Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-383/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-16Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-03
Bylos Nr.
1A-87-383/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50161-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
D. S.
Nukentėjusysis
L. B.
Civilinis ieškovas
L. B., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-383/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50161-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,nuteistojo D. S. gynėjui advokatui G. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

- pagal BK 284 straipsnį - areštu 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant D. S. per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiojo L. B., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam L. B. padarytą 3 595,97 Eur turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. S. nukentėjusiajam L. B. 3 595,97 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš D. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1 544,68 Eur gydymo išlaidoms ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 544,68 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško gydymo išlaidų atlyginimo.

Iš D. S. nukentėjusiajam L. B. priteista 600 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu nuo 4.00 val. iki 5.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), rūkomojo patalpoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nesunkiai sužalojo L. B., o būtent, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį L. B. į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, tęsdamas nusikalstamą veiką, L. B. bandant atsistoti, sudavė L. B. rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį bei koja ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, tuo nukentėjusiajam L. B. padarė apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir apatinio žandikaulio kūno lūžimą dešinės pusės II-IV dantų srityje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo kairio kampo srityje ir apatinio žandikaulio kūno lūžimo dešinės pusės II-IV dantų srityje sveikata sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį L. B..

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu nuo 4.00 val. iki 5.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, viešoje vietoje – naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), rūkomojo patalpoje kitų asmenų akivaizdoje tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad suduodamas rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį L. B. į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, tęsdamas nusikalstamą veiką, L. B. bandant atsistoti, suduodamas L. B. rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį bei koja ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, tuo (paminėtais smurtiniais veiksmais) nukentėjusiajam L. B. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir apatinio žandikaulio kūno lūžimą dešinės pusės II-IV dantų srityje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendyje konstatuota, kad D. S. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad D. S. nukentėjusįjį nesunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, o tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtį. Teismas konstatavo, kad nuteistasis pažeidė ir viešąją tvarką, kadangi jis viešoje vietoje – naktinio klubo rūkomajame – esant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nepažįstamą asmenį, pažeidė nukentėjusiojo L. B. teisę į ramią ir saugią aplinką bei demonstravo nepagarbą rūkomajame buvusiems klubo lankytojams ir taip trikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo panaikinti 2020 m. spalio 16 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

4.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis grindžiamas išimtinai nukentėjusiojo L. B. parodymais ir teismo padarytomis prielaidomis. Pažymėtina, kad nei vienas su proceso dalyviais giminystės ar draugystės ryšiais nesusijęs asmuo nepatvirtino, kad kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam L. B. sudavė būtent kaltinamasis D. S.. Negana to, nukentėjusiojo parodymus iš esmės paneigia teisiamojo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas. Nukentėjusysis L. B. viso proceso metu nebuvo nuoseklus, jo parodymai kito, juos derinant prie bylos medžiagos.

4.2. Skunde teigiama, kad aprašomoji nuosprendžio dalis, cituojant liudytojų parodymus, surašyta nutylint esminius liudytojų parodymus. 2020 m. rugpjūčio 21 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. A. parodė, kad nebuvo taip, kad nukentėjęs būtų sumuštas, nematė, kad jis būtų sužalotas ar kruvinas. Jeigu būtų mačiusi sužalojimus, apie tai būtų informavusi apsaugos darbuotojus arba klubo „bosų“. Nukentėjusysis pagalbos neprašė, sužalotas nebuvo. Tuo tarpu teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodo, kad liudytoja I. A. nieko apie įvykio aplinkybes neprisimena. Toks teismo liudytojos parodymų „iškraipymas“ kelia abejones teismo objektyvumu. Cituojant liudytojos E. V. parodymus, nutylėtos esminės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą abejoti ne tik nukentėjusiojo L. B., bet ir liudytojų R. M., R. D. parodymais. 2020 m. rugsėjo 14 d. teisiamajame posėdyje liudytoja E. V. parodė, kad apie muštynes žino tik iš nukentėjusiojo ir jo brolio pasakojimo, kai susitiko su nukentėjusiojo advokate. Tik iš pasakojimų „atgamino situaciją“. Nukentėjusiojo brolis jai parašė įvykio datą. Ji pati jokio įvykio nematė. S. jai sakė, kad irgi nieko neatsimena. Su nukentėjusiojo broliu aptarinėjo, kaip galėjo būti. Tą vakarą jokio pokalbio apie sumušimų nebuvo. Liudytojos nurodytų aplinkybių apie nukentėjusiojo, jo brolio liudytojo R. D. tarpusavio parodymų derinimą kartu su nukentėjusiojo advokate teismas neanalizavo, nevertino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumo aspektu, o šias aplinkybes tiesiog nutylėjo. Apibendrinant E. V. parodymus, galima daryti pagrįstą ir loginę išvadą, kad liudytojų R. M., R. D., S. A. parodymai prieš teisiamąjį posėdį buvo tarpusavyje derinami, tariamasi, ką sakyti, kaip nurodyti vienas ar kitas aplinkybes ir tik liudytojos E. V. nuoširdumas ir pilietiškumas leido nustatyti nukentėjusiojo ir jo artimųjų neprocesinį elgesį.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, 2020 m. rugsėjo 14 d. teisiamajame posėdyje liudytoja S. A. nurodė, kad prie jos niekas klubo rūkomojo patalpoje - nepriekabiavo, pagalbos nereikėjo, o jeigu kas būtų lindęs, tai tikrai būtų prisiminusi. Šie liudytojos parodymai paneigia nukentėjusiojo duotus parodymus, kad jis neva gynęs merginą nuo tariamų kaltinamojo priekabiavimų, liepęs jam atsikabinti, dėl ko įvyko žodinis konfliktas.

