Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. F.-B., J. F.-L., V. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. F. – V. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, notarei S. M., V. F., D. F.-B., J. F.-L., A. F., G. F., A. F., J. F., L. F., A. J., V. J., dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, atstovaujama advokatės Audronės Skiparienės, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. F.–V. po močiutės V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti; pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 9 d. išduotą Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M., į V. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė R. F. -V. yra H. F. ir B. F. dukra, turinti keturis brolius ir penkias seseris, kurie šioje byloje yra suinteresuoti asmenys. Tėvas H. F., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki santuokos turėta pavardė – F., yra tėvo H. F. mama ir ieškovės bei suinteresuotų asmenų močiutė, o jie jos vaikaičiai. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Akmenės sveikatos centras“. V. Š. sutuoktinis R. B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po V. Š. mirties liko palikimas - butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) ir piniginės lėšos banke. V. Š. iš Vilniaus miesto 2012 metais persikėlė į Akmenę ir 2012 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 m. vasario 1 d. V. Š. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl būdama silpnos sveikatos ir garbaus amžiaus savarankiškai gyventi močiutė nepajėgė ir eilę metų iki mirties ieškovė globojo ir slaugė, gamindavo maistą, tvarkydavo kambarius, rūpinosi jos buitimi. V. Š. mirus, ieškovė perėmė jos butą, jam priklausančias rūsio patalpas ir ėmė šį turtą valdyti. Butą prižiūrėjo, jį tvarkė, visada turėjo jo raktus. Valdydama butą, perėmė ir visus jame esančius baldus, buto dokumentus, išvalė rūsį ir atliko buto remontą. Po V. Š. mirties liko apie 400 Eur įsiskolinimų už suteiktas komunalines paslaugas, iš kurių didžioji dalis už šilumą, karštą ir šaltą vandenį, daugiabučio namo administravimą ir renovavimą. Sukaupusi lėšų, pasibaigus 2021-2022 m. šildymo sezonui, 2022 m. birželio mėn. sumokėjo 505,45 Eur už šilumą ir karštą vandenį, 743,24 Eur už daugiabučio gyvenamojo namo administravimo bei jo renovavimo įmokas, 13,86 Eur vandenį ir nuotekų tvarkymą, o 2022 m. lapkričio 25 d. likusį įsiskolinimą – 480,13 Eur. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pradžios į Butą žodiniu susitarimu ieškovė leido įsikelti gyventi ir neatlygintinai juo naudotis L. I., kuri su šeima apsigyveno laikotarpiui, kol bus atliktas jos gyvenamojo namo remontas. V. Š. sūnui H. F. (duomenys neskelbtini) mirus, ieškovė yra įstatyminė antros eilės įpėdinė. Po V. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) į notarą dėl palikimo priėmimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė, tačiau faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įstatymo nustatytą paveldėjimo teisę įgyvendino kitu būdu - pradėdama faktiškai palikimą valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, kad galėtų priimti savo močiutės palikimą pilna apimtimi ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. 2022 m. lapkričio pabaigoje iš L. I. sutuoktinio ieškovė sužinojo, kad atvyko valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko (toliau – atsakovė) atstovai, kurie informavo, kad Butas priklauso valstybei, o Bute gyvenantys asmenys turi jį atlaisvinti. Valstybės įstaigos atstovai paliko neužpildytą pranešimo formą, kurioje buvo nurodyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (adresas nenurodytas) yra paveldėtas valstybės, taip pat prašoma susisiekti su Turto banku, nes priešingu atveju dėl Bute gyvenančių asmenų iškraustymo bus kreiptasi į teismą. Telefonu susisiekus su atsakovės darbuotoja S. K., pastaroji patvirtino, jog V. Š. palikimo priėmimo procedūra yra baigta, pagal palikimo perėjimo liudijimą močiutės turtas yra paveldėtas valstybės. Ieškovė nurodė, kad iki tol nebuvo gavusi jokio pranešimo žodžiu ar raštu iš Atsakovės bei notaro apie numatomą V. Š. turto palikimo perėjimą valstybei. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. 2022 m. lapkričio 30 d. ieškovei išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2022 m. sausio 11 d. mirus V. Š. VĮ Turto bankui, atstovaujančiam valstybei, 2022 m. lapkričio 9 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Nepraleisdama įstatymo nustatyto termino (apie palikimo perėjimą valstybei sužinojo 2022 m. lapkričio 30 d., gavusi notarės liudijimą), kreipėsi į teismą dėl 2022 m. lapkričio 9 d. VĮ Turto bankui išduoto paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo. Ieškovė mano, kad aprašytos aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad yra priėmusi palikimą po V. Š. mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atitinkamai, palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes ieškovei priėmus palikimą faktiniu valdymu, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas valstybei buvo išduotas nepagrįstai. Atsakovė turėjo galimybę išsiaiškinti ar palikimas nė vieno iš dešimties įpėdinių rato nėra priimtas arba informuoti apie ketinimus jį priimti valstybės vardu. Suinteresuotas asmuo J. F.-L., 2022 m. gegužės 24 d. buvo kreipusi į notarą dėl močiutės palikimo ir jai buvo išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jog pareiškimo dėl V. Š. palikimo priėmimo notarei niekas nepadavė. Šie duomenys užvedus palikimo perėjimo valstybei bylą, Atsakovei turėjo būti žinomi, kas leido susižinoti bent jau vieno įstatyminio įpėdinio nuomonę dėl palikimo. Atsakovei priėmus V. Š. palikimą, pagal Atsakovės pateikiamus duomenis, visas butui teikiamų komunalinių paslaugų išlaidas apmoka ji. Ieškovė mano, kad teisė į buto bei piniginių lėšų paveldėjimą pripažintina jai – R. F.-V., o notarės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti panaikintas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2022 m. vasario 10 d. raštu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Akmenės energija“ informavo apie skolininkės V. Š. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių (registre nėra registruotas palikimo priėmimo faktas), taigi, bešeimininkį turtą bei susikaupusius įsiskolinimus už turtą. VĮ Turto bankas gautos informacijos pagrindu 2022 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą ir notaras 2022 m. lapkričio 9 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, ir šiuo metu minėtas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Ieškovė R. F.-V. ieškinyje teigė, jog po V. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji priėmė ginčo turtą, todėl ieškovės nurodytas teiginys, jog po V. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė R. F.-V., faktiškai pradėdama jį valdyti, nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, o palikimo priėmimo faktas negali būti laikomas ieškovės įrodytu. Teisiškai reikšminga aplinkybė minėtas UAB „Akmenės energija“ pranešimas, jog už ginčo turtą kaupėsi įsiskolinimai ir nebuvo apmokama už komunalines paslaugas, t. y. nepateikti įrodymai, kad turtas buvo priimtas faktiniu valdymo per tris mėnesius po V. Š. mirties. Be kita ko, palikėjos vardu buvo piniginės lėšos banko sąskaitose, kurių ieškovė taip pat nėra priėmusi per nustatytą terminą – jos perduotos Valstybinei mokesčių inspekcijai. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl R. F.-V. neabejotinai žinojo apie palikėjos mirties faktą ir ji turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti. Tačiau R. F.-V. nebuvo aktyvi ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. R. F. – V., žinodama apie palikėjos mirtį, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Šiuo atveju R. F.-V. nepriėmus ir neįregistravus palikimo, atsakovas kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą ir VĮ Turto bankui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikia jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Kadangi ieškovė neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. Ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Ieškovė yra praleidusi nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti ir nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikėjos V. Š. mirties dienos. Šiuo atveju ieškinio senaties pradžios terminą skaičiuoti nuo to momento, kai ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti, jog palikimą priėmė atsakovas, nėra pagrindo, nes paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas ir po gan ilgo laikotarpio, įpėdiniui pateikus notarui visus būtinus dokumentus, be to, ieškovė žinojo apie palikėjos mirties dieną ir nuo tada jai turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą. VĮ Turto bankas patyrė ir apmokėjo išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu ir turto registracija, taip pat apmokėjo išlaidas, susijusias su komunalinių paslaugų teikimu ginčo turtui. Prašo atmesti prašymą dėl juridinio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo; taip pat prašo atmesti kaip nepagrįstą prašymą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro išduotą 2022 m. lapkričio 9 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, pateiktu prašymu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VMI prie FM 2022 m. lapkričio 22 d. gavo VĮ Turto banko pranešimą ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo kopiją (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) apie paveldėtą palikėjai priklausiusį kilnojamąjį turtą – pinigines lėšas, esančias Swedbank, AB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (28.3) RVPT-2667 VMI prie FM išsiuntė Swedbank, AB bankui prašymą pervesti valstybės paveldėtas lėšas į VMI prie FM depozitinę sąskaitą. Lėšos (306,18 Eur) buvo pervestos ir apskaitytos surašant nustatytos formos turto perdavimo – priėmimo aktą. VMI prie FM, priimdama palikėjai priklausiusį palikimą, palikimo priėmimo išlaidų nepatyrė. VMI prie FM ieškovės pateiktam ieškiniui su jame nurodytais reikalavimais VMI prie FM neginčija ir neprieštarauja, kad teismas priimtų sprendimą savo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. F.-B., J. F.-L., J. F. ir A. J. pateiktame atsiliepime sutiko su patikslintu ieškiniu, nurodė, kad po V. Š. mirties į jos palikimą nepretenduoja, nes močiutė visiems buvo pareiškusi, kad savo turtą palieka jų seseriai R. F. – V., kuri iki pat mirties ją prižiūrėjo, slaugė ir ją rūpinosi. Po močiutės mirties R. F. – V. perėmė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame padarė remontą juo rūpinasi ir valdo. Prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. J. pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, jog atsisako paveldėti mamos V. Š. butą (duomenys neskelbtini) ir jokių pretenzijų neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. F. V. paaiškino, kad galvojo, kad šis butas kaip ir jos ir ji tiksliai įstatymų nežinojo. Po babos laidotuvių buvo sunku, taip pat buvo problemos su pinigais, ji nežinojo, kur kreiptis ir ką daryti. Močiutė V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Močiutė jai sakė, kad jos butas (duomenys neskelbtini) liks jai. Iki mirties šiame bute gyveno viena pati močiutė ir ji ateidavo ją prižiūrėti, nupirkdavo, ką reikėdavo, t. y. vaistus, pampersus. Taip pat jai padėdavo prižiūrėti sesuo J. F.