- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- e2-144-356/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01114-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- D. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. J.,
viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-144-356/2022, pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė S. G. ieškiniu prašė: pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl 3 punkto, pakeisti jį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Ž. po 270 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-09-24 iki A. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei paaiškino, kad po teismo sprendimo 2014 m. priėmimo atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, bet gera valia jis papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda, nors vaiko poreikiai padidėjo iš esmės, vien kasdienių vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 582 EUR, nenumatytiems atvejams (pavyzdžiui, teikiant kvalifikuotą psichologinę pagalbą vaikui) – 192 EUR, iš viso 774 EUR, todėl prie sūnaus išlaikymo atsakovas įpareigotinas prisidėti 270 EUR dydžio išmokomis. Atsakovas pats neapskaičiavo ir nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio lėšos turėtų būti skiriamos konkretiems sūnaus poreikiams tenkinti. Turėdamas pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, atsakovas savo rizika prisiėmė piniginę prievolę tam, kad asmeniniams poreikiams tenkinti įsigytų brangaus turto. Atsakovas (duomenys neskelbtini) m. gimusios dukros išlaikymui skiria 200 EUR, nors, ieškovės turimais duomenimis, veda bendrą ūkį su vaiko motina, o skyrium gyvenančio (duomenys neskelbtini) m. gimusio sūnaus išlaikymui skiria tik 150 EUR, vaiką retai pasiima, vaiko kasdieniame gyvenime nedalyvauja, todėl jokių papildomų išlaidų nepatiria. Atsakovui netenka sūnaus kasdienė priežiūra, todėl turėdamas darbo rinkoje patrauklią (duomenys neskelbtini) specialybę, gali imtis priemonių susirasti labiau apmokamą darbą arba dirbti papildomai. Iš atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas siekia apsaugoti tik savo interesus ir tai daro jos, ieškovės, ir savo sūnaus sąskaita, neteikdamas jam didesnio išlaikymo. Ieškovė deda visas pastangas gauti lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui, dirba. Be to, ji taip pat turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Mokėti daugiau atsakovas buvo raginamas, tačiau nesutiko, ieškovei teko kreiptis dėl teisminės mediacijos, todėl prašo priteisti išlaikymą nuo 2021-09-24, nes nuo tada laikoma, kad atsakovas buvo oficialiai informuotas. Prašė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas D. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei paaiškino, kad: po teismo sprendimo 2014 m. priėmimo ne jo, o ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, nes įgijo turto, dirba ne tik įmonėje, bet ir privačiai, neturi neįvykdytų piniginių prievolių; jis pardavė turėtą gyvenamąjį būstą ir įgijo gyvenamąjį namą, dėl to sudarė ilgalaikę paskolos sutartį, kas mėnesį moka daugiau kaip tris šimtus eurų, be to, turi pareigą nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 200 EUR; jo darbo užmokestis šiuo metu yra apie (duomenys neskelbtini) EUR, todėl tuo atveju, jeigu būtų priteistas išlaikymas sūnui 270 EUR dydžio išmokomis, jis nebeturėtų lėšų pragyventi, taigi neturėtų būti priteista daugiau, nei objektyviai jis galėtų mokėti; jis dirba (duomenys neskelbtini), artimiausius metus negali keisti darbo vietos; darbo užmokestis sumažėjo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių; mano, kad ieškovės paskaičiuotos išlaidos vaikui yra padidintos, neįrodyta, kad tiek išlaidų patiria, kiek reikėtų lėšų, pats paskaičiuoti negali; nesutinka, kad būtų tenkinami prabangos poreikiai, pavyzdžiui, perkamos knygos, nes galima pasiimti iš bibliotekos ir skaityti; mano, kad tokio amžiaus vaikui nėra būtina turėti mobilųjį telefoną, nes su juo vaikas gali bendrauti ir naudodamasis ieškovės telefonu; išlaidos maistui nurodytos kaip suaugusiam žmogui, atsakovas įsitikinęs, kad kas mėnesį ieškovė neperka nei aprangos, nei kitų daiktų už tokias sumas; mano, kad vaikui, jeigu ir reikalinga psichologo pagalba, jis nėra dėl to kaltas, todėl tokio pobūdžio išlaidas turėtų padengti pati ieškovė, nėra įrodymų, kad psichologo konsultacijos