Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-11-23 · Civilinė byla Nr. e2-8056-639/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
e2-8056-639/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05046-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Atsakovas
S. G. V.
Ieškovas
J. Ž.
Kategorijos
  • 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-8056-639/2021(Proceso Nr. 2-06-3-05046-2021-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.1.5.; 2.6.1.3.1.; 2.6.8.9. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant I. P.,dalyvaujant atsakovui S. G. V.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui S. G. V., dėl piniginių lėšų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 300 Eur už nesuteiktas paslaugas, 150 Eur skolos išieškojimo išlaidas iki civilinio proceso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą advokatą S. G. V. su prašymu suteikti teisinę konsultaciją dėl jos skolos S. G. bei galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl S. G. neteisėtų veiksmų - paskolos teikimo neturint tam reikiamos licencijos. Ieškovė sumokėjo 300,00 (tris šimtus eurų, 00 et) Eur, tačiau prašytos paslaugos negavo. Atsakovas buvo nuvykęs į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmus susipažinti su civilinės bylos, kurioje priteista skola, medžiaga, po to jokių žinių iš atsakovo negavo. Todėl laikytina, jog atsakovas nesuteikė teisinių paslaugų (konsultacijos).

3. Teigė, kad kaip matyti iš atstovavimo sutarties, kuri pateikta civilinėje byloje Nr. 2-6767-323/2012, atsakovas atstovavo ieškovę šioje civilinėje byloje, tačiau šioje civilinėje byloje joks atstovavimas nebuvo galimas jokia procesine forma (pav., suėję terminai proceso atnaujinimui, etc.). Kitos teisinių paslaugų sutarties, kurioje atsakovas būtų apibrėžęs gautą pavedimą ir sutartą kainą, ieškovė su atsakovu nesudarė, o kitų paslaugų nesuteikė, nors atlyginimas buvo sumokėtas.

4. Nurodė, kad Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje laikosi nuostatos, jog advokatas privalo sudaryti su klientu rašytinę sutartį, kurioje būtų aptartos suteikiamos paslaugos bei įkainiai už šias paslaugas. Advokatūros įstatymo nuostatoje įtvirtinta taisyklė, jog šie susitarimai negali prieštarauti advokatų veiklos principams, jokių kitų nuostatų, skirtų tokiems susitarimams reglamentuoti, Lietuvos teisės aktai neįtvirtina. Teisinių paslaugų sutarties sudarymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekse nurodyta, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai.

5. Taigi anot ieškovės atsakovas (advokatas), priimdamas honorarą už paslaugas, kurių negalės teikti, veikė neprotingai bei nesąžiningai, vėliau pasitvirtino ši aplinkybė, nes jokios paslaugos nebuvo suteiktos. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas pasipelnė iš ieškovės veikdamas nesąžiningai ir įgijo turto, kurio įgijimui jokio teisinio pagrindo nėra.

Atsiliepimas

6. Į posėdį ieškovė neatvyko, pateikė rašytinį paaiškinimą (prašymą) parengiamąjį/teismo posėdį nagrinėti ieškovei nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad paslaugas teikė ir atlyginimą gavo už paslaugas, kurios suteiktos A. Ž.. Su tokia pozicija nėra galima sutikti dėl sekančių priežasčių, kadangi pagal LR Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d. aiškiai ir imperatyviai nurodo, jog klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Tai reiškia, jog atsakovas įrodinėdamas aplinkybes, susijusias su advokato veikla, privalo pateikti leistinu šias aplinkybes įrodančius dokumentus: sutartį, pinigų priėmimo kvitą, etc. Tokią poziciją aiškiai nurodo ir kasacinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasisakydamas dėl reikalavimų sudarant teisinių paslaugų sutartį tarp kliento ir advokato nurodant aiškias sutarties sąlygas, inter alia, kainą (atlyginimą). LR CPK 177 str. 1 d. ir 178 str. nurodo, jog įrodymai yra bet kokie duomenys, o įrodinėjimo našta tenka šaliai, kuri nori įrodyti bylos aplinkybę. Šiuo atveju matyti, jog tokių įrodymų nėra, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės atmestinos kaip neįrodytos. A. Ž. ir atsakovo santykiai teisinių paslaugų teikimo srityje nėra šio ieškinio dalykas bei pagrindas, kadangi ne dėl A. Ž. suteiktų paslaugų yra pateiktas ieškinys.

7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė dėl teisinių paslaugų kreipėsi 2019 02 19. Tą dieną ieškovės prašymu parengė Pretenziją jos sūnaus A. Ž., kuris tuo metu dirbo Norvegijoje, vardu UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl 2 000 Eur avanso grąžinimo pagal 2018 05 23 Preliminariąją dvibučio gyvenamojo namo dalies su žemės sklypo dalimi pirkimo -pardavimo sutartį. Buvo susitarta, kad už šią teisinę paslaugą ieškovė sumokės vėliau, priklausomai nuo to ar Pretenzija bus įvykdyta ar ne, t.y. ar reikės rengti civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur avanso sumos priteisimo, todėl teisinių paslaugų sutarties tą dieną nesudarė. Tą pačią dieną ieškovė užsiminė apie paskolinius santykius su S. G., tačiau susitarė, kad teisinę paslaugą dėl to galės suteikti tik susipažinęs su visais jos turimais dokumentais.

8. 2019 08 16 Ieškovė pateikė susipažinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties kopiją, ieškinį, atsiliepimą į ieškinį, kompaktinį diską su jos ir S. G. pokalbio garso įrašu ir prašė, susipažinus su kita išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga, pateikti išvadą dėl galimybės paduoti pareiškimą dėl S. G. sukčiavimo.

9. Susipažinimui su išnagrinėta civiline byla būtina pateikti teismui prašymą ir atstovavimą patvirtinančią sutartį (Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo Klaipėdos apylinkės teisme taisyklės, patvirtintos Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2017 12 28 įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini), 10, 16 p.). Dėl to teismui pateiktoje Atstovavimo sutartyje buvo įrašytas pavedimas ne suteikti konsultaciją, o atstovauti J. Ž. Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje pagal S. G. ieškinį dėl skolos priteisimo. Teisinių paslaugų sutartyje Nr.(duomenys neskelbtini) ir Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr.(duomenys neskelbtini) buvo įrašytas pavedimas ne suteikti konsultaciją, o susipažinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civiline byla pagal S. G. ieškinį dėl skolos priteisimo, nes pati ieškovė pageidavo sužinoti jo nuomonę apie bylą, be to suteikti konsultaciją apie piniginio ginčo perspektyvą nebuvo galimybės nesusipažinus su išnagrinėta civiline byla.

Šalies argumentai

10. Vykdydamas pavedimą pirmiausia susipažino su ieškovės pateiktais dokumentais ir garso įrašu, o 2019 11 12 pateikė prašymą teismui dėl susipažinimo su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga ir su ja susipažino 2019 11 15. Tą pačią dieną gavo pirmosios ir antrosios teismo instancijų sprendimų byloje kopijas, kurių Ieškovė nebuvo pateikusi. Ieškovei paaiškino, kad susipažinęs su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga ir išklausęs garso įrašą, nemato galimybės, kad S. G. būtų galima iškelti baudžiamąją bylą už sukčiavimą, t.y. atliko pavedimą, suteikė konsultaciją.

11. Taigi atsakovas teigė, kad su ieškove sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo susipažinti su civiline byla pagal S. G. ieškinį dėl skolos priteisimo ir suteikti konsultaciją. Ieškovei pateikė Sąskaitą už teisines paslaugas, o ji sumokėjo 300 Eur ir kaip to patvirtinimą išdavė jai Pinigų priėmimo kvitą. Sudarydami sutartį pasiekė susitarimą, kad už suteiktas paslaugas ieškovė sumokės 300 Eur. Tokia sutarties suma apėmė ne tik susipažinimą su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga ir konsultacijos suteikimą, bet ir šio atsiliepimo minėtos Pretenzijos Ieškovės sūnaus A. Ž. vardu parengimą, nes reikalavimas grąžinti sumokėtus 2 000 Eur buvo patenkintas ir rengti civilinį ieškinį dėl to nebereikėjo. Atskiros teisinių paslaugų sutarties dėl Pretenzijos parengimo nesudarė, bet tokia teisinė paslauga buvo įvertinta nustatant Teisinių paslaugų sutarties dėl susipažinimo su išnagrinėta civiline byla vertę.

12. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas priteisti 300 Eur už nesuteiktas paslaugas nepagrįstas, nes paslaugos jai buvo suteiktos: 1) parengtas teisinis dokumentas, Pretenzija dėl avanso grąžinimo, jos sūnaus A. Ž. vardu; 2) susipažinta su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga tam, kad būtų galima suteikti konsultaciją dėl galimybės iškelti baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo. Ieškovės reikalavimas priteisti 150 Eur, kaip patirtų išlaidų skolos išieškojimui atlyginimą, neteisėtas, nes Ieškovė 150 Eur už teisines paslaugas sumokėjo ne advokatui, o CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 10 p. atlygintinoms bylinėjimosi išlaidoms priskiria tik advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas, be to CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas tik už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą.

13. Taip pat nurodė, kad mano, kad toks ieškinio pareiškimo pagrindas pripažintinas nesąžiningu, nes ieškovei buvo žinoma, jog jos atstovavimas pasireiškė siekiu susipažinti su visa išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga, kad būtų galima suteikti kvalifikuotą ir išsamią konsultaciją dėl piniginių santykių kilusių tarp ieškovės ir S. G., t.y. atstovavimu išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo siekiama ieškoti aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos S. G. iškėlimo. Be to Ieškinyje nesąžiningai teigiama, kad paslaugų Ieškovei nesuteikė, nors tuo pačiu pripažįstama, jog buvo nuvykęs į teismą susipažinti su civilinės bylos, kurioje priteista skola, medžiaga. CPK 95 str. 2 d. numatyta, kad teismas nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį gali paskirti jam iki 5 000 Eur baudą, iki 50 % iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi prašė skirti ieškovei baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Byloje atsakovo paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (advokatas) 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią J. Ž. pavedė advokatui S. G. V. susipažinti su civiline byla pagal S. G. ieškinį dėl skolos priteisimo, ginti atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ar kitas teisines paslaugas. Šalių susitarimą dėl teisinių paslaugų apimties patvirtina ir pati ieškovė ieškinyje nurodydama, kad kreipėsi į atsakovą advokatą S. G. V. su prašymu suteikti teisinę konsultaciją dėl jos skolos S. G. bei galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl S. G. neteisėtų veiksmų - paskolos teikimo neturint tam reikiamos licencijos. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovas nurodydamas, kad ieškovė kreipėsi į jį dėl teisinių konsultacijų. 2019 08 16 Ieškovė pateikė susipažinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties kopiją, ieškinį, atsiliepimą į ieškinį, kompaktinį diską su jos ir S. G. pokalbio garso įrašu ir prašė, susipažinus su kita išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga, pateikti išvadą dėl galimybės paduoti pareiškimą dėl S. G. sukčiavimo.

15. Prie šios bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. 25-6767-323/2012 m. yra 2019-08-16 d. atstovavimo sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Taip pat atsakovo 2019-11-12 d. prašymas leisti susipažinti su byla ir atitinkamas įrašas patvirtinantis, kad atsakovas buvo leista susipažinti su byla ir jis su byla susipažino 2019-11-15 d.

16. Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba ir atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai advokatai įgyvendina teisę teikti teisines paslaugas nemokamai. Advokatūros įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Mokėjimą už advokato teikiamas teisines paslaugas reglamentuoja minėto įstatymo 50 straipsnis – advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (1 dalis); Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (3 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teisinių paslaugų sutarties kvalifikavimo, 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje advokatas A. D. v. B. Š., bylos Nr. 3K-7-149-706/2015, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. sausio 15 d. prejudiciniame sprendime Šiba (C-537/13) nurodytus išaiškinimus, konstatavo, kad advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. AB „Swedbank“, bylos Nr. 3K-3-156/2012).

18. Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo susipažinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties kopiją, ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį, išklausyti kompaktinį diską su jos ir S. G. pokalbio garso įrašu ir susipažinus su kita išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga, pateikti išvadą dėl galimybės paduoti pareiškimą dėl S. G. sukčiavimo. Atsakovas nurodė, kad pavedimą dėl kurio buvo susitarta jis pilnai įvykdė, t.y. susipažino su ieškovės pateiktais dokumentais ir garso įrašais taip pat susipažino su teisme esančia civilinės bylos pagal S. G. ieškinį dėl skolos priteisimo, medžiagą ir informavo ieškovę, kad nemato galimybių ar perspektyvų (kaip to norėjo ieškovė) kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl S. G. neteisėtų veiksmų - paskolos teikimo neturint tam reikiamos licencijos. Šalys nebuvo sutarusios, kad atsakovas išvadą, dėl S. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pateiks raštu. Kaip nurodė atsakovas tai jis padarė žodžiu, t.y. informavo ieškove, kad paduoti pareiškimą dėl S. G. sukčiavimo nėra perspektyvu. Nepaisant to ieškovė teigė, kad šis pavedimas nebuvo įvykdytas.

19. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

20. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

21. Kaip jau minėta nustatyta, kad atsakovas susipažino su ieškovės pateiktais dokumentais bei bylos dėl skolos priteisimo medžiaga, dėl to ginčo byloje nėra. Teismas vertina, kad ieškovės tvirtinimas, kad atsakovas (advokatas) atlikęs šiuos veiksmus, neatliko pavedimo iki galo, t.y. nepateikė išvados, dėl galimybės (perspektyvos) paduoti pareiškimą dėl S. G. sukčiavimo yra visiškai neįtikinantis. Tokios išvados pateikimas nereikalauja kokių nors ypatingų pastangų ar darbų. Aiškinat sutartį, taip pat atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo ( CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudariusi teisinių paslaugų sutartį, jokių prašymų ar pretenzijų atsakovui, pateikti pagaliau išvadą, kelis metus neteikė. Iš ko spręstina, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovo pateiktą išvadą. Tik po kelių metų ieškovė pareiškė ieškinį teigdama, kad paslauga nesuteikta. Dėl išdėstytų motyvų teismas mano, kad atsakovas pilnai įvykdė šalių 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį, t.y. susipažino su ieškovės pateiktais dokumentais bei bylos dėl skolos priteisimo medžiaga ir pateikė neigiamą išvadą, dėl galimybės (perspektyvos) paduoti pareiškimą dėl S. G. sukčiavimo (CPK 185 straipsnis). Tai, kad atsakovas pateikė neigiamą išvadą negali būti vertinama, kaip teisinės paslaugos nesuteikimas.

22. Kaip minėta šio sprendimo 16 ir 17 punktuose teismas nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat įvertinti tai, kad advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Taigi teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus.

23. Išlaidų dydis už advokato paslaugas taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Šiose rekomendacijoje nustatoma, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

24. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas turėjo susipažinti su didelės apimties (du tomai) ir sudėtinga civiline byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja tik sudėtingus teisės klausimus (CPK 346 straipsnis). Kompleksiškai įvertinti S. G. veiksmus ne tik civilinės bet ir baudžiamosios teisės aspektu. Patirtas laiko sąnaudas kurios buvo reikalingos pilnai susipažinti bylos medžiaga, išklausyti garso įrašus ir kitas svarbias aplinkybes bei įvertinęs teisinės paslaugos sutartį vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu, sprendžia, kad ieškovės sumokėtas atsakovui 300,00 Eur atlyginimas nebuvo per didelis už suteiktas paslaugas.

25. Dėl išdėstytų motyvų ieškinys atmestinas. Atmetus ieškinį netenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 150,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šio ieškinio pateikimas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, ieškovei elgiantis nesąžiningai, todėl jos ieškinio pateikimo nepripažįsta piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Dėl to atsakovo prašymas netenkintinas ir ieškovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas