Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui, nukentėjusiajai J. A., kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatui Rimantui Strončikui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Palangoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. balandžio 18 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį 20 MGL (2600 litų) bauda, bauda nesumokėta ir neišieškota, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. birželio 10 d. apie 14 val. 30 min., buvusios sugyventinės J. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyrimo metu dėl nenustatytų priežasčių, virtuvės patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė iš priekio dviem rankomis buvusiai sugyventinei J. A. už kaklo ir, panaudodamas fizinę jėgą, spausdamas delnus, pradėjo ją smaugti, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tą dieną abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, sukilo emocijos, kurių pasėkoje sugriebė sugyventinę. Labai gailisi, su ja pragyveno kartu 20 metų. Šiuo metu nebevartoja alkoholio visiškai, stengiasi gyventi dorai. Tikslios datos, kada viskas įvyko, nepamena. Kartu su nukentėjusiąja jau negyveno, buvo atvažiavęs pas ją į svečius. Jie išgėrė, susipyko ir jis ją rankomis sugriebė už kaklo, spaudė, bet tikrai nenorėjo jos pasmaugti. Viskas truko mažiau nei minutę laiko. Nukentėjusioji tuo metu sakė „baik“ ir jis ją paleido. Smūgių nesudavė. Kaklą spaudė nestipriai, gal skausmo ir negalėjo pajausti, tai tiesiog buvo išgąstis. Ji išsigando. Kodėl taip padarė, nežino, tai pirmas toks kartas gyvenime. Viskas dėl alkoholio, todėl dabar ir nebegeria, kad tokių dalykų nebepasitaikytų. Su nukentėjusiąja susitaikė.

Nukentėjusioji J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. birželio 9 d. T. K. buvo atėjęs į jos namus, jie gėrė alų, po to kaimynas išvežė jį į namus. Kitą rytą jis vėl atėjo ir pasakė, kad keps šašlykus. Ji pasakė, kad nieko nenori, liepė jam važiuoti į namus. Nežino, kas jam užėjo, bet jis pradėjo priekaištauti, kad ji turi kitą draugą, parvertė ją ant spintelės, rankomis užėmė kaklą. Kaklą spaudė gal 5 sek., bet ji ištrūko ir išbėgo į lauką, iškvietė policiją. Su kaltinamuoju kartu negyvena jau metus laiko. Alkoholį kartu vartojo tik dieną prieš įvykį. Įvykio dieną ji buvo blaivi. Ji labai išsigando, kai spaudė kaklą, skausmo didelio nebuvo, tik juto dusulį. Po visko kaklo neskaudėjo, dusulys buvo praėjęs. Jokia žala jai nepadaryta, ieškinio nereiškia. Kaltinamasis jai paskambino telefonu, atsiprašė, jie susitikti negali. Tik šiandien susitiko pirmą kartą po įvykio.

Iš 2022 m. birželio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. B. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog gautas J. A. pranešimas, kuri atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad 2022 m. birželio 10 d. apie 14 val. 30 min., buvęs sugyventinis T. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pradėjo smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai pasipriešinus, jie abu pargriuvo ant žemės. Taip ji išsilaisvino ir pabėgusi paskambino policijai (b.l. 10-13).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARHK-0391 kvito matyti, kad 2022 m. birželio 10 d. 15.34 val. J. A. nustatytas 2,36 ‰ (promilių) neblaivumas (b.l. 16), T. K. – 15.29 val. 2,92 ‰ (promilių) neblaivumas (b.l. 15).

Iš 2022 m. birželio 10 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad J. A. sutikus, ji buvo apžiūrėta. Apžiūros metu ant kaklo išorinių sužalojimų nenustatyta (b.l. 17, 21-22).

Iš vaizdo įrašų, pridėtų prie bylos, kuriuos padarė policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, matyti, kad policijos pareigūnas bendravo tik su nukentėjusiąja, kuri parodė, kad kaltinamasis ją smaugė (rodė suimdama rankomis sau kaklą). Pareigūnui aiškinantis aplinkybes, kodėl kaltinamasis taip pasielgė, nukentėjusioji paaiškino, kad nežino, gal dėl to, kad ji turi kitą draugą, su kaltinamuoju anksčiau yra pragyvenusi 19 metų. Ant nukentėjusiosios kaklo sužalojimo žymių nenustatyta. Pareigūno paklausta, paaiškino, kad trūko oro ir kad skaudėjo. Nukentėjusiajai nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Vaizdo įrašė epizodiškai matyti, kad kaltinamasis sėdi namo prieangyje (CD pridėtas prie bylos).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas, jog T. K. sukėlė J. A. fizinį skausmą, pasitvirtino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė byloje įrodyta paties kaltinamojo parodymais bei nukentėjusiosios J. A. parodymais.

Kaltinamasis pripažino, jog buvo suėmęs nukentėjusiąją už kaklo, nukentėjusioji parodė, kad dėl to ji juto skausmą, kuris anot jos nebuvo didelis, juto dusulį, taip pat išgąstį dėl tokio spontaniško ir netikėto jai kaltinamojo elgesio. Nukentėjusiosios skausmo pojūtis susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais ir yra kaltinamojo elgesio pasekmė. Kaltinamasis T. K. rankomis spausdamas nukentėjusiajai kaklą suprato, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją gali sukelti jai fizinį skausmą ir nors tokių pasekmių nenorėjo, sąmoningai leido joms kilti, todėl jo padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagal kilusius padarinius – nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).

Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai J. A. buvo padarytas trumpalaikis (trukęs iki 5 sekundžių) nedidelis fizinis skausmas, jokių sužalojimo žymių nebuvo, liekamųjų reiškinių nėra. Pagal teismų praktiką fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba, t.y. nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Iš bylos matyti, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs, juos praeityje siejo artimi santykiai, apie kuriuos jie kalbėjosi dieną prieš įvykį, kartu vartodami alkoholį. Kitą dieną kaltinamasis vėl atvyko pas nukentėjusiąją tuo pačiu tikslu, vartoti alkoholinius gėrimus, kepti mėsą, bet nukentėjusiajai nesutikus, šis atstūmimas kaltinamąjį ir išprovokavo pasielgti neteisėtai bei griebtis smurto. Nukentėjusiajai išsilaisvinus nuo kaltinamojo ir iškvietus pagalbą, kaltinamasis iš karto nurimo. Iš nustatytų bylos aplinkybių galima daryti išvadą, kad T. K. veiksmai buvo spontaniški, kontaktas tarp sukonfliktavusių dėl asmeninių santykių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad T. K. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Todėl T. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu. Bylą nutraukus dėl veikos mažareikšmiškumo, kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas dėl bylos nutraukimo, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, nesvarstomas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

CD laikmena su vaizdo įrašais saugotina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

baudžiamąją bylą, kurioje T. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.