4.4. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu didžioji dalis teisme apklaustų liudytojų nebuvo nustatyti, jie į teismą iškviesti nukentėjusiojo iniciatyva jau po to, kai liudytojos E. V. teigimu, apie įvykį buvo kalbama su nukentėjusiojo advokate. Akivaizdu, kad tokie - iš anksto su profesionaliu teisininku suderinti parodymai, negali būti pagrindas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Vaizdo įrašas, naktinio klubo darbuotojų parodymai paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad nukentėjusysis prieina prie klubo rūbininkės I. A., ramioje būsenoje su ja kalbasi, pasiima striukę, ant jo veido jokių sužalojimų ar kraujo nesimato, niekam nesiskundžia apie neva patirtus sužalojimus ir neprašo kviesti pagalbos, nors aplink daug lankytojų ir turi tam visas galimybes. Nukentėjusysis L. B. konflikto metu buvo neblaivus, jam nustatytas 1.77 promilių girtumas, policijos pareigūnams paaiškinti aplinkybių nesugebėjo. Teisme duoti parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs ir patikimi, o esminėse aplinkybėse netgi prieštaringi kitų paminėtų liudytojų duotiems parodymams. Toks nukentėjusiojo elgesys, nutylėjimas sau pačiam nepalankių konflikto aplinkybių, kelia pagrįstų abejonių dėl jo parodymų patikimumo. Pirmos instancijos teismas tokio nukentėjusiojo elgesio ir prieštaringų parodymų nevertino ir nepasisakė.

4.5. Nuteistojo vertinimu, liudytojos S. A. ir E. V., apklaustos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą vakarą bendraujant su nukentėjusiuoju jis sužalotas nebuvo, o apie tai, kad buvo kažkoks įvykis sužinojo tik iš nukentėjusiojo ir jo broliu. Liudytoja I. A., kuri nukentėjusiajam L. B. atidavė striukę, prieš jam išeinant iš klubo, nurodė, kad jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nebuvo. Šias jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas, liudytojais apklaustų D. P., T. T. parodymai. Lyginant šiuos byloje esančius įrodymus su liudytojų R. M., R. D. parodymais, jog akivaizdžiai matėsi nukentėjusiojo veido sužalojimai, kraujas, akivaizdu, kad R. M., R. D. (kurie patys pripažino, kad įvykio nematė), siekia padėti nukentėjusiajam procese ir duoda jam palankius parodymus, kurie iš esmės prieštarauja kitiems teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Liudytojo R. D. subjektyvumą ir suinteresuotumą procese įrodo ne tik jo giminystės ryšiai su nukentėjusiuoju (brolis), bet ir jo neprocesinis elgesys, nurodant liudytojai E. V., kokius parodymus ji turi duoti teismui.