teikiamos ne pagal vaiko gyvenamąją vietą, o (duomenys neskelbtini) mieste; laikosi pozicijos, kad turi būti nustatyti individualūs vaiko poreikiai, o ne vadovaujamasi vienos minimalios mėnesinės algos dydžiu; nors ieškovė teikė medicininius dokumentus, tačiau jie nėra aktualūs ir jokių išlaidų padidėjimo neįrodo, vaikas specialiųjų poreikių neturi; ieškovės mokamos draudimo įmokos nėra skirtos vaiko išlaikymui; iš ieškovės apskaičiuotų išlaidų sumos reikėtų atimti vaikui valstybės mokamą 70 EUR išmoką, kuri skirta vaiko išlaikymui. Prašė iš ieškovės atsakovo naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą, nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), interesus, į tai, kad išlaikymas vaikui buvo priteistas prieš septynis su puse metų, nepilnametis vaikas per tą laiką paaugo, jam yra jau (duomenys neskelbtini) metai, eina į (duomenys neskelbtini) klasę, be to, lanko sporto (karatė) ir muzikos būrelius, taip jis yra visapusiškai lavinamas, todėl padidėjo berniuko poreikiai, tikrai atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiška, pomėgiais ir pan., todėl priteistas išlaikymas neatitinka jo interesų, nes yra per mažas, o padidinus priteistą iš atsakovo D. Ž. išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui, priteisiant ne mažiau nei po 270 EUR periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, būtų geriau užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių patenkinimas bei išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir augančius poreikius.
Atstovė išvadą palaikė, institucija į nepilnamečio vaiko interesus atsižvelgia prioritetiškai, laiko, kad turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, bet, pavyzdžiui, kaip yra šiuo atveju, skiriama lėšų ir vaiko gabumams lavinti. Vaiko išlaikymo našta, rūpinimasis jo sveikata ir įvairiais poreikiais, didžiąja dalimi, šiuo metu tenka ieškovei, o tai nėra teisinga proporcija tėvų pareigų ir teisių pasiskirstymo atžvilgiu, nes pagal įstatymą tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Jokių duomenų apie smurtą ieškovės šeimoje institucija neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.
Žemesnės instancijos teismas
Nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. Ž. ir S. G.. Vaiko tėvų bažnytinės santuokos įregistravimo civilinės metrikacijos skyriuje įrašas panaikintas Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo sprendimu nustatyta šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove ir patvirtintas šalių susitarimas, kad atsakovas teiks išlaikymą sūnui A. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 144,81 EUR (500 Lt) dydžio išmokomis. Taigi, teismo sprendimo priėmimo metu minimaliai mėnesinei algai (toliau – ir MMA) esant 289,62 EUR (1 000 Lt) šalys susitarė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidės ½ MMA dydžio išmokomis.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais tai reiškia, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.
Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Ieškovės teigimu, apie padidėjusius sūnaus poreikius ji informavo atsakovą, atsakovas prie vaiko išlaikymo reikiama suma – 270 EUR neprisidėjo, dėl to ieškovė iniciavo mediacijos procesą. Tą aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl privalomosios mediacijos. Pažyma patvirtina, kad atsakovo sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo nebuvo gautas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovas ir toliau moka tik po 150 EUR, kurių, ieškovės teigimu, nepakanka padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl nepagrįstai jai pačiai tenka prisidėti didesne dalimi.
CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti ieškovė iš esmės pasirinko įrodinėti vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį vaiko poreikių pasikeitimą.
Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nėra pagrindas padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ir jo poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja išlaidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Taip pat pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.
Šalių sūnui A. Ž. šįmet sukako (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko mokyklą, duomenų, kad turėtų specialiųjų poreikių, nėra, teismo sprendimo 2014 m. priėmimo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai.
