Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), buvęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) “ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas buvo J. C. ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti Bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais. J. C. atstovas advokatas M. N. teisme patvirtino, kad atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, t. y. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, žinojo, kad pagal atsiskaitymo eilę prioritetas turi būti teikiamas VMI, būdamas vadovu žinojo bendrą įmonės situaciją.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamai situacijai svarbus, Institucijos pareiškime akcentuojamas, 2023 m. gegužės –liepos laikotarpis, nes būtent tuo metu įmonė turėdama mokestinę nepriemoką ir pradelstas mokestinės paskolos sutarčių įmokas, atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Visgi tiek iš pateiktų balansų, tiek ir Bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė atsiskaitydama su kitais paskesnės eilės kreditoriais minėtu laikotarpiu atsiskaitinėjo ir su VMI. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2023 m. gegužės 5 d. įmonė gavo 147 934,48 Eur iš (duomenys neskelbtini) ir jau 2023 m. gegužės 8 d. VMI naudojantis (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) automatiškai išieškota 20 948,77 Eur bei 6 742,82 Eur (b. l. 10 kita pusė). Iš pareiškime pateiktos lentelės ir pridėtų įmonės balanso duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka likusį gegužės mėnesį iki 2023 m. gegužės 29 d. buvo minimali (apie 100 Eur), po ko padidėjo iki 17 060,14 Eur (mėnesio pabaigoje). 2023 m. birželio 22 d. VMI per (duomenys neskelbtini) automatiškai išieškota 16 798,94 Eur, o tai atsispindi ir pareiškime pateiktoje lentelėje ir įmonės balansuose, jog birželio pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje mokestinė nepriemoka buvo 0 Eur. Panaši situacija susiklostė ir su pradelstos mokestinės paskolos sutarties įmokomis. 2023 m. gegužės mėnesio pradžioje pradelsta sumokėti pagal mokestinę paskolos sutartį suma sudarė 7 857,68 Eur ir jau 2023 m. gegužės 11 d. VMI buvo pervesta 7840,51 Eur (įmokos kodas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atlikta įmoka pagal mokestinės paskolos sutartį). Tokia pati įmoka buvo atlikta ir 2023 m. gegužės 30 d. Antai vienu pareiškimo lentelėje nurodomu momentu (2023 m. gegužės 23 d.), įmonė atsiskaitydama su kitais žemesnės eilės kreditoriais, neturėjo nei mokestinės nepriemokos, nei mokestinės paskolos sutarties pradelstų įmokų (įsiskolinimus VMI pagal mokestinės paskolos sutartis, kurios ir buvo sudarytos anksčiau dėl susidariusių mokestinių nepriemokų, įmonė visgi turėjo). Visgi liepos mėnesį įmoka pagal mokestinės paskolos sutartį nebebuvo atlikta, nors Bendrovė liepos mėnesį atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais. Įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį neatliktos ir vėlesniais laikotarpiais, todėl ilgainiui MPS buvo nutrauktos. Taigi darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu Bendrovė turėjo tam tikrą kiekį piniginių lėšų, vykdė atsiskaitymus ir su VMI ir su kitais kreditoriais, tačiau galutiniame etape, jų nebuvo pakankamai atsiskaityti su visais kreditoriais. Konstatuotina, kad buvo nesilaikyta CK 6.930¹ straipsnyje numatyto reguliavimo ir pažeisti VMI kaip kreditorės interesai.

Operatyvaus patikrinimo pažymoje pateiktame pasiaiškinime Bendrovės direktorius ir bylą nagrinėjant teisme J. C. atstovas advokatas M. N. išsakė poziciją, kad visi mokėjimai atlikti esant būtinybei ir neišvengiamumui, siekiant išsaugoti įmonę ir jos veiklą, užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, siekiant užbaigti svarbius projektus, todėl lygiagrečiai buvo atsiskaitoma ne tik su tiekėjais ir kitais kreditoriais toliau vykdant veiklą, bet ir su mokesčių administratoriumi. Šis argumentas, teismo vertinimu, nepaneigia J. C. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog J. C., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad būtinų mokėjimų vykdymas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės vadovo tyčią, t. y. suvokimą, kad dėl mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Sutiktina, kad savaime tokie mokėjimai vadovo tyčios nelemia, vis dėlto, nagrinėjamu atveju J. C. suvokimas, kad Bendrovė nepajėgs atsiskaityti su VMI, buvo, o tai patvirtina jau minėtos UAB „(duomenys neskelbtini) “ atžvilgiu sudarytos MPS, kas rodo, jog vadovui buvo žinoma apie blogėjančią Bendrovės finansinę būklę. Tai reiškia, kad J. C. suvokė, jog atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais jis toliau mažina galimybę atsiskaityti ir su VMI. Taigi J. C. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodė, kad išieškojimai nuo 2023 m. liepos 31 buvo apsunkinti ir nepavyko išieškoti jokių sumų. Operatyvaus patikrinimo pažymoje klaidingai nurodoma, kad operatyvaus patikrinimo metu (2023 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 15 d.) Bendrovė mokesčių į biudžetą nemokėjo, iš sąskaitų išieškota 2,58 Eur. Teismui nustačius neatitikimus pateikiamuose duomenyse, VMI pateikė informacijos patikslinimą. Nurodė, kad minėtu patikrinimo laikotarpiu Bendrovė ir (duomenys neskelbtini) N. L. (vykdžiusi išieškojimą Bendrovės atžvilgiu) VMI pervedė 93 960,49 Eur (b. l. 69-72). Iš banko išrašų matyti ir tai, kad nuo 2023 m. liepos mėnesio pabaigos Bendrovė neatliko jokių reikšmingų atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriais ir iš esmės visos banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo pervedamos trečios eilės kreditoriams (VMI, antstolei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai). Šios aplinkybės nors ir nepaneigia J. C. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau sudaro pagrindą vertinti J. C. padarytą administracinį nusižengimą kaip mažiau pavojingą už kitus analogiško pobūdžio nusižengimus, kai pavyzdžiui su VMI nėra atsiskaitoma visai ir mokestinė nepriemoka nuolatos didėja, o CK 6.930¹ tvarką pažeidžianti įmonė mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams atlieka nuolatos vis didindama įsiskolinimus valstybei.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. C. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad J. C. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. Šioje byloje analizuojamas nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti J. C. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiau ((duomenys neskelbtini) metai), turintis (duomenys neskelbtini) problemų ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 67), administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas už mažesnio pavojingumo KET pažeidimus, visos baudos sumokėtos (b. l. 90-93). Pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą.

J. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino (paaiškinime VMI ir per atstovą teisme išreikšta pozicija) padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini) metų sulaukęs asmuo (35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias J. C. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (mažesnis už analogiško pobūdžio nusižengimus, nes analizuotu laikotarpiu atlikta reikšmingų įmokų į biudžetą siekiant sumažinti mokestinę nepriemoką, nors šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas išlieka didelė tikimybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ gavusi lėšas iš VĮ (duomenys neskelbtini) ir BĮ (duomenys neskelbtini), pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, su VMI bus visiškai atsiskaityta), ir jo asmenybę (amžių, (duomenys neskelbtini) būklę, už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus nebaustas, aplinkybę, kad toliau vadovo pareigų nebevykdys, nes yra (duomenys neskelbtini)), dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus bei į Bendrovės VMI pervestų lėšų dydį santykyje su žemesnės eilės kreditoriams pervestų lėšų dydžiu, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį ir užtikrintų iš esmės vien nubaudimo funkciją, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir J. C. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.