4.6. Skunde akcentuojama, kad išnagrinėjus bylą teisme, negauta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis sudavė kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam. Priešingai, išnagrinėjus bylą, gauta patikimų duomenų, kad ne kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus. Nuteistasis neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Jo parodymus iš esmės patvirtina liudytojo A. K. parodymai. Tai, kad nukentėjusysis iš klubo išėjo nesužalotas patvirtina teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, liudytojų, klubo darbuotojų I. A., D. P., T. T. parodymai. Ne mažiau svarbūs yra ir liudytojo M. K. parodymai, kuris tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas teisme nurodė, kad nukentėjusysis dėl girtumo visų aplinkybių paaiškinti negalėjo. Visos nurodytos aplinkybės ir sudaro pagrindą kaltinamąjį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarius nusikalstamą veiką.

4.7. Nuteistasis nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad už nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų gydymą civilinį ieškinį yra pateikusi ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad didžiąją dalį nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos sudaro ortodontinis gydymas, kuris niekaip nėra susijęs su specialisto išvadoje konstatuotais sužalojimais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus specialistai nenurodė, kad L. B. įvykio metu būtų sužaloti, išmušti dantys, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp L. B. dantų gydymo išlaidų ir kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai, neįvertinęs kaltinamojo finansinių galimybių, paskyrė kaltinamajam neįgyvendinamą įpareigojimą, turtinę žalą atlyginti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5. Atsikirtimu į nuteistojo D. S. apeliacinį skundą, L. B. prašo skundą atmesti ir priteisti patirtas išlaidas už teisinės pagalbos teikimą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, tvirtinant, kad teismas įrodymus vertino neteisingai, dėl to nepagrįstai pripažino D. S. kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad D. S. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusįjį L. B. ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad D. S. kaltė dėl nukentėjusiajam L. B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, veikiant iš chuliganiškų paskatų bei viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu D. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. S. kaltės.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam L. B. padarė būtent nuteistasis D. S. ir taip kartu buvo pažeista viešoji tvarka. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. S. kaltės nepripažino, teigdamas, kad į naktinio klubo rūkomąjį atėjo neblaivus nukentėjusysis, pradėjo prie visų kabinėtis, prašyti cigaretės. Priėjęs prie jo, paprašė cigaretės. Pasakius nukentėjusiajam, kad cigaretės neturi, šis pradėjo priekaištauti, kad meluoja, vadino negražiais žodžiais. Nukentėjusysis užsimojo ir bandė suduoti smūgį. Ranka nustūmė nukentėjusįjį nuo savęs. Nukentėjusysis nugara atsirėmė į sieną, muistėsi. Nukentėjusiajam smūgių nesudavė, jo nesužalojo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nuteistasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ir nors nuteistasis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau jo versija paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir laikoma gynybine. Skunde teigiama, kad nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir jo kaltę paneigia liudytojo A. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme apie tai, kad jis su savo draugu nuteistuoju naktiniame klube vartojo alkoholį, bendravo. Nuėjus į rūkomąjį, nurodė, kad nukentėjusysis pradėjo kabinėtis prie žmonių, priėjęs prie D. S., prašė cigaretės, tarp jų įvyko konfliktas. Paaiškino, kad nukentėjusysis norėjo smogti nuteistajam, bet pastarasis nustūmė nukentėjusįjį nuo savęs, dėl ko šis atsirėmė į sieną. Vertinant šio liudytojo parodymų patikimumą, pažymėtina, kad šis liudytojas yra nuteistojo D. S. draugas, todėl neabejotina, kad gali siekti padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai nesirėmė šio liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jas paneigia byloje esanti įrodymų visuma ir jo parodymų nepatvirtina jokie kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Be to, sutiktina su apylinkės teismo motyvais dėl liudytojo parodymuose esančių prieštaravimų, parodymų keitimo proceso eigoje, kurie plačiai aptarti skundžiamame nuosprendyje.

