- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-729-267/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės, B AB bankui „Snoras“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2584-344/2017 pagal pareiškėjos antstolės E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B AB bankui „Snoras“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė E. M. 2017 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mirusį skolininką V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką. Prašyme nurodė, kad antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2075-215/2010 dėl skolininkų V. V. ir D. M. turto arešto 4 587,09 Eur sumai taikymo išieškotojo B AB banko „Snoras“ naudai. 2012 m. gegužės 9 d. gautas išrašas apie skolininko V. V. (duomenys neskelbtini) mirtį. Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro duomenimis Mažeikių rajono 1-ame notarų biure 2017 m. sausio 9 d. įregistruotas mirusio skolininko palikimo priėmimas Lietuvos Respublikos vardu faktas. Palikėjo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi prašymą tenkino. Pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 20 d. mirusį skolininką V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į jo teisių perėmėją Lietuvos Respubliką, j. a. k. (duomenys neskelbtini).
3. Antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2075-215/2010, dėl turto arešto 4 587,09 Eur sumai taikymo išieškotojo B AB banko „Snoras“ naudai, skolininkų V. V. ir D. M. atžvilgiu. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad skolininkas V. V. (duomenys neskelbtini) mirė, o jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Teismas nustatęs, jog mirusio skolininko V. V. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, pareiškėjos antstolės E. M. prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir pareiškėjos antstolės E. M. prašymą dėl skolininko V. V. pakeitimo Lietuvos Respublika vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apelianto teigimu, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis i teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Apeliantas įsitikinęs, kad turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2012-07-20. Vykdomojoje byloje, kurioje prašoma pakeisti skolininką, pastarojo turtas nebuvo areštuotas. CK 5.63 str. 4 d. nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti jau yra praleistas, todėl pareiškėjos prašymas dėl skolininko pakeitimo vien tuo pagrindu turi būti atmestas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad mirusysis V. V. turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai, todėl šioje vykdomojoje byloje pakeitus skolininką V. V. į valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas skolininkas teisių perėmėja Lietuvos valstybe vykdymo procese, pagrįstumo ir teisėtumo.
6. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).
7. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).
8. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2017 07 01). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
9. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui (skolininkui) pereina išieškotojo (skolininko) materialioji reikalavimo teisė (pareigos) pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
10. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).
11. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.).
12. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Taigi, esant CK 5.62 str. 1 d. nurodytiems atvejams, paveldimas turtas pereina valstybei privalomai, valstybė negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Dėl šios priežasties buvo laikomasi teismų praktikos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Todėl tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Taigi, vyravo susiformavusi praktika, kad įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti buvo nelaikomas praleistu ir dėl to jo nereikėjo atnaujinti, jei kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą, nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką, ir kompleksiškai vertindama, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino, išdėstė tokias taisykles, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
14.Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.
15. Byloje nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2075-215/2010, dėl turto arešto 4 587,09 Eur sumai taikymo išieškotojo B AB banko „Snoras“ naudai, skolininkų V. V. ir D. M. atžvilgiu (28–29, 46–48 e. b. l.). Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad skolininkas V. V. (duomenys neskelbtini) mirė (53 e. b. l.). 2017-01-18 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo Lietuvos Respublika paveldėjo mirusio skolininko nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatus, esančius(duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias bankuose: (duomenys neskelbtini) (55–62 e. b. l.).
16.Turto arešto aktų registro išraše nėra išviešintas palikėjo V. V. turto areštas kreditoriaus AB banko ,,Snoras“ reikalavimams užtikrinti. Todėl pripažintina, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netikrino Turto arešto aktų registre esančios informacijos, iš esmės nevertino, ar antstolio pateiktas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese atitinka CK 5.63 straipsnyje palikėjo kreditoriams keliamus reikalavimus, t. y. iš esmės nepatikrino, ar perėjo valstybei skolininko pareigos pagal vykdomąjį dokumentą.
17.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese neatitiko susiformavusios teismų praktikos ir nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja valstybe. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės E. M. pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės E. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.