Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Č., D. Č., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Pagal tuo metu, kai mirė V. Č. ((duomenys neskelbtini)), galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir V. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kadangi Gyventojų registro sistemos išrašai patvirtina, jog V. Č. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, o pareiškėja S. Č. tapo našle (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2022-09-01 išrašas patvirtina, kad S. Č. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas įgytas santuokos su V. Č. metu, tačiau nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik vienos S. Č. vardu. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinio įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybės. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Taigi minėtas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurio ½ dalis priklauso V. Č.. V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. Č. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad S. Č. po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti, kadangi tiek prieš sutuoktinio mirtį, tiek po jos gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rūpinasi turtu. Gyventojų registro sistemos išrašas patvirtina, kad pareiškėja S. Č. (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Po V. Č. mirties likusiu turtu ji naudojosi kaip savu, juo rūpinosi, tokiu būdu išreikšdama valią jį priimti. Atsiskaitymo knygelės duomenys bei pareiškėjos sąskaitos išrašai, patvirtinantys mokėjimus paslaugų teikėjams UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Init“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, (duomenys neskelbtini) už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, vandenį, šildymą, kitas paslaugas, taip pat pareiškėjos pateikti mokėjimo nurodymai už balkonų stiklinimą, laiptų remontą (duomenys neskelbtini) įrodo, kad pareiškėja rūpinasi ir prižiūri butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikti duomenys apie tai, kad butas yra pareiškėjos draudžiamas turto draudimu ERGO Insurance SE, veikiančioje per Lietuvos filialą. Pareiškėjos palikimo faktinio valdymo neginčijo ir suinteresuoti asmenys.

Byloje nėra duomenų, kad po V. Č. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia V. Č. palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. Č. priėmė palikimą po V. Č. mirties, kadangi po (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Pašto išlaidų byloje nepatirta, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjos S. Č. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir įregistruoti palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.