11. Aplinkybę, kad būtent dėl nuteistojo D. S. veiksmų, t. y. nukentėjusiajam suduotų smūgių, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina nukentėjusiojo parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis L. B. parodė, kad naktinio klubo rūkomajame pamatė kaip nuteistasis prisikabino prie merginos, paimdamas jai už rankos. Mergina norėjo nuo kaltinamojo atsitraukti, todėl rūkydamas priėjo prie jų, paklausė, kas vyksta, pareikalavo jo atsikabinti nuo merginos. Kilo žodinis konfliktas. Atsisukdamas atgal pajautė smūgį, matė, kad smūgiavo nuteistasis, pataikė į dešinę žandikaulio pusę. Nuo smūgio suklupo, bandė stotis, bet pajautė dar vieną smūgį į smakro kairę pusę. Smūgis buvo stiprus, nuo jo nukrito ant grindų, krisdamas susižalojo dešinės kojos šlaunį, gulėdamas ant šono prasimerkė ir pamatė bato padą bei pajuto stiprų smūgį į smakrą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs, palaipsniui kito ir yra nesuderinami su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Analizuojant nukentėjusiojo L. B. parodymų visumą, konstatuotina, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai, analogiškai aiškino konflikto kilimo su nuteistuoju kilimo aplinkybes ir jam suduotų smūgių skaičių, sužalojimo aplinkybes bei tai, kad sužalojimus padarė būtent nuteistasis D. S., jo parodymai nekito. Be to, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

12. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos S. A. parodymai apie tai, kad rūkomajame kažkas kažkam trenkė, nuo smūgio žmogus staigiai nukrito ant grindų ir gulėjo ant nugaros. Skunde teigiama, kad ši liudytoja nurodė, kad prie jos niekas klubo rūkomojo patalpoje nepriekabiavo, pagalbos nereikėjo ir tai paneigia nukentėjusiojo duotus parodymus, kad jis neva gynęs merginą nuo nuteistojo priekabiavimų. Atsakant į šį argumentą akcentuotina, kad apklausos metu liudytoja konkrečiai nesakė, jog prie jos niekas rūkomajame nesikabinėjo, o tik nurodė, kad kai matė rūkomajame nukritusį žmogų, jai pagalbos nereikėjo. Be to, įvertintina ir tai, kad liudytoja apklausos metu nurodė, jog visų aplinkybių negali atsiminti, kadangi tą dieną vartojo alkoholio ir visus metus jo nevartoja, todėl kai grįžusi namo išgeria, alkoholis greitai paveikia.

13. Nuteistojo D. S. kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiojo ir liudytojos S. A. nurodytos aplinkybės, bet ir kitų liudytojų parodymai. Liudytojas R. D. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad brolis L. B. pasakė, kad jį nuteistasis sumušė, skauda žandikaulį, gali būti lūžęs. Pamatė, kad brolio žandikaulis yra deformuotas, ant lūpų buvo kraujo, brolis šveplavo. Liudytojas R. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad R. D. jam pasakė, kad jo brolis rūkomajame buvo sužalotas. Nukentėjusysis kalbėjo nerišliai, šveplavo, spjaudėsi krauju, pasakė, kad rūkomajame gynė merginą ir gavo porą smūgių iš kumščio į veidą, prarado sąmonę, neatsimena, kaip išėjo iš rūbinės ir skundėsi, kad skauda žandikaulį. Matė, kad nukentėjusiojo žandikaulis buvo atvėpęs, burnoje buvo kraujo. Nukentėjusysis socialiniuose tinkluose atpažino, kad jį sumušė būtent nuteistasis. Liudytojas R. B., apklausiamas apylinkės teisme, taip pat patvirtino aplinkybę, jog nukentėjusysis socialiniuose tinkluose atpažino jį sumušusį asmenį. Ligoninėje posūnis L. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) naktiniame klube įvyko muštynės, jam sulaužytas žandikaulis. L. papasakojo, kad naktinio klubo rūkomajame davė vyriškiui pastabą, kad jis nesikabinėtų prie merginos, o vyriškis jam sudavė 2 - 3 smūgius, vieną smūgį sudavė ranka, kai mėgino stotis jam įspyrė, sulaužė žandikaulį. Sūnaus žandikaulis buvo atsikabinęs, perkreiptas, po apžiūros gydytojai nurodė, kad reikalinga operacija. Apie šį įvykį pranešė policijai. Pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas M. K. parodė, kad nukentėjusysis jam paaiškino, kad šiam sudavė smūgį klubo rūkomajame, medikai įtarė žandikaulio lūžį. Nors liudytojai R. D., R. M., R. B., M. K. nematė paties įvykio aplinkybių, t. y. nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau jų parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo D. S. kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą (liudytojai R. D., R. M., R. B., M. K. nurodė aplinkybes, kurias jiems iškart po įvykio pasakojo nukentėjusysis L. B., o jų nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo parodymais bei rašytiniais byloje esančiais ir žemiau aptariamais įrodymais).

14. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš klubo salės į rūbinę įeina nukentėjusiojo brolis R. D. su S. A., pastaroji iš karto prieina prie nukentėjusiojo, kažką jam sako, žiūri į jo veidą, paliečia smakrą, nukentėjusysis iš karto nusisuka ir nueina prie išėjimo durų (tai leidžia spręsti, kad liudytoja matė, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas veido srityje) (t. 1 b. l. 133-138). Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte nurodoma, jog 2019 m. lapkričio 17 d. 5.44 val. bendrajame pagalbos centre iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. praneša, jog prieš gerą pusvalandį ar 45 min. naktiniame klube nepažįstami asmenys sumušė 20 m. vyrą (t. 1 b. l. 141-143). (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 5.53 val. gautas pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes prieš 30 min. klube „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu - „(duomenys neskelbtini)“) sumuštas pranešėjo sūnus, sumušė nepažįstami asmenys. Ligoninėje apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ rūkymo patalpoje nepažįstamas asmuo sudavė vieną smūgį į veido sritį. Po medikų apžiūros nukentėjusiajam nustatytas veido sumušimas, tolimesniam tyrimui jis išvežtas į Kauno klinikas skubios pagalbos skyrių (t. 1 b. l. 9). (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo S. V. 2019 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 20 d. apie 14.45 val. paskambino nukentėjusiajam, atsiliepė nukentėjusiojo brolis R. D., kuris nurodė, kad nukentėjusiajam Kauno klinikose yra daroma žandikaulio operacija, brolis buvo sužalotas 2019 m. lapkričio 17 d. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Jam žinoma, kad broliui galimai smūgį sudavė asmuo, kurio socialinio tinklo „Facebook“ paskyra yra „(duomenys neskelbtini)“. A. K. žmona nurodė, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“ yra vyro draugo D., kurio pavardė prasideda iš S raidės (t. 1 b. l. 13). Protokole – pareiškime nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu nuo 4 val. iki 5.30 val. naktinio klubo rūkomajame vyriškis vardu D., kilus žodiniam konfliktui, sudavė ne mažiau du smūgius kumščiu ir ne mažiau vieną smūgį koja į veidą nukentėjusiajam (t. 1 b. l. 19). Akistatos protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis patvirtino, jog 2019 m. lapkričio 17 d. naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ rūkomajame jam du smūgius kumščiu ir vieną smūgį koja į veido sritį sudavė būtent D. S. (t. 1 b. l. 38-41). Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad nukentėjusiojo teigimu apie 5 val. ryto, naktiniame klube jį sumušė nepažįstamas asmuo. Skundžiasi žandikaulio srities skausmu, tinimu, policijai pranešta, nukentėjusysis yra sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, veido sritis sutinusi, kraujas burnoje, rentenologiškai stebimas apatinio žandikaulio segmentinis lūžis (t. 1 b. l. 66-67). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 17 d. naktį nukentėjusįjį L. B. sumušė nepažįstamas žmogus naktiniame klube, diagnozuotas kelių sričių apatinio žandikaulio lūžis ir taikytas chirurginis gydymas (t. 1 b. l. 49-50). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti nukentėjusiajam L. B. nustatyti apatinio žandikaulio lūžiai, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje padaryti veikiant žandikaulio kairę pusę, dešinės akiduobės sritį bei dešinę šlaunį kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku. Apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje ir apatinio žandikaulio kūno lūžimas dešinės pusės II-IV dantų srityje padaryti vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padaryti smūgiuojant rankos kumščiu į veido kairę pusę, kraujosruva odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje bei kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje – dviem trauminiais poveikiais, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje galėjo būti padaryta smūgiuojant rankos kumščiu į veido dešinę pusę. Sužalojimai konstatuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl D. S. kaltės, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį D. S. atžvilgiu dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo kaltę neginčijamai įrodo ne tik nukentėjusiojo L. B. parodymai, bet ir netiesioginių liudytojų S. A., R. D., R. M., R. B., M. K. parodymai, kurie sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis bei kitais byloje esančiais įrodymais.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra iškraipyti liudytojų I. A. ir E. V. parodymai, nutylėtos tam tikros aplinkybės. Išties, apklausiama 2020 m. rugpjūčio 21 d. teisiamojo posėdžio metu I. A. paaiškino, jog įvykio dieną ji nematė jokių sumuštų, sužalotų asmenų. Nuteistąjį ir nukentėjusįjį yra mačiusi klube, bet negali pasakyti kada. Jei būtų koks konfliktas ir asmenys pasiskųstų nukentėję, ji apie tai praneštų apsaugos darbuotojams arba klubo bosui. Nurodė, kad neprisimena apie ką įvykio vakarą kalbėjo su nukentėjusiuoju. Atkreiptinas dėmesys, kad ši liudytoja nurodė nepamenanti, ar ant nukentėjusiojo veido matė sužalojimus, o ne, kaip neteisingai ir nepagrįstai nurodoma skunde, kad neva ji tvirtino nemačiusi sužalojimų ant nukentėjusiojo veido. Būtent taip šios liudytojos parodymai iš esmės ir yra išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad galutiniame procesiniame dokumente neprivaloma perkelti visus liudytojo parodymus pažodžiui, pakanka išdėstyti tik jų esmę, turinčią reikšmę bylai ir asmens kaltumui/nekaltumui pagrįsti. Analogiškai pasisakytina ir dėl liudytojos E. V. parodymų neatkartojimo pažodžiui skundžiamame nuosprendyje. Be to, nepagrįstas skundo argumentas, kad neva su šia liudytoja buvo derinami parodymai, įvykį jai nupasakojo advokatė, kadangi iš 2020 m. rugsėjo 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose matyti, kad liudytoja E. V. nurodė, kad apie įvykį žino iš nukentėjusiojo brolio ir advokatės pasakojimų, tačiau nurodė, kad po pasakojimų ,,kažką atgamino“, tačiau neprisimena tikslių įvykio aplinkybių, kadangi paties įvykio nematė, praėjo laiko tarpas po įvykio (liudytoja apklausta praėjus beveik metams po incidento naktiniame klube), juo labiau, kad jo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Paaiškino, kad apie incidentą sužinojo nesenai, kai jos ir draugės S. pradėjo ieškoti, tada pradėjo aptarinėti, kas tai galėjo būti per įvykis. Nurodė, kad galėjo ir nepastebėti sužaloto asmens, nes buvo vėlus vakaras, gali ir neatsiminti, nes praėjo labai daug laiko. Šių parodymų esmė nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Vertinant I. A. ir E. V. parodymų visumą, pažymėtina, jog natūralu, kad abi liudytojos praėjus beveik metams laiko po incidento, galėjo neatsiminti tam tikrų įvykio aplinkybių. Be to, įvertintina ir tai, kad naktiniame klube apšvietimas yra labai blankus, kaip nurodė byloje apklausti liudytojai, o liudytoja E. V. įvykio metu nurodė buvusi apsvaigusi nuo alkoholio, todėl, esant šioms aplinkybėms, pateisintina, kad šios liudytojos neatsimena, ar nukentėjusysis buvo sužalotas.

