Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui T. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

11. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.

12. Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos.

13. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 4 punktu šalys susitarė, kad T. G. įsipareigoja teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams: T. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir O. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 220 Eur kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra I. B.. Šios išmokos turi būti mokamos pervedant nurodytas sumas į I. B. banko sąskaitą, iki einamojo mėnesio 15 dienos. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šiuo atveju šalys dėl išlaikymo formos ir dydžio susitarė taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas.

15. CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje, pagal kurį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020, 21 punktas). Remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punktu, CK 3.208 straipsnyje nustatytas periodinių išmokų indeksavimas vykdomas teismo sprendimo vykdymo proceso metu skolininkui indeksuojant jas ir mokant savo noru arba teismo sprendimą pateikiant vykdyti antstoliui.

16. Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, kurie, atsakovo nuomone, pagrindžia jo turėtas papildomas išlaidas, skirtas vaikų išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, nurodo, kad šiuo atveju yra sprendžiamas teikiamo išlaikymo indeksavimo, o ne jo dydžio klausimas, todėl atsakovo argumentai apie vaikų poreikiams skiriamas papildomas sumas laikytini neaktualiais.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 41 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovo vaikų lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų su ieškove sutaręs, jog vaikams išlaikymą jis teiks natūra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, siekdamas užtikrinti geriausius vaikų interesus, gali papildomomis sumomis prisidėti prie jų ne tik būtinųjų bet ir papildomų poreikių tenkinimo, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos mokėti taikos sutartimi sutartą ir teismo patvirtintą išlaikymo sumą, kuri indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Apelianto vaikams skiriamos papildomos pinigų sumos sporto būreliams, draudimui, kelionės bilietams negali būti priskiriamos kaip šalių patvirtintos taikos sutarties 4 punkto vykdymas. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė pateikė mokėjimų pavedimų kopijas tik 2023 spalio – gruodžio mėn., tačiau pats apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas atskirąjį skundą nepateikė įrodymų, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikė, taikydamas indeksavimą.

18. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantas netinkamai vykdo teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, todėl egzistavo teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas teigia, kad jis papildomai skiria vaikams dienpinigius, rūpinasi jų užklasine mokama veikla, atostogomis ir išvykomis, kurioms skiria finansinius išteklius, aprūpina sezonine apranga ir kanceliarinėmis priemonėmis, tenkina nepilnamečių vaikų poreikius, rūpinasi jų ugdymu, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nėra nuostatos apie tokias atsakovo pareigas. Apeliantas turi teisę inicijuoti taikos sutarties sąlygų pakeitimą, tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo, šie apelianto teiginiai nėra teisiškai reikšmingi, nes priešingu atveju reikštų teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimą. Kaip minėta, teismas šiuo atveju sprendžia tik teismo patvirtintos taikos sutarties tinkamo vykdymo klausimą, o ne jos turinio, esmės ar sąlygų pakeitimo klausimus.

20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.