Institucijos atstovai bendravo su šalių nepilnamečiu sūnumi ir nustatė, kad vaikas geba pateikti atsakymus į užduodamus klausimus, turi savo nuomonę ir moka ją išreikšti. A. pasakojo, kad savarankiškai domisi istorija, skaito internete, žiūri įvairias laidas apie istoriją ir keliones; dalyvauja edukaciniuose konkursuose vaikams „Olympis“, „Kengūra“, turi už tai gavęs diplomų; mokykloje lanko dailės ir informatikos būrelius, taip pat lanko karatė būrelį, eina groti pianinu; patinka skaityti knygas, mėgstamiausias jo knygų autorius yra David Walliams, turi šio autoriaus knygų kolekciją; knygų jis eina į biblioteką, nes knygos yra brangios ir mama ne visada gali jas nupirkti; užaugęs norėtų būti odontologu arba keliautoju; labai norėtų nuvykti į Černobylį ir apžiūrėti katastrofos vietą, šiuo metu keliauti negali, nes (duomenys neskelbtini), taip pat dėl Covid ir, žinoma, dėl to, kad tam trūksta pinigų; su tėčiu pasimato retai, norėtų daug dažniau susitikti, kai labai pasiilgsta, paskambina tėčiui, tėtis jam neskambina, dėl to jam liūdna, sakė, kartais verkia vakarais; su tėčiu būna pas senelius; jam labai nepatinka naujoji tėčio žmona, vaikai, nes atrodo, kad tėčiui jie labiau rūpi ir jis labiau rūpinasi naująja savo šeima, o ne juo, todėl važiuoti pas tėtį į namus labai nenori.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (sveikatos priežiūra, maistas, apranga, tinkamos gyvenimo sąlygos, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.
Nuo teismo sprendimo 2014 m. priėmimo praėjo 8 metai, šalių sūnus šiuo metu lanko mokyklą, dėl to reikia pirkti pratybas, aprangą, kitas priemones, be to, savo gebėjimus lavina, be nemokamų, ir mokamuose būreliuose, skaito knygas, nori jas įsigyti, ieškovės teigimu, vaikui reikalinga psichologo pagalba, norint kvalifikuotos pagalbos (konsultacijas gaunant ne nuotoliniu būdu), būtina vykti į (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad moka po 29,76 EUR UAB „Tele2“, iš kurių už telefono abonentą, kuriuo naudojasi sūnus – 6,50 EUR; 20 EUR moka už treniruotes; 27 EUR moka už Yamaha būrelį, vaiko draudimo įmokas. Ieškovė taip pat teikė rašytinius įrodymus (pirkinių kvitus), kad įgyja kitas būtinus daiktus ir priemones vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad sūnui A. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), o 2018 m. patyrė dantų traumą, todėl šiuo metu reikia lėšų dantų priežiūrai.
Ieškovės paskaičiavimu, (duomenys neskelbtini) metų sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra 582 EUR, neįskaitant nenumatytų išlaidų: maistui – 200 EUR; vaistams ir/ar vitaminams, maisto papildams – 10 EUR; aprangai ir avalynei, patalynei, rankšluosčiams – 80 EUR; vaiko ugdymui, knygoms, laisvalaikio užsiėmimams, pramogoms, stovykloms – 60 EUR; karatė būreliui – 20 EUR; Yamaha būreliui – 27 EUR; komunalinėms paslaugoms – 50 EUR; asmens higienos ir skalbimo priemonėms – 20 EUR; kirpyklos paslaugoms – 10 EUR; kišenpinigiams – 32 EUR; mobiliojo telefono planui – 8 EUR; dantų priežiūrai (buvo dantų trauma) – 15 EUR; kaupiamasis draudimas – 50 EUR. Be to, yra ir nenumatytų išlaidų: teikiant vaikui būtiną psichologo pagalbą tenka važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas psichologą, dirbantį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė patyrė 192 EUR nenumatytų išlaidų. Taigi, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma, įskaitant nenumatytas išlaidas, iš viso yra 774 EUR.