17. Nuteistasis skunde išsako savo subjektyvų vertinimą, kad neva byloje esantis vaizdo įrašas, naktinio klubo darbuotojų parodymai paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kadangi nukentėjusysis prieina prie klubo rūbininkės I. A. ramioje būsenoje su ja kalbasi, pasiima striukę, ant jo veido jokių sužalojimų ar kraujo nesimato, niekam nesiskundžia apie patirtus sužalojimus ir neprašo kviesti pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį skundo argumentą kaip nepagrįstą, sutinka su apylinkės teismo motyvu, jog byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad į naktinio klubo rūbinę atėjęs nukentėjusysis stovi rimtas, kalbėdamas su rūbinės darbuotoja, dažnai kraipo žandikaulį. Atkreiptinas dėmesys, kad į rūbinę po kiek laiko atėjusi liudytoja S. A. iškart palietė nukentėjusiojo žandikaulį, jį bandė apžiūrėti, tačiau nukentėjusysis iškart nusisuka ir nueina. Be to, akcentuotina, kad nukentėjusysis, išėjęs iš naktinio klubo, apie incidentą iškart papasakojo savo broliui ir prašė nuvežti jį į ligoninę, todėl visiškai nesutiktina su skundo argumentu, jog nukentėjusysis niekam nesiskundžia ir neprašo kviesti pagalbos. Tai, kad vaizdo įraše nematyti ant nukentėjusiojo veido sužalojimai ar kraujas, nepaneigia aplinkybės, kad jam buvo padaryti sužalojimai, juo labiau, kad jie tą pačią dieną po įvykio užfiksuoti medicininiuose dokumentuose bei konstatuoti specialisto išvadoje. Be to, įvertintina, kad byloje esančiame vaizdo įraše vaizdo kamera fiksuoja klubo lankytojus pakankamai iš didelio atstumo (nukentėjusysis stovi tolimame kameros kampe), todėl natūralu, kad sužalojimai ant nukentėjusiojo veido iš tokio atstumo galėjo nesimatyti, juo labiau, kad jie buvo neseniai padaryti ir galėjo išryškėti tik praėjus daugiau laiko po incidento (pvz. tinimas).