-L.. Kai močiutė numirė, ją palaidojo. Broliai ir seserys pretenzijų neturėjo, močiutė buvo visiems pasakiusi, kad jai lieka butas ir niekas neprieštaravo. Taip pat buvo informuotas ir močiutės sūnus, kad butas lieka jai. Įstatymų nežinodama, iš karto nesikreipė dėl paveldėjimo. Močiutei numirus, bute niekas negyveno ir po truputį pradėjo tvarkytis, pakeitė tualetą, su sese J. L. išklijavo tapetus, išklojo linoleumą, pastatė skalbimo mašiną. Nurodė, kad tiksliai negali pasakyti, bet remontą pradėjo daryti 2022 m. sausio – vasario mėnesį, praėjus 2- 3 savaitėms po močiutės mirties ir remontuoti pabaigė kovo mėnesį. Remontą skubėjo atlikti, nes pati su mažu vaiku ir norėjo pereiti į babos butą, kadangi pas ją butas kūrenamas, tačiau neperėjo. Remontus padarė paprašius brolio V. F. pinigų. Už virtuvės tapetus sumokėjo apie 100 Eur. Skalbimo mašina buvo padėvėta ir kainavo apie 80 Eur. Tualeto kaina apie 145-155 Eur. Remontas išėjo apie 1000 Eur. Ji neturi pajamų, augina (duomenys neskelbtini) metų vaiką ir gauna už vaiką 85 Eur. Vaiką augina su vyru. Ji yra ištekėjusi ir gyvena iš vyro atlyginimo. Jei trūksta pinigų, visuomet pasiskolina iš brolio arba D. Padarius remontą, 2022 m. rugsėjo mėnesį į butą įleido pagyventi kaimynę, kol ši darėsi remontą, kad jai mokėtų mokesčius už buto šildymą. Už tą laikotarpį, kol gyveno kaimynė, pati mokėjo mokesčius tiesiogiai pervesdama, sumokėdama per paštą. I. gyveno nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki gegužės mėnesio, tiksliai nepamena, tačiau, kai ji kreipėsi į teismą, I. jau kraustėsi į savo namą. Iki leidus pagyventi kaimynei, ji duodavo pinigus sesei ir sesuo apmokėdavo mokesčius. 2022 m. birželio mėnesį pirmą kartą buvo sumokėti pinigai ir sumokėjo apie 1000 Eur. Sausio – vasario mėnesį nemokėjo mokesčių, nes buvo sunku su pinigais, kadangi iš brolio skolinosi laidotuvėms, taip pat pati turi kūrenamą butą, dėl kurio perkamos malkos, todėl jai buvo sunku. Šiuo metu butas prižiūrėtas, niekas jame negyvena ir moka mokesčius už butą. Nežinojo, kad norint priimti palikimą reikalinga atlikti tam tikrus veiksmus per įstatymo numatytą 3 mėnesių laikotarpį. V. J. (V. Š. sūnus) paskambino jai ir pasakė, kad jam skambino iš notarės ir kad pasakęs kad atsisako bei kad perima anūkė. Paskui ji paprašė jo dokumentų, kad atsisako turto, tačiau jis pasakė, kad dokumentai nėra siuntinėjami ir pasakė, kad jam tas butas nerūpi. Vėliau gavo pranešimą, kurį perdavė nuomininkė L., kuriame buvo nurodyta, kad VĮ Turto bankas perėmė butą ir kad reikia kreiptis. Tiksliai nežino kada, bet mano, kad lapkričio mėnesį gavo pranešimą. Jai nesupratus, paprašė sesers D. F. B. padėti, kadangi ji labiau nusimanė nei ji. D. F. B. paskambino VĮ Turto bankui, pakalbėjo ir seseriai pasakė, kad reikia tvarkytis dokumentus. Iki 2022 m. lapkričio mėnesio nežinojo, kad turi imtis tam tikrų veiksmų. J. F. L. yra jos sesuo ir su ja santykiai yra geri. Iš sesers J. sužinojo, kad sesuo kreipėsi į notarą atlikti tam tikrus veiksmus, o dėl ko ji kreipėsi pasakyti negali. Tuo metu, kai kreipėsi L. pas notarę, ji buvo išvažiavusi į Vilnių pas anūką, nes sirgo ir prabuvo apie mėnesį laiko. Nežinojo, kad čia buvo greitai ir skubiai privaloma sutvarkyti per 3 mėnesius dokumentus. Kai ragino sesės tvarkytis dokumentus, tuo metu neturėjo pinigų ir buvo skolose. J. F. L. sakė apie 3 mėnesių terminą, bet galvojo, kad per 6 mėnesius reikia susitvarkyti. Nelabai kreipė dėmesį, jei būtų žinojusi, būtų susitvarkiusi. Nurodė, kad apmokės Turto banko patirtas išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Audronė Skiparienė nurodė, kad ieškovė gindama savo teises ir teisėtus interesus teismui yra pareiškusi du reikalavimus. Pirmuoju prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad po Š. mirties liko apie 400 Eur įsiskolinimų už suteiktas komunalines paslaugas, iš kurių didžioji dalis buvo susikaupusi už šilumą, karštą ir šaltą vandenį, daugiabučio namo administravimą ir renovavimą. Mirus močiutei, ieškovė buvo savo mažametės dukros, kuri yra gimusi (duomenys neskelbtini), auginimo atostogose. Nuo 2022 m, kovo 10 d. ji užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir įgijo bedarbės status. Sodros pažymoje nurodyta, kad ieškovė, kaip nedarbo pašalpą pradėjo gauti tik 2022 m. kovo mėnesį ir už šį mėnesį 184 Eur. Ieškovė turėdama tokias menkas pajamas, sukaupusi lėšų, pasibaigus 2021 m. - 2022 m. šildymo sezonui, 2022 m. birželio mėnesį sumokėjo 505,45 Eur už šilumą ir karšto vandenį, 743,24 Eur už daugiabučio gyvenamojo namo administravimo bei renovavimo įmokas, taip pat 13 Eur už vandenį ir nuotekų tvarkymą. Šiuo metu turėdama itin ribotas finansines galimybes, ieškovė yra apmokėjusi visas skolas ir gautas sąskaitas iki šios dienos, t. y. tas gautas sąskaitas, kurias ieškovei teikė atsakovas. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio pradžios į butą žodiniu susitarimu leido įsikelti, gyventi ir juo naudotis L. I., kuri su šeima apsigyveno laikotarpiui, kol bus atliktas gyvenamojo namo remontas. Iš liudytojos paaiškinimo buvo galima suprasti, kad ją į butą įleido būtent ieškovė R. F. V. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir aktyvus veiksmų pobūdis patvirtina, kad ieškovė po močiutės V. Š. mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento 2022 m. sausio 11 d., pradėjo praktiškai jos turtą, buto rūsį, bute esančius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus valdyti, saugoti ir rūpintis jais, laikydama save viso turto savininke. Apie banke esančias pinigines lėšas ieškovei nebuvo žinoma. Į notarą dėl palikimo priėmimo nustatytu terminu, t. y. 3 mėnesių laikotarpyje, ji nesikreipė, tačiau faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įstatymo nustatytą paveldėjimo teisę ji įgyvendino kitu būdu, pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti. Dėl antrojo ieškovės reikalavimo – dėl palikimo valstybei perėjimo liudijimo pripažinimo negaliojančiu, ieškovė paaiškino, kokiomis aplinkybėmis sužinojo 2022 m. lapkričio pabaigoje apie tai, kad atvykę Turto banko atstovai informavo, kad butas priklauso valstybei. Tokia informacija ieškovei buvo netikėta ir iki to nebuvo gavusi jokio pranešimo raštu iš atsakovo ir notaro apie numatomą Š. turto palikimo perėjimo valstybei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jai buvo sudėtinga suprasti ir įvertinti palikimo priėmimo procesus, kad visiškai jų nesuprato, todėl pagalbos kreipėsi į seserį, kuri padėjo paskambinti Turto bankui. Ieškovė taip pat patvirtino, kad Turto banko atstovai jai telefonu paaiškino, kad reikia kreiptis į teismą, patikino, kad butas bus grąžintas. Visi šie įvykiai vyko 2022 m. lapkričio mėnesį, todėl atmestini atsakovės teiginiai dėl praleisto vienerių metų termino per kurį galima ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nes apie palikimo perėjimą valstybei ieškovė sužinojo tik 2022 m. lapkričio mėnesį. O apie tai rašytinį įrodymą gavo 2022 m. lapkričio 30 d., tuomet, kai notarė jai išdavė liudijimą. Nurodytos aplinkybės, šalių duoti žodiniai paaiškinimai, į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė yra priėmusi palikimą po savo močiutės V. Š. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atitinkamai palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes ieškovei priėmus palikimą faktiniu valdymu neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas pereitų valstybei, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas valstybei buvo išduotas nepagrįstai. Atsakovas savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo iš esmės grindžia ieškovės priimto palikimo turto nemokėtais mokesčiais. O visus kitus ieškovės veiksmus, susijusius su paveldėtu turtu, t. y. faktinį perėmimą, priežiūra, naudojimąsi butu, saugojimą, rūpinimąsi, remonto atlikimą, valdymą, perdavimą neatlygintinai naudotis L. I. laiko neaktyviais ir neįrodančiais palikimo priėmimo veiksmais. Tačiau 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovės į bylą pateikti komunalinių paslaugų įmonės duomenys rodo, kad 2022 m. lapkričio 9 d. išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą šiai datai už ginčo butui suteiktas paslaugas einamieji mokesčiai buvo sumokėti. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų, kokio dydžio skolos buvo susidariusios valstybei priimant palikimą, ir ar tokios skolos buvo. Nei vienas iš buvusių kreditorių, atsakydami į ieškovės atstovės rašto klausimus, kurie yra pateikti į bylą, dėl informacijos apie skolų mažinimą ar likvidavimo teikimą Turto bankui tokių duomenų nepateikė. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Turto bankas apie dengiamus ir padengtus įsiskolinimus nebuvo informuojamas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Turto bankas, prieš 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu kreipdamasis į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, iš kreditorių būtų pareikalavęs informacijos apie šiai datai esančius įsiskolinimus, juolab jam būtų žinomas įsiskolinimo dydis palikimo priėmimo liudijimo išdavimo dienai, t. y. 2022 m. lapkričio 9 d. Atsižvelgiant į tai, palikimo priėmimo valstybei liudijimas išduotas neegzistuojant nei faktinėms, nei teisiniams pagrindams paveldimam turtui paveldėjimo teise pereiti valstybei. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės ieškovės, trečiųjų asmenų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai byloje, kuriais yra pagrįsta, jog turtas iš karto po palikėjos mirties buvo faktiškai valdomas, naudojamas, prižiūrimas ieškovės, kas paneigia faktą, kad daiktas savininko neturėjo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių turto nepriežiūrą ar bešeimininkio turto, už kurį nemokama, buvimą. Atsakovė palikimą priėmė nesant CK 5.62 straipsnyje įtvirtintiems teisiniams palikimo perėjimo valstybei pagrindams. Atsakovas, veikdamas valstybės vardu, nepakankamai atsakingai, rūpestingai ir atidžiai organizavo palikimo perėjimo procedūrą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ją pradėjo pagal kreditorių pranešimus, kurie buvo pateikti dar nesuėjus 3 mėnesių laikotarpiui, 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreipdamasis į notarą, jau esant padengtoms skoloms, nepasiaiškino paveldimo turto faktinės situacijos, turto statuso, skolų judėjimo ir jų faktinį dydį palikimo perėjimo valstybei metu 2022 m. lapkričio 9 d. Kreditoriai tik mirus palikėjai, pranešę apie skolas, jas padengus, 2022 m. birželio 25 d. šiai datai skolos buvo padengtos, visiškai nesiteikė informuoti atsakovo ir atsakovas taip pat šių duomenų netikrino, ir nesant pagrindui perėmė palikimą, jau faktiškai valdomą turtą ir palikimu perimtą ieškovės. Žmogaus, neturinčio patyrimo tokiuose teisiniuose santykiuose bei turint praktiškai vidurinį išsilavinimą, nesąžininga reikalauti aukštų elgesio standartų, kurių kaip matyti iš faktinių aplinkybių, pats atsakovas nesilaikė, nors pagal teisinę patirtį savo veiklą privalo organizuoti remiantis teisėtumo ir teisingumo principais. Teikdama paaiškinimus ieškovė sąžiningai nurodė, kad jos sesuo J. L. jai sakiusi, kad dėl palikimo riekia kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo liudijimo gavimo. Tačiau J. L. pati kreipėsi praėjus 3 mėnesių laikotarpiui ir, kai ieškovei ši informacija paaiškėjo, buvo pasibaigęs įstatymo numatytas 3 mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tam, kad jį atstatyti, reikėjo kreiptis į teismą, ieškovė pajamų neturėjo, todėl sutaupytas lėšas nukreipė į skolų padengimą, priešingu atveju, jas būtų reikėję išleisti bylinėjimuisi. Ieškovė nesikreipė į notarą, todėl kad didžiausia dalimi nulėmė ieškovės menkas išsilavinimas ir supratimas, dėl kurio nesugebėjo suprasti palikimo priėmimo situacijos ir teisinių pasekmių. Remiantis išdėstytais argumentais, rašytiniais įrodymais, ieškovės vertinimu yra pagrindas nustatyti, kad ieškovė palikimą priėmė faktiniu valdymu. Faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą atitinkamai konkrečiomis aplinkybėmis valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas, patvirtina jo neteisėtumą, todėl toks liudijimas pripažintinas negaliojančiu.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. F.-L. nurodė, kad sutinka su ieškovės pareiškimu ir pritaria ieškinio reikalavimams. R. tuo metu buvo labai pasimetusi. Ji R. pasakė, kad reikia susitvarkyti per tris mėnesius, bet ji nesuprasdavo, tuomet galvojo, kad ji parašys, bet R. tas butas bus. Nurodė, kad R. du metus močiutę slaugė ir maitino, pampersus keitė, o jie tik retkarčiais padėdavo. Todėl jai padėjo su remontais, nes ji yra su mažu vaiku, kad jai lengviau būtų įsikraustyti. Visi žinojo, kad kas močiutę slaugys, tam butas ir liks. R. slaugė, todėl visi žinojo, kad šis butas yra R., ir pretenzijų niekas neturėjo. Ji užsiregistravo pas notarą balandžio mėnesį, kadangi R. nesuvokė. Pas notarą kreipėsi, nes norėjo „ant savęs“ susitvarkyti palikimą, bet vėliau persigalvojo, kadangi žinojo, kad ji turi skolų ir pabijojo, kad dėl antstolių vėliau negalės sesei atiduoti buto. Nuvykus pas notarę jai nieko nepasakė. Jai tik iš raštinės padavė užpildyti ir pasakė kreiptis į teismą. Iš to pasakymo suprato, kad gali priimti palikimą. Nežino, ar buvo praleidusi terminą kreiptis pas notarą, nes buvo karantinas, užsiregistravo ir laukė mėnesį, gal su virš, eilės, ir lyg gegužės mėnesį gavo. Ji taip pat nesupranta popierių, nes pirmą kartą susidūrus ir toliau nebesitvarkė. R. F. V. jau prieš tai buvo skoloje dėl babos pampersų, pleistriukų, nes babai buvo pragulos, žaizdos, todėl jai labai brangiai kainuodavo. Ji buvo depresijoje, nes reikėjo skolas gražinti. Be to, sesuo augino dvi dukras, vyresniajai (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metų, kitai – (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metai. R. taip pat skolinosi laidotuvėms, niekas jai nedavė, ir gavo už pensiją bei slaugą. Su sese dėl notaro susikalbėti nebuvo galima, nors sesuo sakė, kad kreipsis. Jai išsigandus dėl to kreipėsi pas notarą. Apie turto banką sužinojo iš sesers D., ji pasakė, kad Turto bankas perėmė butą savo nuosavybėn. Tai buvo kažkur lapkričio viduryje, tiksliai neatsimena. Už butą mokesčius mokėjo R. ir, kol močiutei neprasidėjo pragulos, ji visą laiką sąžiningai mokėdavo. Vėliau jai pritrūkdavo pinigų, tada jie patys nupirkdavo pampersų, vienkartines paklodes, kad jai lengviau būtų.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. F.-B. nurodė, kad pritaria ieškinio reikalavimams. Nurodė, kad lapkričio mėnesį, vakare, VĮ Turto banko atstovai pasibarškino į duris ir prisistatė, kad yra iš Turto banko, kad perėmė butą ir paliko lapą su S. numeriu susisiekti. Ji nuėjo ir pasiėmė lapelį, nes R. nesuprato. Kitą dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 10 ar 11 d., paskambino VĮ Turto banko atstovei S. ir paaiškino visą situaciją. Atstovė pasakė, kad duoda tris mėnesius susitvarkyti dokumentus ir kad reikės tvarkytis per teismą, taip pat kad susitvarkius atiduos, ir problemų nebus. Kai pranešė, iš karto kitą dieną pradėjo tvarkyti visus dokumentus. Atstovei elektroniniu paštu išsiuntė nurodytus dokumentus, t. y. močiutės mirimo liudijimą, buto dokumentus, taip pat ką gavo iš notarės. Ji nežinojo, kad R. neperėmė dėl buto palikimo, tikrai būtų nuvažiavę ir sutvarkę. Skambino dėdei, nes, kaip R. sakė, dėdė dokumentų nedavė dėl turto palikimo ir ji pradėjo aiškintis. Dėdė V. J. pareiškė, kad jis gavo liepos mėnesį laišką iš Turto banko. Jis nesikreipė, tik paskambino ir pasakė, kad kaip sūnus turtą perimti atsisako ir Akmenėje anūkė tvarkosi. Ji yra V. Š. anūkė, V. Š. turėjo du sūnus, t. y. V. J. ir H. F. Taip pat V. Š. turėjo 11 anūkų iš F., ir tris anūkus ir J. H. F. yra miręs. Kai močiutė V. Š. buvo gyva, prieš kokius 4 metus atgal, ji iš karto pasakė, kad R. F. V. atiteks palikimas. R. gerai sutardavo su močiute. Sutaria ir bendrauja su sese J. Žinojo, kad sesė kreipėsi į notarą, gavo dokumentą, kad teismo keliu, nes pasakė kaimynė, datos nepamena. Nurodė, R. F. per pandemiją labai daug skolų turėjo, visi jai padėjo. R. F. V. buvo pasimetusi, depresijoje, ji verkdavo, nes močiutę labai mylėjo ir tikrai nežinodavo, ką daryti. Buvo sunku, jos vyras nedirbo, mažas vaikas. Iš viso R. turi tris vaikus: (duomenys neskelbtini) metų G. F., (duomenys neskelbtini) m. K. M. ir (duomenys neskelbtini) metų mergaitę. Nurodė, kad skolos padengtos birželio mėnesį ir, kai liepos mėnesį Turto bankas perėmė, skolų už butą nebuvo. Pas R. viskas pasikeitė birželio mėnesį, kai jos vyras po truputį pradėjo dirbti ir galėjo greičiau pasidengti skolas. Pirmiausia jai buvo kaimynams atiduoti ir už butą mokesčius sumokėti. R. nesisakydavo kokie sunkumai, jei būtų žinojusi, ji kiekvieną mėnesį būtų galėjusi mokėti. R. nesinaudoja elektroniniu paštu. Ji viską jai padeda susimokėti, kad skolų nebūtų. Tada ji susimokėjo apie 1000 Eur, gal truputį daugiau per paštą už komunalinius mokesčiams. Mokesčius mokėjo už savo butą, kur dabar gyvena, ir už močiutės V. Š. buto, (duomenys neskelbtini), susidariusią skolą. Nepasakys, kokia tiksliai skola, bet jai padėjo susimokėti, buvo mokama birželio pradžioje. Kol močiutė buvo gyva, skolas už butą visada mokėdavo laiku.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. F. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimams, paaiškino, kad visa giminė žino, kad R. šitas butas priklauso, todėl jie į jį nepretenduoja. Jei jam būtų palikę, jis būtų per tris mėnesius susitvarkęs. O kadangi R. laiku nesusitvarkė, nusprendė padėti, nes sesei sunku buvo, viena prižiūrėjo ir praktiškai tai jos yra palikimas. Kiek galėjo, visi skolino pinigų, nes buvo sunku su močiute, palaidojo. Nežinojo, kad yra terminas palikimui priimti, nes Norvegijoje gyvena ir, kas Lietuvoje, jam yra neaktualu. (Duomenys neskelbtini) močiutė mirė, kaip tik buvo grįžęs iš Norvegijos ir palaidojo (duomenys neskelbtini). Po močiutės mirties liko butas Akmenėje, kur buvo R. pažadėtas, seni baldai. R. su seserimi pačios išsitapetavo butą, susitvarkė. Močiutė turėjo 2 sūnus V. J. ir H. F. V. J. yra gyvas ir į palikimą nepretendavo. V. J. žinojo, kad R. atitenka ir jis pasakė, kad atsisako to buto. Taip pat V. J. buvo minėjęs, kad jam paskambino iš notarinės ar advokatė ir pasakęs, kad nepretenduoja. Kadangi anūkė prižiūrėjo, tuo tikslu ir atsisakė buto. Nurodė, kad paskui, kai reikėjo dokumentų, jis pasakė: „aš nieko nedalinsiu, nieko nesiuntinėsiu“. V. J. puikiai žinojo, kad R. atitenka tas butas, dėl to atsisakė žmogus, nors galėjo pasiimti sau ir parsiduoti. Tėvo brolis J. neinformavo apie 2022 m. liepos mėnesį gautą raštą. Jis pasakė, kad skambino ir kad jis atsisakė. Nurodė, kad po močiutės mirties R. rūpinosi butu, D. padeda sumokėti mokesčius. J. kreipėsi pas notarą dėl R., kadangi J. galvojo, kad užsiregistruos ir sutvarkys tuos dokumentus, paskui R. persiregistruos. Paskui sesuo