064809 ( t. 1 b.l. 35) grąžinti nukentėjusiajai Ž. K. nuosprendžiui įsiteisėjus.

Panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2019-08-26 nutarimą, užtikrinant galimą civilinio ieškinio įvykdymą, taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo R. M. turtui - butui esančiam (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę - kaltinamojo R. M. asmens dokumento ( paso) paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinti ir jam asmens pasą grąžinti.

Kardomąsias priemones- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.