18. Nuteistasis nesutinka ir su priteistos turtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad didžiąją dalį nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos sudaro ortodontinis gydymas, kuris nėra susijęs su specialisto išvadoje konstatuotais sužalojimais, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp L. B. dantų gydymo išlaidų ir inkriminuotų nusikalstamų veiksmų. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija iš dalies sutinka. Pažymėtina, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018). Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apie priežastinį ryšį sprendžia teismas, visapusiškai įvertindamas visus reikšmingus bylos faktus ir nustatydamas loginę faktų ir priežasčių seką, kuri reikalinga padaryti išvadai – ar yra ryšys tarp civilinio atsakovo neteisėtų veiksmų ir civilinio ieškovo ieškinyje nurodytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323-489/2016). Taigi, priežastinis ryšys konstatuojamas tokiais atvejais, kai kaltininko veika, jos padarymo aplinkybės tiesiogiai, dėsningai, objektyviai nulemia kaltininkui inkriminuojamus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016).

19. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis L. B. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3 510,97 Eur turtinės ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą nurodė, kad sudaro 52,97 Eur kelionės išlaidos, 20 Eur išlaidos už pirminę apžiūrą bei 3 438 Eur būsimos gydymo išlaidos (vėliau patikslino, kad būsimos gydymo išlaidos sudarys 3 523 Eur). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo laikė visiškai įrodytu ir jį patenkino visiškai, tačiau apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl nukentėjusiajam L. B. priteistos turtinės žalos dydžio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, tačiau išties, byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra užfiksuoti jokie nukentėjusiajam L. B. padaryti dantų srities sužalojimai. Tokie sužalojimai nėra nustatyti ir jokiais kitais byloje esančiais medicininiais dokumentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju tenkinti civilinį ieškinį pagrindas yra, kadangi D. S. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam L. B. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, kuria padarė turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam ir tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nustačius pagrindą patenkinti civilinį ieškinį, turi būti išspręstas klausimas dėl ieškinio dydžio, kuris turi būti įrodytas. Siekiant išsiaiškinti, kokie dantų srities sužalojimai padaryti nukentėjusiajam L. B. nuteistojo veiksmais nusikaltimo metu, turi būti ši aplinkybė ištirta, pareikalaujant iš odontologų dantų priežiūros kortelės, siekiant nustatyti dantų būklę buvusią iki įvykio. Taip pat, kiek tiksliai kainuos gydymas, ar gydymo plane numatyta suma yra pagrįsta, būtina ištirti papildomai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nukentėjusiajam L. B. teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Vis dėlto, kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškinio klausimą teismas išsprendė netinkamai, kadangi be papildomo tyrimo negalima nustatyti nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydžio. Tuo pagrindu nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš D. S. nukentėjusiojo naudai, keičiamas, nukentėjusiajam L. B. pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

21. Atsikirtime į nuteistojo D. S. apeliacinį skundą, nukentėjusysis L. B. prašo priteisti atstovavimo išlaidas – 250 Eur, pateiktas tai įrodantis kvitas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo D. S. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo L. B. interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl D. S. jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl jo atstovavimo apeliaciniame procese, pateikiant atsikirtimą, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. S.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (nagrinėjamos dvi nusikalstamos veikos), bylos apimtį (3 tomai), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 250 Eur išlaidos apeliaciniame procese yra proporcingos jo atstovės darbo sąnaudoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo L. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš D. S. jam priteisiant 3 595,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam D. S. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo D. S. priteisti nukentėjusiajam L. B. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) turėtų išlaidų atstovės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas