Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-416-198/2013

Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05182-2010-2

2013 m. birželio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. B., A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 05 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-875-828/2013 pagal ieškovo UAB „Panevėžio spaustuvė“ ieškinį atsakovams Ž. B., A. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Nurodo, kad UAB „Arkos agency“ laikyti nemokia nebuvo jokio pagrindo, nes bendrovei bankroto byla iškelta ne dėl nemokumo, o remiantis bendrovės darbuotojo, 3 mėnesius negavusio darbo užmokesčio, prašymu.

2009 metais atsakovų bendrovė „Artos agency“ teikdama užsakymus ieškovui pagrįstai tikėjosi, kad atsiskaitys su juo, o dėl tais metais įvykusio ekonominio nuosmūkio veiklos apimtys nuolat mažėjo, vėlavimas atsiskaityti buvo įprastas, o bendrovės ekonominę padėtis nebuvo bloga, nes jos turtas viršijo įsipareigojimus.

Bendrovės turtas 2009 metais sumažėjo iki 9117 Lt dėl 2009 metais antroje pusėje atlikto turto inventorizavimo, kurio pasėkoje buvo surasta ir nurašyta už 38 146,70 Lt sugadinto ilgalaikio turto, taip pat medžiagų likučiai, kita dalis į 2008 m. balansą įtraukto turto per 2009 m. dešimt mėnesių panaudota įmonės veikloje atsiskaitymams su kreditoriais ir darbuotojais.

Per 2009 metų 10 veiklos mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Artos agency“ pirkimai sudarė 108 041 Lt, pardavimai – 252 978 Lt, gautos sumos paskirstytos atsiskaitymam su kreditoriais, darbuotojų atlyginams, mokesčiams.

Nurašius trumpalaikį turtą ir sugadintą kompiuterį bei sugadintą telefono stotį (balansinė vertė 33 146,70 Lt) likusio ilgalaikio turto balansinė vertė buvo 33 749,30 Lt. Tokia padėtis susidarė 2009 m. antroje pusėje, kai UAB „Artos agency“ jokių užsakymų ieškovui nebedavė.

UAB „Artos agency“ reguliariai ir pastoviai mokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas, nuo 2009-01-01 padengė 23 300,44 Lt įsiskolinimą. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad paslaugos ir toliau bus teikiamos, jei UAB „Artos agency“ reguliariai mokės senesnius įsipareigojimus. UAB „Artos agency“ ėmė naują produkciją su sąlyga, kad po truputį mokės senesnius įsiskolinimus, tokia situacija buvo palanki abiems pusėms, ieškovo prieštaravimų tiekti šią produkciją nebuvo. Už dalį 2009 m pirmo pusmečio iš ieškovo gautos produkcijos UAB „Artos agency“ sumokėjo avansu, ieškovui nereikalaujant padengti senesnių vėluojančių atsiskaitymų.

Akcininko A. B. bendrovės apyvartinių lėšų papildymai įrodo jo pastangas išlaikyti bendrovės ekonominį gyvybingumą, manymą, kad bendorvės reikalai gali pasitaisyti.

UAB „Artos agency“ dėl lėšų taupymo 2008 m. pabaigoje atleido tris darbuotojus, o 2009 m. pradžioje dar vieną, 2009 m. darbo užmokestis nebuvo didinamas.

UAB „Arfix“ buvo įsteigta kaip spausdinimo ir reklamos gamybos įmonė, UAB „Artos agency“ buvo numatyta specializuoti kaip dizaino paslaugas teikiančią įmonę. Šios įmonės neturėjo konkuruoti tarpusavyje, nes jų veiklos kryptys buvo skirtingos.

UAB „Artos agency“ savo turtą bendrovei UAB „Arfix“ perleido už rinkos kainas, o pirkdama paslaugas turėjo ilgesnius apmokėjimo terminus, galėjo greičiau atsiskaityti su kreditoriais, nedidinti įsiskolinimų kitiems tiekėjams. Darbuotojai, dirbę UAB „Artos agency“, buvo vadybininkai, ne gamybininkai, todėl patys prekių negamino ir buvo poreikis jas užsakyti iš UAB „Arfix“.

