- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-472-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01291-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. D., R. B.
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. D., R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašė panaikinti 2023 m. sausio 30 d. Patvarkymą dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo ekspertizę pavesta atlikti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Archkubas“ turto vertintojui / ekspertui R. J. (toliau – ir Turto vertintojas), tačiau minėto Turto vertintojo kvalifikacija neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnis, 212–218 straipsniai). Nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Poilsis pajūryje“ akcijų vertinimas turi būti atliekamas įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-417-524/2023 (ieškinio atmetimo atveju) arba ieškinio tenkinimo atveju, t. y. realiai išieškojus iš I. B. pareiškėjui priteistą sumą ir pastarajam dalį šios sumos sumokėjus UAB „Poilsis pajūryje“.
2. Antstolė patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas skunde kėlė klausimą dėl paskirto turto vertintojo kvalifikacijos. Antstolė teigė, kad CPK 212 straipsnis neturi nieko bendro su vykdymo procese skiriamo turto vertinimo tvarka ir kriterijais, kadangi CPK 212 straipsnyje aprašyta tvarka teisme vykstančiuose civiliniuose ginčuose, bet ne vykdymo procese, kadangi tai ne teismo ekspertizė. Antstolė neabejojo dėl paskirtosios įstaigos bei eksperto kompetencijos, kadangi šiam subjektui yra suteikta teisė verstis turto vertinimo veikla.
3. Suinteresuoto asmens R. B. atstovė pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad, skolininkui daugiau nei penkerius metus gera valia nevykdant Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 patvirtintos taikos sutarties ir jos pagrindu išduotų vykdomųjų raštų, iš esmės vertintina kaip šiurkštus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismo motyvai:
4.1. Pasisakydamas dėl Turto vertintojo teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nenumato reikalavimo turto vertintojui, atliekančiam turto vertinimo ekspertizę vykdymo procese, būti įrašytam į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl teismas padarė išvadą ir sutiko su išieškotojo atsiliepime išsakyta nuomone, kad antstolės pasirinktas turto vertintojas atitinka reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, todėl turi teisę atlikti ekspertinį UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų vertinimą.
4.2. Pasisakydamas dėl akcijų vertinimo tik įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-417-524/2023 teismas nurodė tai, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-417-524/2023 nesudaro pagrindo atidėti vykdymo veiksmų ar juos sustabdyti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jos nepatvirtina CPK 626–627 straipsniuose numatytų pagrindų egzistavimo. Ginčo tarp šalių nagrinėjimas pagal skolininko ieškinį išieškotojui kitoje civilinėje byloje nepatenka į šį sąrašą. Teismas pažymėjo, jog CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdymo veiksmų atidėjimą ir (ar) vykdomosios bylos sustabdymą, nenumato antstolio teisės (ar juo labiau pareigos) stabdyti vykdymo veiksmus ar juos atidėti (areštuoto turto vertinimą), kai teisme nagrinėjama kita civilinė byla pagal skolininko ieškinį. Antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomosios bylos ar atidėti vykdymo veiksmų, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų, priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių (skolininko ir išieškotojo) interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).
4.3. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, rašytinę bylos, vykdomųjų bylų medžiagą, teismas padarė išvadą, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo panaikinti antstolės V. D. 2023 m. sausio 30 d. priimto patvarkymo, todėl teismas pareiškėjo prašymą dėl antstolės veiksmų atmetė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir pripažinti antstolės V. D. veiksmus 2023 m. sausio 30 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo, skiriant turto vertinimo ekspertizę, neteisėtais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nes šiuo atveju klausimą dėl turto vertintojo parinkimo jis pasirinko kelti skunde dėl antstolio veiksmų, kuriame, be kita ko, pateikiami ir kiti argumentai dėl antstolės galimų neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad formaliai nepareiškė turto vertintojui nušalinimo ir nedubliavo atitinkamų argumentų skunde dėl antstolio veiksmų ir atskirai pareiškime dėl turto vertintojo nušalinimo, kadangi vien pastarojo dokumento dėl nušalinimo nepateikimas nesudarė pagrindo nenagrinėti klausimo teisme dėl turto vertintojo paskyrimo teisėtumo nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų.
5.2. Pareiškėjo manymu, poįstatyminis aktas negali paneigti turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo tvarkos vykdymo proceso metu reglamentuojančios CPK 682 straipsnio 6 dalies nuostatos, jog ekspertizė turto vertei nustatyti vykdymo proceso metu turi būti atliekama pagal bendrąsias CPK 212–218 straipsniuose numatytas taisykles, reglamentuojančias ekspertizės atlikimo tvarką, eksperto teises ir pareigas, atsakomybę, reikalavimus ekspertizės aktui, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis. Taigi, ekspertizės vykdymo procese atlikimui taikant bendrąsias CPK nuostatas, šiuo atveju areštuoto turto rinkos vertei nustatyti turėjo būti skiriamas asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o antstolės paskirtas R. J. tokių reikalavimų neatitinka.
5.3. Pareiškėjo teigimu skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog jo nurodomos aplinkybės apie tai, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-417-524/2023, nesudaro pagrindo atidėti vykdymo veiksmus ar juos sustabdyti, kadangi jos nepatvirtina CPK 626–627 straipsnyje numatytų pagrindų egzistavimo ir, kad ginčo tarp šalių nagrinėjimas pagal skolininko ieškinį išieškotojui kitoje civilinėje byloje nepatenka į šį sąrašą. Su minėtu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliantas nesutinka dėl to, kad jis neprašė sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmų dėl to, kad pagal jo pareikštą ieškinį yra nagrinėjama kita civilinė byla išieškotojo R. B. atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, jis tik nurodė, kad būtent dabar nėra tikslinga atlikti jo turimų UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų vertinimo, kadangi šių akcijų rinkos vertei tiesioginės ir esminės įtakos turės Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-417-524/2023 baigtis, nes, šioje byloje tenkinus jo ieškinį ir teismo sprendimo pagrindu iš atsakovės byloje I. B. išieškojus 203 284,51 Eur, 80 proc. šios sumos (162 627,00 Eur) pagal 2022 m. lapkričio 11 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį atiteks UAB „Poilsis pajūryje“. Todėl, apelianto nuomone, įmonės turto padidėjimas tokia didele suma turėtų esminės įtakos įmonės akcijų vertei. Tuo tarpu, akcijų vertinimą atliekant nesulaukus minėtos civilinės bylos išnagrinėjimo, pareiškėjo akcijas įvertinus nepagrįstai maža suma ir varžytynėse akcijas realizavus už nepagrįstai mažą kainą, pareiškėjui būtų padaryta didelė turtinė žala, o akcijas įsigijęs asmuo nepagrįstai praturtėtų.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pažymi, kad priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Pažymi, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas yra antstolio pareiga. Pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, dėl UAB „Archkubas“ turto vertintojo / eksperto R. J. kvalifikacijos, t. y. tai, kad minėtas ekspertas yra tinkamas atlikti UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų vertinimą, bei papildomai akcentuoja, kad minėtos įmonės akcijų vertės galimas pasikeitimas ateityje nesudaro pagrindo jokioms išimtims taikyti ir atidėti esamos vertės nustatymą. Teigia, kad priešingu atveju tektų pripažinti, jog ekspertizės akcijų vertei nustatyti vykdymo procese skirti apskritai neįmanoma, kadangi akcijų (kaip ir bet kokio kito turto) vertė nuolat kinta dėl pačių įvairiausių priežasčių. Teigia, jog tai negali būti kliūtimi antstoliui vykdyti vykdymo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo E. K. skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Esminės faktinės bylos aplinkybės
11. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolė V. D. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojo R. B. naudai. Nustatyta, kad antstolė vykdydama vykdymo veiksmus 2023 m. sausio 30 d. surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo, kuriuo paskyrė UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų nominalios vertės ekspertizę. Minėtame patvarkyme nurodyta, kad UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų vertės nustatymo darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka ir metodais, nevertinant tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine tvarka, pavedė atlikti UAB „Archkubas“ turto vertintojui / ekspertui R. J.. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti šį antstolės priimtą 2023 m. sausio 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo.
12. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl antstolės V. D. 2023 m. sausio 30 d. priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo, teisėtumo.
Dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo
13. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame 2023 m. vasario 28 d. skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodo, kad antstolės pasirinktas asmuo negali atlikti akcijų vertinimo ekspertizės vykdymo procese, kadangi jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms pažymėtina, jog įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai (CPK 681, 682 straipsniai), o galiojantys įstatymai nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės akto keliamus reikalavimus. CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.
15. Taigi, apeliantas, nurodydamas, kad antstolės pasirinktas asmuo negali atlikti akcijų vertinimo ekspertizės vykdymo procese, kadangi jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, turėjo teisę per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad šia teise apeliantas būtų pasinaudojęs, to neneigia ir jis pats atskirajame skunde nurodydamas iš esmės deklaratyvius argumentus, kad ne va tai formaliai nepareiškė turto vertintojui nušalinimo ir nedubliavo atitinkamų argumentų skunde dėl antstolio veiksmų ir atskirai pareiškime dėl turto vertintojo nušalinimo, kadangi vien pastarojo dokumento dėl nušalinimo nepateikimas nesudarė pagrindo teismui nenagrinėti klausimo dėl turto vertintojo paskyrimo teisėtumo nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad CPK 598 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteisminė eksperto nušalinimo tvarka. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog ekspertui pareikštą nušalinimo klausimą išsprendžia antstolis savo patvarkymu. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad antstolis nesutikdamas su ekspertui pareikštu nušalinimu šio asmens nušalinimo klausimą nedelsdamas perduoda spręsti apylinkės teismui.
16. Taigi apibendrinant teisinį reglamentavimą pažymėtina, kad paminėti atskirojo skundo argumentai dėl nepareikšto nušalinimo Turto vertintojui (ekspertui) iš esmės tik įrodo šalies procesinį elgesį nagrinėjamos civilinės bylos kontekste ir CPK 93 straipsnio 4 dalies aspektu. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo apelianto prašymą dėl antstolio veiksmų, kuriame iš esmės jis ir ginčijo turto vertintojo / eksperto R. J. kvalifikaciją, t. y. ar pastarasis turi tinkamą kvalifikaciją atlikti UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų vertės nustatymą, kai tuo tarpu šį eksperto nušalinimo klausimą apeliantas galėjo spręsti ir kitu būdu, t. y. ikiteismine tvarka pareikšdamas nušalinimą Turto vertintojui (ekspertui) CPK 598 straipsnio pagrindu.
17. Vertindamas į nagrinėjamą bylą pateiktus duomenis apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, jog teisės aktuose (CPK 681 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – TVVPĮ)) nėra įtvirtina, kad turto vertei nustatyti skiriamas ekspertas turi būti parenkamas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo, atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (12 straipsnis). Taigi, vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus.
18. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog apeliacinio skundo motyvai, kad esą ekspertizės vykdymo procese atlikimui taikytinos bendrosios CPK nuostatos, ir šiuo atveju ne va tai areštuoto turto rinkos vertei nustatyti turėjo būti skiriamas asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, yra iš esmės nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo, paskirtas UAB „Archkubas“ turto vertintojas / ekspertas R. J. neturėtų tinkamos kvalifikacijos atlikti UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų vertinimo, duomenų, kurie paneigtų turto vertintojo / eksperto R. J. kvalifikaciją nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl kitų atskirojo skundo motyvų
19. Apeliantas, ginčydamas, antstolės V. D. 2023 m. sausio 30 d. priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo teisėtumą, tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame 2023 m. vasario 28 d. skunde dėl antstolio veiksmų ir taip pat pateiktame antstolei V. D. 2023 m. vasario 14 d. skunde dėl antstolės V. D. veiksmų iš esmės teigia, kad būtent dabar nėra tikslinga atlikti jo turimų UAB „Poilsis pajūryje“ akcijų vertinimo, kadangi šių akcijų rinkos vertei tiesioginės ir esminės įtakos turės Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-417-524/2023 baigtis.
20. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio kaip viešosios teisės subjekto padėtis lemia, kad antstolis privalo vykdyti vykdomuosius dokumentus, laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl jis turi teisę sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, tik esant teisės aktų numatytiems tokio procesinio veiksmo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-1/2007).
22. Vertinant apelianto aukščiau nurodytus motyvus, bei atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdymo veiksmų atidėjimą ir / ar vykdomosios bylos sustabdymą, nenumato antstolio teisės (ar juo labiau pareigos) stabdyti vykdymo veiksmus ar juos atidėti (atidėti areštuoto turto vertinimą), kuomet teisme nagrinėjama kita civilinė byla pagal skolininko ieškinį. Antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų, priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių (skolininko ir išieškotojo) interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).
23. Apibendrinant nurodytina, kad išieškojimas yra atliekamas griežtai laikantis CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatų, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme kita civilinė byla Nr. e2-417-524/2023 nesudaro pagrindo atidėti vykdymo veiksmų ar juos sustabdyti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi ši aplinkybė nepatvirtina CPK 626-627 straipsniuose numatytų pagrindų egzistavimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
24. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
27. Suinteresuotas asmuo R. B. nors ir suformulavo prašymą atsiliepime į atskirąjį skundą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie tai, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas jis patyrė neteikia, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.