pasakė, kad Turto banko atstovai kreipėsi ir kad perėmė, tada pradėjo staigiai tvarkytis. R. nesikreipė pas notarą, nes ji sunkiai gaudosi aplinkoje, ji yra sunkus žmogus. Ji depresuoja, tyli, kai blogai yra, kitą sykį nežinosi, ką ji mąsto. Kai jau kokia bėda yra, pasišneka, pasako, kad yra sunku su pinigėliais. Nurodė, kad jos vyras vėl pradėjo užsienyje dirbti, tai atsigavo truputį. Remontai buvo daromi po močiutės mirties sausio pabaigoje ir lygtai vasario mėnesį jai skolino pinigų. Remontai buvo daromi, nes ji norėjo ten gyventi, kraustytis. Visi buvo pasakę, kad ten R. bus geriau močiutės bute, kadangi ten Akmenėje, kur ji ten gyvena maža virtuvė, smalkės, mažas vaikas, šalti butai, nerenovuota, todėl jai turėjo būti patogiau bute. Nepavyko atsikraustyti, tačiau ištapetavo, susidėjo linoleumo dangą. R. buvo įleidusi kaimynę L. I. į butą gyventi nuo rugsėjo mėnesio, kad nesikauptų skolos, be jokio atlygio, kad neitų skolos už butą. Šiandien butas yra tvarkingos būklės, sutvarkytas, užrakintas, prižiūrimas. Raktai yra pas seserį.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. I. nurodė, kad praėjusiais metais vasarą sugalvojo atnaujinti savo būstą, esantį (duomenys neskelbtini), užsitęsė remonto darbai ir kaimynai pasiūlė pagyventi jų bute, kuris tuo metu buvo tuščias. Pradėjus gyventi, pašto dėžutėje pamatė daug neapmokėtų sąskaitų. Iš pradžių apie tai nepasiteiravo, bet patikrinus sąskaitas, kartu su R. pamatė ir jas apmokėjo. Daugelį sąskaitų apmokėjo pati banko kortele pašte arba per savo bankininkystę. Lapkričio pabaigoje ji buvo darbe, o vyras dar miegojo prieš naktinę pamainą, tada kažkas pradėjo tikrinti duris. Vyras atidarė ir jam pasakė, kad nori areštuoti būstą. Negali pasakyti, iš kurios įstaigos buvo atvykę asmenys. Taip pat negali pasakyti, ar jie turėjo buto raktą, nes jie duryse laiko įkištą raktą. Bet iki tol, kol jie buvo ten, už išnaudotą vandenį ir elektrą, visus mokesčius buvo padengę. Tuomet D. F. B. pradėjo tvarkyti visus būsto turtinius reikalus, nes jie tik laikinai gyveno. Jie yra kaimynai su D. F., R. ir kitų byloje esančių asmenų mama, kuri gyveno šalia jų, (duomenys neskelbtini). Ji laikinai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. sausio mėn. antros pusės. Pasidarius remontą jie grįžo į savo būstą. Tame bute gyveno draugišku susitarimu ir buvo susitarę, kad kiek išnaudos, tiek padengs komunalinius mokesčius. Mokesčius mokėjo pagal pateiktus kvitus pašte, kiek tiksliai, negali pasakyti. Tame bute niekas negyveno, kai paprašė R. F. – V. leisti ten pagyventi. Pamatę nesumokėtus įsiskolinimus, juos sumokėjo gal spalio pradžioj, o asmenys atvyko lapkričio pabaigoje. R. F. – V. kartais ne viską gerai supranta apie esamą situaciją, neadekvačiai vertina ir trūksta suvokimo, nes galbūt ji turi žemesnį intelektą ar intelekto sutrikimą, gal buvo sunku mokytis ir suvokimai yra kitokie. Įsikėlus į būstą rugsėjo mėnesį, būstas buvo tvarkingas, buvo patys būtiniausi reikmenys, visi baldai, tvarkingai išvalyta dujinė viryklė, nuvalyti langai. Negali pasakyti kiek buvo Turto banko atstovų, bet lygtai buvo dviese. Ją į butą įleido R. F. – V. ir davė raktą, bet apie viską žinojo D. F. Žinojo, kad mirė močiutė ir kad tame bute anksčiau močiutė gyveno bei kad pusę metų butas buvo tuščias. Jie visada sakydavo, kad turi butą ir būdavo situacijų, kad R. užsimindavo kad yra tuščias butas.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė S. M., A. F., G. F., A. F., L. F. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta šiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė V. Š. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo turėta pavardė F. (Duomenys neskelbtini) V. Š. ir R. B. Š. sudarė santuoką. V. Š. sutuoktinis R. B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). V. Š. turėjo du vaikus H. F. ir V. J. Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad H. F., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). H. F. turėjo 10 vaikų: R. F. V., V. F., D. F. B., J. F.-L., A. F., G. F., A. F., J. F., L. F., A. J. Ieškovė R. F. – V. yra V. Š. vaikaitė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. Š. nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po V. Š. mirties „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) liko piniginės lėšos banke. (Duomenys neskelbtini). mirus V. Š. duomenų, kad po jos mirties, per įstatyme nustatytą terminą, nors vienas įpėdinis būtų kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, nėra. Po V. Š. mirties UAB „Akmenės energija“ ir VšĮ „Akmenės būstas“ siuntė sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 14 d. UAB „Akmenės būstas“ raštu informavo VĮ Turto banką apie skolininkės V. Š. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių turtą bei susikaupusius įsiskolinimus už paslaugas. Iš byloje pateiktų apmokėjimų kvitų, matyti, kad ginčo butui teikiamų komunalinių paslaugų išlaidas apmokėjo R. F.-V. 2022 m. birželio 20 d., sumokėdama UAB „Akmenės energija“ 505,06 Eur, UAB „Akmenės vandenys“ 13,86 Eur, VšĮ „Akmenės būstas“ – 742,25 Eur. Iš 2022 m. liepos 25 d. VĮ Turto banko pranešimo Nr. (16.6) SK4-9517, adresuoto V. J., matyto, jog asmuo buvo informuotas apie tai, kad VĮ Turto banko turimais duomenimis po V. Š. mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos „Swedbank“, AB banko sąskaitoje, o atsižvelgiant į tai, kad V. J. yra įstatyminis V. Š. įpėdinis (sūnus), buvo prašoma susisiekti su VĮ Turto banko atstovais iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. arba kreiptis į Akmenės rajono 2-ąjį notarų biurą. Iš VĮ Turto banko 2022 m. rugpjūčio mėn. prašymo Akmenės rajono 2-ajam notarų biurui, matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. V. J. telefonu susisiekė su VĮ Turto banko atstovais ir informavo, kad nesiims veiksmų palikimui po motinos mirties priimti. 2022 m. rugpjūčio 4 d. VĮ Turto bankas pateikė Akmenės rajono 2-ajam notarų biurui prašymą dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei ir 2022 m. lapkričio 9 d. notarė S. M. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinama, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas V. Š., mirusim (duomenys neskelbtini). Iš VMI prie LR FM pateikto atsiliepimo į ieškinį, nustatyta, kad palikėjos lėšos, t. y. 306,18 Eur, buvusios Swedbank AB banko sąskaitoje buvo pervestos į VMI prie FM depozitinę sąskaitą ir apskaitytos surašant nustatytos formos turto perdavimo – priėmimo aktą. Iš VĮ Turto banko 2023 m. rugpjūčio 14 d. detalizavimo pažymos matyti, kad VĮ Turto bankas patyrė 634,96 Eur administravimo išlaidų, susijusių su valstybės vardu paveldėtu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.

Taigi, šioje byloje dėl reikalavimo nustatyti juridinį faktą – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, faktinės aplinkybės vertintinos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. įvertinant kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio duotų paaiškinimų nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės močiutė V. Š. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. Š. nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklausė V. Š. (2012 m. rugsėjo 11 d. pirkimo pardavimo sutartis). Pateikti duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas V. Š. Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad H. F., V. Š. sūnus, mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė R. F. – V. yra V. Š. vaikaitė, H. F. duktė. Bylos duomenimis nustatyta, kad po ieškovės močiutės V. Š. mirties Z. F. – V. nesikreipė į vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau iš ieškovės, trečiųjų asmenų ir liudytojos paaiškinimų, teismas nustatė, kad mirus V. Š. ir po jos mirties likusiu nekilnojamu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), toliau liko naudotis ir rūpintis ieškovė R. F.-V. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po V. Š. mirties į palikimo vietos atsiradimo notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau V. Š. vaikaitė R. F. – V. po močiutės mirties toliau prižiūrėjo butą ir juo rūpinosi kaip savo. Byloje apklausti tretieji asmenys nurodė, jog močiutė V. Š. dar prieš mirtį buvo nusprendusi palikti butą vaikatei R. F. – V., kadangi ji ja rūpinosi ir prižiūrėjo, todėl tretieji asmenys pretenzijų dėl turto neturi. Trečiasis asmuo V. J. byloje yra pateikęs 2023 m. rugsėjo 26 d. atsisakymą, kuriame nurodo, jog atsisako paveldėti mamos V. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jokių pretenzijų neturi. Tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys nurodė, jog po močiutės mirties R. F.-V. butą prižiūrėjo ir turėjo buto raktus. Ieškovė butą tvarkė, išvalė rūsį, atliko remontą, t. y. tapetavo sienas, išklojo linoleumą, pastatė naują tualetą, skalbimo mašiną ir vėliau, sukaupusi lėšas, sumokėjo už komunalines paslaugas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2022 m. birželio 20 d. sumokėjo UAB „Akmenės energija“ – 505,06 Eur, UAB „Akmenės vandenys“ – 13,86 Eur ir VšĮ „Akmenės būstas“ – 742,25 Eur. Nors teisme buvo pateikti duomenys, kad susidarę įsiskolinimai už butui suteiktas paslaugas nebuvo laiku nesumokėti, tačiau įvertinus jų dydį negalima padaryti kategoriškos išvados, jog jie atsirado už ilgą laikotarpį. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad už butą nesumokėjo mokesčių po močiutės mirties, neturėdama pakankamai pajamų dėl sunkios materialinės padėties, t. y. tuo metu nedirbo ir augino mažametį vaiką, gaudavo 85 Eur už vaiką, taip pat turėjo skolų. Ieškovė, atlikusi remonto darbus, tikėjosi įsikelti į butą, tačiau nepavyko. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki 2023 m. sausio antros pusės ieškovė žodiniu susitarimu, panaudos pagrindais, buvo leidusi pažįstamai L. I. su šeima apsigyventi močiutės bute, kol bus atliktas jos gyvenamojo namo remontas, bei susitariant, jog pastaroji apmokės komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta liudytoja L. I., parodydama, kad liudytojai atvykus laikinai pagyventi į butą, bute buvo visi baldai, tvarkingai išvalyta dujinė viryklė, nuvalyti langai. Konstatuotina, jog ieškovė R. F.-V. priėmė palikimą po močiutės mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jai nebuvo išduotas. Kadangi pirmos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė, o ieškovė yra antros eilės įpėdinė, kiti antros eilės įpėdiniai nepareiškė teisės į palikimą, todėl ieškovė R. F.-V. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos močiutės mirties. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad R. F. – V. po močiutės V. Š. mirties priėmė jos palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, nesant prieštaravimų, teismas sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Šioje civilinėje byloje ieškinio reikalavimo, jog ieškovė priėmė palikimą, atlikdama aktyvius veiksmus, iš esmės nepripažino atsakovo atstovas VĮ Turto bankas, kuris nurodė, kad ieškovė neatliko aktyvių veiksmų, nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė; kad R. F. – V., žinodama apie palikėjos mirtį, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Tačiau teismas, išklausęs ieškovės, trečiųjų asmenų, liudytojos L. I. paaiškinimus, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, įsitikino, kad ieškovė atliko palikimo priėmimo veiksmus, tik teisiškai jų neįformino.