Bendrovės bankroto administratorė paliudijo, kad patikrinusi bendrovės sandorius per trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo nenustatė teisės aktams prieštaraujančių sandorių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad atsakovai 2007-01-11 įsteigė UAB „Artos agency“, kurios veikla – reklamos agentūrų, ir tapo jos dalyviais (atsakovui priklausė 55/100 akcijų, atsakovei – 45/100), įmonės vadove buvo paskirta atsakovė, atsakovas dirbo įmonėje visą jos veiklos laikotarpį (b.l. 1 t. 8-11, 4 t. 43-44). Ieškovas ir UAB „Artos agency“ 2008-05-12 sudarė sutartį Nr. V-124 dėl poligrafinių gaminių gamybos. Ieškovas tiekė produkciją UAB „Artos agency“ pagal šią sutartį nuo 2008-07-15 iki 2009-04-03 - viso už 44 847,08 Lt. UAB „Artos agency“ mokėjo ieškovui dalimis nuo 2009-01-05 iki 2009-05-28, likusi neapmokėta skola 21 546,64 Lt (b.l. 3 t. 8-9). UAB „Artos agency“ neapmokėjo šių ieškovo sąskaitų : 2008-11-20 Nr. 011585 554,60 Lt sumai (apmokėta iš dalies), 2008-12-15 Nr. 011792 1 380,60 Lt sumai, 2008-12-15 Nr. 011799 1 852,60 Lt sumai, 2008-12-22 Nr. 011871 1 852,60 Lt sumai, 2008-12-22 Nr. 011872 4 814,40 Lt sumai, 2009-01-14 Nr. 012009 725,90 Lt sumai, 2009-01-21 Nr. 012050 5712 Lt sumai, 2009-02-12 Nr. 012214 733,04 Lt sumai, 2009-02-17 Nr. 012234 559,30 Lt sumai, 2009-03-24 Nr. 012469 1713,60 Lt sumai, 2009-04-03 Nr. 012562 1 106,70 Lt sumai, 2009-04-03 Nr. 012563 987,47 Lt sumai (b.l. 1 t. 20-31, 3 t. 8-9). 2009-03-13 atsakovai įsteigė UAB „Arfix“, kurios veikla – reklamos agentūrų, dirbo šioje įmonėje valdymo organų nariais (b.l. 4 t. 63). UAB „Artos agency“ nuo 2009-05-21 iki 2009-08-31 perleido UAB „Arfix“ savo veiklai reikalingas priemones, nuo 2009-06-18 iki 2009-07-24 pirko iš UAB „Arfix“ prekių ir paslaugų už 27 776,14 Lt (b.l. 4 t. 92-111). 2009-10-02 UAB „Artos agency“ iškelta bankroto byla, konstatuojant, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto įmonės turto (b.l. 1 t. 160). 2010-01-06 teismo nutartimi UAB „Artos agency“ bankroto byloje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 29 222,48 Lt sumai (b.l. 1 t. 162-163). 2012-05-10 teismo sprendimu UAB „Artos agency“ likviduota dėl bankroto ir 2012-06-20 išregistruota (b.l. 4 t. 43-44, 57). Bankroto byloje patvirtintas ieškovo reikalavimas 29 222,48 Lt sumai nepatenkintas.

Šioje byloje keliamas kreditorių teisių apsaugos priemonių – juridinio asmens dalyvių ( akcininkų), kuris vienas iš jų yra ir juridinio asmens vadovas, atsakomybės kreditoriams taikymo klausimas.

Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai juridinio asmens dalyvis yra ir įmonės valdymo organas (direktorius).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario priimtų sprendimų vertinimas yra skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „ Eksena“,bylos Nr. 3K-3-244/2009). Juridinio asmens dalyvių susirinkimas formuoja juridinio asmens valią, kurią įgyvendina per valdymo organus. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Tuo tarpu juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis. Tuo atveju, kai juridinio asmens dalyvis yra ir juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo interesų skirtumas labai sumažėja. Tokiu atveju ieškovas sprendžia, koks atsakomybės kilimo pagrindas taikytinas, ir tai jis išreiškia ieškinyje nurodydamas savo reikalavimų pagrindą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvių atsakomybę, pažymėta, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies normą ši prievolė atsiranda savarankišku įstatyminiu pagrindu – dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, be to, tarp šių veiksmų ir įmonės negalėjimo įvykdyti prievoles kreditoriams turi būti konstatuotas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantai (sutuoktiniai) buvo juridinio asmens UAB „Artos agency“ dalyviai, o apeliantė Ž. B. dar ir vienasmenis jo valdymo organas (vieninteliai bendrovės akcininkai ir jos vadovas). Būdami vieninteliai bendrovės akcininkai, o apeliantė dar ir bendrovės vadovė, apeliantai iš esmės buvo vieninteliai bendrovės valios reiškėjai tiek valdant įmonę, tiek išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, turėję teisę priimti visus sprendimus bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo, įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo, bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo klausimais (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnis). Tai reiškia, kad apeliantai buvo ne tik vieninteliai asmenys, priiminėję sprendimus bendrovės vardu, bet ir šių sprendimų vykdytojai. Apeliantai realiai vienasmeniškai priiminėjo sprendimus kaip bendrovės akcininkai, o apeliantė Ž. B. kaip bendrovės direktorė, nebuvo saistoma akcininkų susirinkimų nustatytų vienokių ar kitokių veiklos apribojimų ir kontrolės. Todėl pagrįstas ieškovo argumentas, kad UAB „Artos agency“ veikla laikytina atsakovų (apeliantų) šeimos verslu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir konstatavo, kad sutarties su ieškovu galiojimo laikotarpiu bendrovė dirbo nuostolingai, bendrovės finansinė būklė buvo kritinė, tačiau apeliantai, būdami bendrovės vieninteliais akcininkais, o apeliantė dar ir bendrovės vadovu, nepriėmė jokių sprendimų, kurie darytų įtaką bendrovės mokumui ir užkirstų kelią dar didesnių nuostolių susidarymui, tačiau tęsė bendrovės nuostolingą veiklą be jokių esminių pokyčių. Įmonė toliau vykdė ūkinę–komercinę veiklą, užsakinėjo ieškovo poligrafinius gaminius, gaminamus ir teikiamus apeliantų įmonei, kurie toliau realizuodavo galutiniams gavėjams, gaudavusi iš jų apmokėjimą, tačiau su ieškovu UAB „Panevėžio spaustuve“ neatsiskaitydavo. Pirmos instancijos teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, kad atsakovai žinodami bendrovės kritinę finansinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo žinoti, jog neturės galimybių atsiskaityti su ieškovu už perduotą produkciją, tačiau nepriėmė jokių sprendimų situacijai įmonėje sureguliuoti, todėl ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad UAB „Arkos agency“ laikyti nemokia nebuvo jokio pagrindo, nes bendrovei bankroto byla iškelta ne dėl nemokumo, o remiantis bendrovės darbuotojo, 3 mėnesius negavusio darbo užmokesčio, prašymu. Vilniaus apygardos teismas 2009-10-02 nutartimi UAB „Arkos agency“ iškėlė bankroto bylą, konstatuodamas, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, be to įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą (160 b.l., t-1). Nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Artos agency“ apeliantai neskundė. Faktinis įmonės nemokumas, nepriklausomai nuo bankroto bylos iškėlimo, nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kuri pagrįsta nustatytomis byloje aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais, kad faktinis UAB „Artos agency“ nemokumas susiklostė dar 2008 metais ir esant nemokumo būklei, ieškovui buvo teikiami ir vėliau neapmokėti spausdinių gamybos užsakymai.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „Artos agency“ su naujai apeliantų įsteigta bendrove UAB „ARFIX“ sudarė sandorius. UAB „Artos agency“ perduoda vykdyti užsakymus UAB „ARFIX“, kuriuos galėtų atlikti pati, gauti pajamas ir pelną bei atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad UAB „Artos agency“ pilnai atsiskaitė su UAB „ARFIX“ už atliktas paslaugas, kai su kitais kreditoriais UAB „Artos agency“ beveik neatsiskaitinėjo. Todėl apeliacinės instancijos sutinka, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie apeliantų veiksmai niekaip nėra suderinami su sąžiningo verslo praktika.

Apeliantai neįrodė, kad akcininkas A. B. papildydavo bendrovės apyvartines lėšas tikslu išlaikyti bendrovės ekonominį gyvybingumą, nenurodė jokio konkretaus pagrindo dėl ko bendrovės veikla taptų pelninga.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos padaryti išvadą, jog apeliantų, kaip vienintelių bendrovės akcininkų, elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijų, nes jie, būdami vieninteliais bendrovės valios reiškėjais, turėjo lemiamą įtaką juridiniame asmenyje bei plačius įgaliojimus ir realias galimybes elgtis taip, kad nesukeltų papildomų nuostolių ieškovui (tartis dėl sutarties sąlygų pakeitimo, informuoti ieškovą apie susiklosčiusią finansinę padėtį, nutraukti sutartį, kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, spręsti klausimą dėl juridinio asmens pertvarkymo ir pan.), tačiau jokių veiksmų neatliko. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pritaria pirmos instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja. Pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvio atsakomybę pagal prievoles, apeliacinio skundo argumentai pirmos instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.