Ieškovės vertinimu, būtiną išlaikymui lėšų sumą turi padengti abu tėvai lygiomis dalimis. Atsakovas išreiškė nuomonę, kad galimai tiek lėšų vaiko poreikiams tenkinti nereikia, užtektų, kad jis ir toliau mokėtų po 150 EUR, nes valstybė vaikui moka 70 EUR išmoką, tačiau konkrečių paskaičiavimų, kokios galėtų būti išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, neteikė.
Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribų, įtvirtindamas tik tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, o minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis) laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo 468 EUR, nuo 2022 m. sausio 1d. yra 533 EUR. Ieškovė nurodė sūnaus poreikiams tenkinti būtiną sumą – 582 EUR ir nenumatytoms išlaidoms – 192 EUR. Taigi ieškovės apskaičiuotos vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės yra didesnės nei minimali mėnesinė alga.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuojama, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad savo iniciatyva 2019 m. sudarė investicinio draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2019-06-21 iki 2081-12-31 apdraustasis ir naudos gavėjas yra A. Ž. arba jo teisėti paveldėtojai, kas mėnesį mokama suma – 50 EUR. Nenustatyta, kad ieškovė būtų susitarusi su atsakovu dėl tokio pobūdžio sutarties sudarymo, t. y. dėl įmokų vaiko draudimui mokėjimo, kad ir atsakovas tokiu būdu prisidėtų prie geresnės vaiko interesų apsaugos.
CK 3.196 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas gali būti teikiamas: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkto teisės normas, asmenys iki 18 metų yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Taigi draudimo įmokų pagal investicinio draudimo sutartį mokėjimas negali būti laikomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu, o draudimo įmokų mokėjimas išeina už nepilnamečio vaiko išlaikymo tikslų. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktas nustato, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad ieškovės patiriamos 50 EUR išlaidos nėra susijusios su nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimu, o toks draudimo įmokų mokėjimas buvo savanoriškas ieškovės pasirinkimas.
Taip pat ieškovė nurodė turinti nenumatytų išlaidų – 192 EUR, kurios susiję su transporto išlaidomis sūnų A. vežant į (duomenys neskelbtini), kur jam teikiama psichologo pagalba.
Kasacinis teismas išaiškino, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis gali būti vienkartinio, laikino arba nuolatinio pobūdžio. Ieškovės nurodytas 192 EUR išlaidas būtų pagrindas priskirti prie laikino pobūdžio išlaidų. Atsakovas iš esmės ginčijo psichologo pagalbos teikimo sūnui A. būtinumą bei yra įsitikinęs, kad tokias išlaidas turėtų padengti tik ieškovė, nes vaikas jos šeimoje patiria smurtą. Institucija, minėta, duomenų apie smurtą ieškovės šeimoje nėra gavusi ir neturi. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ psichologo išvadoje nurodyta, kad šalių sūnui psichologo konsultacijos teikiamos nuo (duomenys neskelbtini), rekomenduojama teikti konsultacijas ne mažiau nei 1 metus, po vieną užsiėmimą kas savaitę, vaiką į užsiėmimus atveža motina; iš 2022-01-18 psichologės atsakymo matyti, kad šiuo metu konsultacijos teikiamos nuotoliniu būdu. AB SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad už vieną VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ psichologo konsultaciją sūnui A. ieškovė mokėjo po 30 EUR (2021 m. rugpjūčio 25 d., rugsėjo 12 d., 22 d., 29 d., spalio 13 d., 20 d., lapkričio 2 d., gruodžio 8 d., 14 d.).
Atskirais atvejais pagrindas laikinai pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį gali būti ir laikino pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas. Tais atvejais, kai patiriamos vienkartinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidos, jos gali būti pagrindas reikalauti dalį jų atlyginimo priteisti iš kito tėvo (motinos), jei šios papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Išlaikymas gali būti mažinamas tuo atveju, kai sumažėja vaiko poreikiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, prieina prie išvados, kad ieškovė, nors ieškinyje nurodė apskaičiuotas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti – 774 EUR, iš kurių 582 EUR skirti kasdienių poreikių tenkinimui ir 192 EUR nenumatytoms išlaidoms, tačiau bylą nagrinėjant pilnai nepagrindė konkrečiais faktais ir įrodymais, kad yra būtina skirti tokio dydžio lėšas, pavyzdžiui, mokėti 50 EUR dydžio investicinio draudimo įmokas, kad turi kelionės išlaidų, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos nuolatinio pobūdžio išlaidos vaiko, kuriam yra (duomenys neskelbtini)metų, poreikiams tenkinti yra mažesnio dydžio, tačiau ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga. Atsakovas, nors nurodė, kad pakaktų jog jis vaikui skirtų tik po 150 EUR, kai valstybė moka 70 EUR, tačiau neįrodė, kad būtų pakankama mažesnio nei viena minimalioji mėnesinė alga dydžio lėšų suma.
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). 2021 m. buvo mokamos 70 EUR dydžio išmokos, o nuo 2022 m. – 73,50 EUR.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į šalių sūnaus amžių – (duomenys neskelbtini) metų (nuo sprendimo priėmimo praėjo 8 metai), jo gebėjimų lavinimą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė įrodė nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimą, nors ir ne ieškovės nurodyto dydžio, todėl toks nustatytas faktas, nesant šalių bendro sutarimo dėl padidėjusių poreikių tenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl periodinių išmokų, priteistų iš atsakovo 2014 metais teismo sprendimu, padidinimo proporcingai šalių turtinei padėčiai.
Teismas prieina prie išvados, kad šalių sūnaus A. Ž. nuolatinio pobūdžio poreikiai po 2014 m. priimto teismo sprendimo ryšium su jo amžiumi ir gebėjimų lavinimu iš esmės padidėjo (CK 3.201 straipsnis) ir yra ne mažesni nei viena minimalioji mėnesinė alga.
Ieškovei po santuokos nutraukimo 2014 m. atsakovas turėjo išmokėti 4 344 EUR (15 000 Lt) kompensaciją, neįvykdytų piniginių prievolių neturėjo, turėjo pareigą išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką, nuo (duomenys neskelbtini) metų turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Ieškovė (duomenys neskelbtini) m. asmeninės nuosavybės teise įsigijo ir šiuo metu valdo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) m. buvo įgijusi 0,4000 ha žemės sklypą, kuriam (duomenys neskelbtini) m. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu priklauso 7 proc. baigtumo gyvenamasis namas; nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę – 2007 m. gamybos automobilį Wolkswagen Jetta; (duomenys neskelbtini) m. kartu su kitu byloje nedalyvaujančiu asmeniu priėmė palikimą į 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), dirba įmonėje, vidutiniškai jai išmokama apie (duomenys neskelbtini) EUR, be to, gamina ir parduoda papuošalus, apie tai skelbia internete.
Ieškovės teigimu, jai betarpiškai tenka sūnaus kasdienė priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal gebėjimus sūnus būtų lavinamas, kad pagal sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo mokymusi, poilsiu ir laisvalaikiu. Toks faktas yra svarbus vertinant tėvų turtinę padėtį, nes tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo 2014 m. priėmimo pagerėjo. Ieškovė yra jauno amžiaus, darbinga, dirba, sūnus A. yra tokio amžiaus, kad jam dar reikalinga kasdienė priežiūra, todėl ši aplinkybė galėtų būti vertinama ieškovės naudai, kaip patvirtinanti faktą, kad ieškovės galimybė dirbti papildomai (ne namuose) yra ribota.
Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko 1 158 EUR (4 000 Lt) vertės transporto priemonė, atsakovas turėjo pareigą išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką, nuo (duomenys neskelbtini) metų turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) m. teismo sprendimu priteistas išlaikymas 200 EUR periodinėmis išmokomis, kad atsakovas tokio dydžio išlaikymą moka, be to perveda vaiko motinai po 70 EUR, kuriuos gauna kaip išmoką vaikui, patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas; atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) m. su (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį, jos pagrindu gavo 97 000 EUR kredito sumą, bendra iki (duomenys neskelbtini) mokėtina suma – 135 027,36 EUR, o kas mėnesį mokėtina suma – 367,13 EUR, paraiškoje kreditui gauti iš (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė esąs išsituokęs ir turintis ne 2, o tik 1 išlaikytinį, kad visos pajamos yra 1 324 EUR; informacijos apie asmenį VĮ Registrų centro duomenų pagrindu buvo nustatyta, kad jis turi 2 nepilnamečius vaikus; pagal nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini), iš viso atsakovas turėjo sumokėti 115 000 EUR, iš kurių 18 000 EUR sumokėjo iki sutarties sudarymo, atsakovo teigimu, jie buvo gauti pardavus kitą nekilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini); už ilgalaikę paskolą atsakovas įsigijo ir asmeninės nuosavybės teise valdo įkeistą 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 78 500 EUR vidutinės rinkos vertės, 517/1000 dalis ten pat esančio 19 100 EUR vidutinės rinkos vertės 0,1000 ha žemės sklypo; nuo 2020-12-23, sutarties su (duomenys neskelbtini) pagrindu iki 2022-06-17 kas mėnesį moka po 30,40 EUR už įsigytas duris; 2021-11-10 pažyma iš atsakovo darbovietės ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad jo pareiginės algos koeficientas yra (duomenys neskelbtini)ir suteiktas (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius išmokama (duomenys neskelbtini)EUR darbo užmokesčio; pagal 2021-12-31 darbo užmokesčio pažymą, atsakovo nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 išmokėto darbo užmokesčio vidurkis yra (duomenys neskelbtini) EUR; darbdavio pažymų dėl darbo užmokesčio ir dėl pareigų duomenimis, nuo 2022-01-01 atsakovui bus išmokama (duomenys neskelbtini) EUR suma, nes nebebus mokama priemoka dėl projekto, nuo 2020-12-01 atsakovas dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), o nuo 2021-11-03 paskirtas į (duomenys neskelbtini), atsakovo teigimu, jam (duomenys neskelbtini); iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuolat į atsakovo banko sąskaitą perveda pinigų A. Ž., P. Ž. bei vykdomos kitokios bankinės operacijos (mokama už perkamą automobilį, kiti asmenys atsakovui grąžina skolą ir kt.).
Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo 2014 m. priėmimo pagerėjo. Atsakovas, nors turi vykdomų piniginių prievolių, tačiau jas prisiėmė savo rizika (tuo pačiu jam tenka ir galimos neigiamos pasekmės), tuo metu jis turėjo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, savo asmeninių poreikių tenkinimui įgijo brangaus turto, yra jauno amžiaus, darbingas, dirba, jam netenka nepilnamečio vaiko kasdienė priežiūra, todėl atsakovas gali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Pateikti banko sąskaitos išrašai neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Atsakovas pripažino, kad jo poreikiams tenkinti tėvai nupirko automobilį. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), ieškovė neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir įpareigoti atsakovą prisidėti didesne dalimi. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismas vertina, kad atsakovas neįrodė, jog jis objektyviai neišgalėtų sūnui mokėti daugiau nei 150 EUR, nors jam mokamas darbo užmokestis sumažėjo iki (duomenys neskelbtini) EUR, iš kurio jis 200 EUR skiria dukros išlaikymui bei sumoka beveik 400 EUR kreditoriams. Pažymėtina, kad gaunamas darbo užmokestis, kaip jau nurodyta sprendime, nėra vienintelis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar vaiko tėvas (motina), teikdami nustatyto dydžio išlaikymą, galėtų tenkinti ir savo gyvybiškai svarbius poreikius. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovas rėmėsi tuo, kad būtina riboti nepilnamečio vaiko poreikius (pvz., nepirkti knygų, neturėti savo telefono, mažiau lėšų skirti maistui ir kt.), aplinkybių, kokius galėtų apriboti savo poreikius, ar kokias deda pastangas gauti daugiau pajamų, atsakovas nenurodė. (duomenys neskelbtini), be kt., savo veikloje vadovaujasi (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini), esant jame numatytoms sąlygoms, (duomenys neskelbtini) nedraudžia dirbti kitą darbą.
Pateikti įrodymai, juos įvertinus šalių nepilnamečio vaiko interesų naudai, leidžia padaryti išvadą, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas abu vaiko tėvai turi galimybę sūnaus išlaikymui teikti 220 EUR dydžio išmokas, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi.
Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai).
Ieškovė padidinto dydžio išlaikymą prašė priteisti iš atsakovo nuo 2021-09-24. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos.
Ieškovė iniciavo mediacijos procesą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl privalomosios mediacijos patvirtina, kad atsakovo sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo nebuvo gautas, nors 2021-08-25 buvo į jį keiptasi. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4-5 dalys nustato, kad pranešimas siunčiamas kitai ginčo šaliai, o 15 darbo dienų terminas atsakymui pateikti skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Taigi, praėjus 15 darbo dienų net ir tuo atveju, jeigu siunta adresatui neįteikiama, laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
Ieškovės pateikti duomenys, nesant byloje kitokių duomenų, leidžia daryti išvadą, kad atsakovui nuo 2021-09-24 tapo žinoma apie ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo ir atitinkamai didesnio išlaikymo teikimo, o todėl nustatytina, kad atsakovui nuo 2021-09-24 atsirado pareiga prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.
Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytam pagrindui, t. y. padidėjus A. Ž. poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti 220 EUR dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje (3 punktas) dėl A. Ž. priteisto išlaikymo dydžio ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. išlaikymui priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamas periodinėmis 220 EUR dydžio išmokomis nuo 2021-09-24 iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitoje dalyje ieškinys atmetamas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškinys tenkinamas iš dalies (tenkinama – 81 proc., atmetama – 19 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 94, 96, 98 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Ieškovė už advokatės ir advokato padėjėjo teisines paslaugas iš viso turėjo 1 090 EUR išlaidų: už ieškinio parengimą 2021-10-22 sumokėjo 640 EUR, už atstovavimą ir dokumento surašymą 2021-12-29 sumokėjo 300 EUR, už atstovavimą 2022-02-01 sumokėjo 150 EUR. Už VĮ Registrų centro pažymas sumokėjo 12,88 EUR, už VĮ Regitra pažymą – 8,60 EUR, taigi iš viso turėjo 21,48 EUR kitokių bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas už advokato teisines paslaugas iš viso turėjo 1 008,33 EUR išlaidų: 600 EUR už atsiliepimo į ieškinį parengimą (sumokėjo 2021-11-09, 2021-11-22), 408,33 EUR mokėjo už prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir įrodymų prijungimo (sumokėjo 2021-12-28), o taip pat sumokėjo 5 EUR už banko pažymą, t. y. turėjo 5 EUR kitokių bylinėjimosi išlaidų.
Šalių turėtų išlaidų už advokatų ir advokato padėjėjo teisines paslaugas dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 5 punkte, 8.2, 8.18, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte, numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (ieškovės – 1 090 EUR, atsakovo – 1 008,33 EUR) buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatų bei advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms.
Iš atsakovo ieškovei priteistina 882,90 EUR (81 proc.) už teisines paslaugas, o iš ieškovės atsakovui – 191,58 EUR (19 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).
Šalys taip pat turėjo kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 17,40 EUR (81 proc.), o iš ieškovės atsakovui – 0,95 EUR (19 proc.).
Atlikus šalių vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 707,77 EUR (882,90 EUR +17,40 EUR = 900,30 EUR; 191,58 EUR + 0,95 EUR = 192,53 EUR; 900,30 EUR - 192,53 EUR = 707,77 EUR).
Ieškovė atleista nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo valstybei priteistina 19 EUR (suapvalinus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies teisės normas) žyminio mokesčio (220 EUR – 150 EUR = 70 EUR; 70 EUR x 12 mėn. = 840 EUR; 840 EUR x 3 proc. = 25,20 EUR; 25,20 EUR x 75 proc. = 18,90 EUR) ir 1,84 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje (3 punktas) dėl A. Ž. priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines 220 EUR dydžio išmokas nuo 2021-09-24 iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 707,77 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 19 EUR žyminio mokesčio ir 1,84 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistą žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.