Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui A. B., dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

5. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo yra ieškovės, G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) 4c (dvyliktoje) klasėje.

6. Ieškovė G. B. šiuo metu gyvena su motina, kuri ją išlaiko. Nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto nuosavybės teise ieškovė neturi.

7. Atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), jo pajamas kas mėnesį sudaro apie 395 Eur dydžio išmoka, mokama Valstybinio socialinio draudimo valdybos. Vadovaujantis viešų registrų duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto neturi.

8. Trečiasis asmuo A. B. gyvena su dukra A. B. nuosavybės teise priklausančiame name, dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 1370 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, turi nekilnojamojo (gyvenamais namas, žemės sklypai) ir kilnojamojo turto (transporto priemonės).

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl minėtos nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai: pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

12. Sprendžiant dėl paramos būtinumo, visų pirma turi būti vertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

13. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, gyvena jos motinai (trečiajam asmeniui) priklausančiame būste ir yra jos (trečiojo asmens) bei kitų asmenų išlaikoma, mokosi dvyliktoje klasėje, ieškovės mokymosi rezultatai yra iš esmės teigiami, daro išvadą, kad ieškovei parama yra reikalinga, o esminis ginčas byloje yra dėl tokios paramos apimties, įskaitant atsakovo galimybes ją teikti.

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kol jai sueis 24 metai. Ieškinyje nurodė, kad jos būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 500 Eur. Šie pinigai reikalingi: maistui per mėnesį apie 250 Eur, rūbams, avalynei – apie 100 Eur, mokymosi priemonėms – apie 30 Eur, vaistams, vitaminams ir medikamentams – apie 30 Eur, higienos reikmėms – apie 20 Eur, įvairiems kultūriniams renginiams – apie 30 Eur. Taip pat pinigai reikalingi būsto išlaikymui.

15. Bet kuriuo atveju teismas pažymi, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams daromas skirtumas tarp išlaikymo nepilnamečiams vaikams sąlygų bei paramos pilnamečiams vaikams sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013 yra pažymėta, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Pilnamečio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo apimtis nėra tokia pati dėl to, jog pilnametis vaikas gali dirbti, jei tėvai neturi galimybių jį išlaikyti tokiu būdu, kokio pilnametis vaikas norėtų. Minimali mėnesinė alga yra vertinama kaip suma, kuri skirta būtinųjų poreikių tenkinimui. Įvertinus tai, kad minimalią mėnesinę algą gauna nemaža dalis dirbančiųjų, iš jos dar sumoka mokesčius ir išlaiko paramos reikalingus asmenis, minimali mėnesinė alga vertintina kaip užtikrinanti pakankamai gerą poreikių tenkinimo lygį. Nagrinėjant bylas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo turi būti įvertinama, ar tėvai gali teikti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Tėvams negalint teikti minimalios mėnesinės algos dydžio paramos, pilnametis vaikas gali pats užsidirbti papildomai, jei turi papildomų poreikių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1970-580/2016).

16. Bylose, kuriose sprendžiami išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiam vaikui klausimai, laikomasi horizontaliosios praktikos, kad pilnamečio būtiniesiems poreikiams tenkinti suma iš vieno tėvo svyruoja nuo 170 Eur iki 200 Eur per mėnesį (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020 47 punktą ir jame nurodytą praktiką). Nors nurodytos sumos, praėjus tam tikram laikui, dėl infliacijos, gali keistis, tačiau nurodyta praktika patvirtina bendrąją nuostatą, kad nepilnamečių ir pilnamečių vaikų išlaikymui taikomi skirtingi kriterijai.

17. Be kita ko, kaip minėta, sprendžiant dėl paramos būtinumo, šiuo atveju – paramos apimties, turi būti vertinama ne tik sunki vaiko turtinė padėtis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, bet ir tai, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pamokų lankomumo ir mokymosi rezultatų pažymą, iš kurios nustatyta, kad ieškovė pamokas lanko stropiai (per tris mėnesius praleistos 4 pamokos, 3 iš jų pateisintos), jos mokymosi rezultatai iš esmės yra teigiami.

19. Antra, kaip minėta, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai, t. y. ne tik nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, bet ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Be to, pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), jam nustatytas nedarbingumo lygis, gauna išmokas, mokamas Valstybinio socialinio draudimo valdybos. Byloje esantys įrodymai apie jo turtinę padėtį pagrindžia, kad ieškovės prašomo dydžio išlaikymo atsakovas nėra pajėgus teikti – sumokėjus ieškovei 200 Eur dydžio išlaikymą, atsakovui liktų pusė jo gaunamos išmokos. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovui nustatytas nedarbingumas nėra laikinas, bet tęsiasi nuo 2017 m.

21. Teismo vertinimu, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus užtikrintų 40 Eur dydžio išlaikymo priteisimas ieškovei iš atsakovo. Teismo vertinimu, tokio dydžio paramos suma prisidės prie būtiniausių ieškovės poreikių tenkinimo, taip pat nebus padaryta esminė žala atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams ir iš esmės nepablogins atsakovo turtinės padėties. Ieškovės prašomas priteisti 200 Eur išlaikymo dydis neatitinka byloje nustatytos atsakovo turtinės padėties, prašomas priteisti neįvertinus būtinybės pačiai ieškovei išnaudoti visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

22. Taip pat teismas pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja, o pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz.: pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovo išlaikymą (paramą), mokamą po 40 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 9 d., kol ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kol jai sueis 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų.

25. Byloje nustatyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), yra iš dalies darbingas, jo pajamos sudaro apie 395 Eur valstybės mokama išmoka, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į kitus byloje esančius, atsakovo turtinę, finansinę, socialinę, sveikatos padėtį apibūdinančius duomenis, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Remiantis minėtais duomenimis, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos ir atlyginamos iš biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

26. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos 2023 m. lapkričio 9 d., iki kol ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kol jai sueis 24 metai, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepriteisti valstybei iš atsakovo R. B. bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas atlyginant iš biudžeto lėšų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.