Atsakovę atstovaujantis VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji priėmė ginčo turtą, o už ginčo turtą kaupėsi įsiskolinimai ir nebuvo apmokama už komunalines paslaugas, t. y. nepateikti įrodymai, kad turtas buvo priimtas faktiniu valdymu per tris mėnesius po V. Š. mirties. Tačiau teismas, išklausęs ieškovės paaiškinimus, nustatė, kad pagal savo išsilavinimą (5 klasių), gaunamas pajamas, gyvenimo būdą, socialinių bei teisinių reiškinių suvokimą, ieškovė R. F. V. pagal išgales turtą valdė kaip savo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo dėl teisės į nedarbo išmoką išrašo matyti, kad nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. gruodžio 17 d. R. F. –V. buvo skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Akmenės skyriaus 2023 m. kovo 1 d. Nr. P32-2023-16 pažymos apie registraciją Užimtumo tarnyboje matyti, kad R. F.-V. nuo 2023 m. kovo 10 d. yra bedarbė. Ieškovė augina mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog neturi pajamų, gauna po 85 Eur už vaiką ir gyvena iš sutuoktinio atlyginimo. Taip pat po močiutės mirties turėjo skolų, kurias reikėjo atiduoti. Taigi matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos nebuvo pakankamos visiškai ir pilnai išlaikyti būstą, likusį po močiutės mirties.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių aptartų duomenų matyti, kad po V. Š. (duomenys neskelbtini) mirties palikimo niekas nepriėmė. Kadangi niekas po V. Š. mirties palikimo nepriėmė, valstybė pareiškė prašymą notarei dėl teisių perėjimo po V. Š. mirties 2022 metais. Teismas sutinka su atsakovę atstovaujančio VĮ Turto banko atsiliepime nurodytais teiginiais, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra nustatyta palikimo perėjimo valstybei neteisėtumo ar ginčijamą liudiją išdavusios notarės neteisėtų veiksmų, t. y. valstybė atlikdama paveldėjimo procedūras nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes faktai apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo išviešinti. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Kadangi pareiškimu dėl palikimo siekiama įgyti palikimą, notaras turi įsitikinti, kad palikimas atsirado, t. y. patikrinti palikėjo mirties faktą. Įstatyme įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikšmės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdinio prašymu (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), visiems atitinkamos eilės įpėdiniams išreiškus valią dėl palikimo (ne)priėmimo, kad būtų galima nustatyti paveldimą turto dalį. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Atsakovas, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Nagrinėjamu atveju, mirus ieškovės močiutei, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ieškovė ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos įstatyme numatytos paveldėjimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Tačiau šiuo atveju, ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui byloje konstatavus faktą, jog R. F.-V. po savo močiutės mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, ieškovės reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkinamas, 2022 m. lapkričio 9 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas Akmenės rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Dėl senaties taikymo.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią. CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Taigi, šioje normoje yra nustatyti du specialūs, alternatyvūs ieškinio senaties termino pradžios momentai, reiškiant ieškinį dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo – toks ieškinys gali būti pareikštas per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Atsakovo atstovas VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė yra praleidusi nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti, nes nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikėjos V. Š. mirties dienos, apie kurią ieškovė žinojo, nes būdama palikėjos anūkė neabejotinai žinojo apie palikėjos mirtį, dalyvavo jos laidotuvėse, turėjo visą reikšmingą informaciją, reikšmingą apsispręsti priimti palikimą ar jo atsisakyti. Tačiau su tokiu senaties termino skaičiavimu teismas nesutinka.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kada ieškovė sužinojo apie tai, kad palikimą priėmė valstybė, atstovaujama atsakovės VĮ Turto banko. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2022 m. lapkričio 9 d., ieškovė nurodė ir šias aplinkybes patvirtino teisme apklausti tretieji asmenys bei liudytoja, jog ieškovė 2022 m. lapkričio pabaigoje iš bute gyvenusios L. I. sužinojo, kad atvykę Turto banko atstovai informavo, kad butas priklauso valstybei, o 2022 m. lapkričio 30 d. įsitikino esant šioms aplinkybėms, gavusi notarės liudijimą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio pranešimo iš VĮ Turto banko nebuvo gavusi. Apie kokių nors pranešimų, susijusių su palikimo perėjimo valstybei procedūra, įteikimą ieškovei duomenų byloje nėra. Todėl galima laikyti, kad ieškovė apie tai, kad palikimą priėmė valstybė, galėjo sužinoti po to, kai 2022 m. lapkričio 9 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir VĮ Turto banko darbuotojai 2022 m. lapkričio mėn. atvyko apžiūrėti turto. Byloje nepaneigta, kad ieškovė, atsižvelgusi į faktinę situaciją bei pasikonsultavusi su teisininke, nusprendė inicijuoti civilinę bylą su tikslu panaikinti paveldėjimo teisės perėjimo valstybės nuosavybėn liudijimą. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis 2022 m. kovo 13 d., todėl darytina išvada, kad ieškovė CK 5.8 str. numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei atsakovė nereiškė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų iš priešingos šalies (ieškovė šio reikalavimo atsisakė teismo posėdžio metu). Šioje byloje ieškovė inicijavo procesą bei sieja šio ieškinio pateikimo pasekmes savo interesų atžvilgiu, atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, kurios kaltų veiksmų šioje byloje teismas nenustatė, taigi šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės, ją atstovaujančių VĮ Turto banko bei VMI prie FM procesinis elgesys buvo netinkamas ir kad atsakovė turėtų atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 2A-1597-264/2019). Todėl iš ieškovės priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos, kurios sudaro 79,68 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė jos vaikaitė R. F. – V., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Panaikinti 2022 m. lapkričio 9 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Akmenės rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės R. F. – V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 79,68 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 68 ct) proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.