Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams 14 (keturiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 141 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. S. sulaikyme, suėmime bei sulaikyme pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį, ekspertizės įstaigoje ir specialioje įstaigoje išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d., nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. ir nuspręsta laikyti, kad M. S. laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktos galioti M. S. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Iš nuteistojo M. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. priteistas 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 3 531,78 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai trisdešimt vienas euras ir septyniasdešimt aštuoni centai) už A. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš M. S. išieškoti 188,18 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniolika centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. S. nuteistas pagal BK 135 straipsni 2 dalies 8 punktą už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. 2011 m. lapkričio 29 d. apie 18 val., viešoje vietoje, prie alaus baro „L“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios dingsties, tyčia sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajam A. G. į galvos sritį, taip padarymas nukentėjusiajam A. G. trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, kaktos dešinės pusės ir smakro kairės pusės sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. G..

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nuteistasis M. S.. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija savo kaltės, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. G., nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei šios veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka tik su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti.

6. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Todėl ir šiuo atveju, nukentėjusysis, kuriam nuteistasis sunkiai sutrikdė sveikatą, turėjo teisę prašyti priteisti iš nuteistojo neturtinės žalos atlyginimą, o ieškinyje nurodyti tokį žalos dydį, kuris, jo manymu, yra adekvatus. Tačiau būtent teismui tenka pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

7. Pirmosios instancijos teismas pripažino M. S. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už A. G. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganišku paskatų ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiojo prašomą priteisti 20 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 10 000 Eur. Nustatant neturtinės žalos dydį, skundžiamame nuosprendyje įvertintas M. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, taip pat nuteistojo finansinės galimybės atlyginti žalą, atsižvelgta, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam įvykio metu, kokios pasekmės dėl to kilo bei kaip tai paveiks nukentėjusiojo gyvenimą ateityje, taip pat nurodyta, kad atsižvelgiama ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingumo bei protingumo kriterijus.

8. Nuteistasis, neginčydamas tiesiogiai nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, kurie nustatyti specialisto išvadoje Nr. G 233/12(04) (t. 1, b. l. 35), bei dėl to patirtų nukentėjusiojo išgyvenimų, apeliaciniame skunde, visų pirma, kelia klausimą, kad dalį byloje nustatytų ir nukentėjusiojo nurodytų sveikatos sutrikimų, išsivysčiusių po padaryto sužalojimo – padidėjusį kraujo spaudimą, kitas nukentėjusiojo nurodytas sveikatos problemas, taip pat jo netektą darbingumą – lėmė ne 2011 m. nukentėjusiojo patirta galvos trauma, o jo amžius ir gyvenimo būdas.

9. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nukentėjusiajam padarytas galvos sužalojimas turi liekamųjų padarinių, pagrindė byloje esančiais Viešosios įstaigos Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktais raštais Nr. 1.16-274 ir Nr. 1.16-296, esančiais t. 3, b. l. 63-64, kurių turinio nedetalizavo, apsiribojo parašymu, kad „A. G. diagnozuoti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos (t. 3, b. l. 63–64), taip pat atsižvelgus į tai, kad A. G. 2017 m. rugpjūčio 14 d. neterminuotai išduotas neįgaliojo pažymėjimas (pateiktas apžiūrėti teismo posėdžio metu), sprendžiama, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas turi ilgalaikių išliekamųjų fizinių padarinių“. Tačiau rašte Nr. 1.16-274 be kitos informacijos nurodyta, kad A. G., gimusiam 1954 m. vasario 14 d. „po 2011-01-01 buvo diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (2011-11-29). (Duomenys neskelbtini). Taip pat diagnozuoti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos (2011-11-23): (duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 63). Rašte Nr. 1.16-296 nurodyta, kad A. G. Viešosios įstaigos Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre lankosi dėl galvos traumos atsiradusios (duomenys neskelbtini). Dėl minėtos būklės A. G. nustatytas 60 procentų nedarbingumas (t. 3, b. l. 64). Tačiau byloje nustatyta, kad nagrinėjama nusikalstama veika, kurios metu nukentėjusysis patyrė galvos traumą, padaryta 2011 m. lapkričio 29 d., o iš byloje esančios specialisto išvados yra žinoma, kad A. G. po įvykio buvo operuotas 2011 m. lapkričio 30 d. (apie 2 val. nakties metu) ir pakartotinai 2011 m. gruodžio 2 d. (apie 3 val. nakties metu) (t. 1, b. l. 35). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šiuos prieštaravimus tarp byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir minėtuose raštuose nurodytų aplinkybių (datų), kreipėsi į minėtą medicinos įstaigą su prašymu patikslinti rašte Nr. 1.16-274 nurodytą informaciją, kada A. G. buvo atlikta hematomos pašalinimo operacija ir po kada įvykusios galvos traumos A. G. diagnozuoti liekamieji reiškiniai bei kitos rašte nurodytos sveikatos būklės; taip pat patikslinti, kada A. G. atsirado rašte Nr. 1.16-296 nurodytos sveikatos būklės ir susirgimai bei nustatytas 60 procentų nedarbingumas (t. 4, b. l. 112–113). 2022 m. lapkričio 3 d. iš Viešosios įstaigos Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro gautas atsakymas, kad A. G. hematomos šalinimo operacija atlikta 2011 m. lapkričio 30 d., 2011 m. gruodžio 1 d. konsultuojama, kad sąmoningas, orientuotas, į kontaktą sueinamas, bet 2011 m. gruodžio 2 d. naktį jis prarado sąmonę, sutriko kvėpavimas, perkeltas į chirurginės reanimacijos skyrių, kur buvo ruošiamas pakartotinei operacijai. Operuotas 2011 m. gruodžio 2 d., po to buvo dirbtinai ventiliuojamas. Rašte taip pat patikslinta, kad vieni liekamieji reiškiniai po patirtos galvos smegenų traumos neurologo atžymėti 2012 m. vasario 10 d. konsultacijoje, (duomenys neskelbtini) – 2014 m. sausio 6 d. Sveikatos būklės pakitimai, nurodyti rašte Nr. 1.16-296 specialistų pažymėti nuo 2012 m. vasario 10 d. Darbingumo lygio sumažėjimas (nedarbingumas 60 procentų) nustatytas nuo 2012 m. vasario 23 d. (t. 4, b. l. 116).

10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka, kad kai kurios apeliaciniame skunde minimos ir nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme nurodytos sveikatos problemos ir kitos su jo sveikatos būkle susijusios aplinkybės (lankosi sveikatos priežiūros įstaigoje, turi sveikatos problemų, o iki įvykio, buvusio prieš daugiau nei 10 metų, jų neturėjo, jam pakyla kraujo spaudimas, o ankščiau to irgi nebuvo) gali būti siejamos taip pat ir su nukentėjusiojo, kuriam šiuo metu yra 68 metai, amžiumi. Tačiau aptarti įrodymai patvirtina, kad medicinos įstaigos pateiktuose dokumentuose nurodytos sveikatos būklės (duomenys neskelbtini), taip pat nukentėjusiajam nuo 2012 m. vasario 23 d. nustatytas netektas darbingumas (nedarbingas 60 procentų) yra byloje nagrinėjamos M. S. padarytos nusikalstamos veikos, o ne nukentėjusiojo amžiaus ar gyvenimo būdo, pasekmė. Išdėstytos aplinkybės taip pat paneigia ir apeliacinio skundo argumentą, kad iki byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis nedirbo, todėl nėra aišku, ar jis buvo darbingas iki patirto sužalojimo. Kaip minėta, darbingumo lygio sumažėjimas nukentėjusiajam nustatytas nuo 2012 m. vasario 23 d. dėl rašte Nr. 1.16-296 nurodytos sveikatos būklės, t. y., dėl galvos traumos atsiradusios (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad teisiamajame posėdyje apklaustas specialisto išvadą Nr. G 233/12(04) pateikęs specialistas Jurgis Sakalas, be kita ko, paaiškino, kad nukentėjusiojo ligos istorijoje nėra duomenų apie ankščiau (t. y., iki byloje nagrinėjamo įvykio) jo patirtas kokias nors traumas (t. 2, b. l. 75-77; t. 4, b. l. 38).

11. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl M. S. nusikalstamų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam J. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl to, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, įtampą, nepatogumus, kurie pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra neturtinė žala, įvertinta pinigais. Šios nutarties 9, 10 punktuose aptarti medicinos įstaigos pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad dėl patirtos galvos traumos neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiojo sveikatai yra liekamojo pobūdžio (kaip jau buvo minėta, nuo 2012 m. vasario 23 d. nukentėjusiajam dėl patirtos galvos traumos išsivysčiusių sveikatos būklių nustatytas 60 procentų nedarbingumo lygis, dėl to, kaip žinoma iš nukentėjusiojo parodymų, pirmiausiai neįgaliojo pažymėjimas buvo išduotas terminuotai; pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. G. pateikė teismui apžiūrėti neįgaliojo pažymėjimą, kuris išduotas 2017 m. rugpjūčio 14 d. neterminuotai (t. 4, b. l. 37)).

12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino M. S. sunkią turtinę padėtį ir sveikatos būklę, dėl to nustatė per didelį neturtinės žalos dydį.

13. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-303/2013, 2K-359-697/2017). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus tokiais atvejais yra nusikalstama veika sukelti padariniai ir dėl to nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-331-976/2018).

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. S. jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 178, 183), dirba, jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, siekia 1270 Eur (t. 4, b. l. 11, 80–82, 132–134). Šios aplinkybės įvertintos ir skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikta ir nuomos sutartis (t. 4, b. l. 131), o teismo posėdyje nuteistasis paaiškino, kad būsto nuomai ir jo išlaikymui jis kas mėnesį skiria 350 Eur sumą (t. 4, b. l. 137).

15. Vertinant nuteistojo M. S. sveikatos būklę, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog proceso metu nuteistasis sirgo ir šiuo metu serga psichine liga, o jo sveikatos būklė, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, proceso metu kito (nuo 2017 m. lapkričio 10 d. M. S. dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) sutrikimo, (duomenys neskelbtini) buvo taikytas priverstinis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis (t. 3, b. l. 121–122), vėliau, jo būklei gerėjant – bendro stebėjimo sąlygomis (t. 3, b. l. 133), o nuo 2019 m. lapkričio 22 d. jam taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (t. 3, b. l. 142–143), kuris Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nutrauktas, nustačius, kad nuteistojo būklė stabili, socialinis pavojingumas išnykęs, o priverstinis ambulatorinis stebėjimas jam nebereikalingas (t. 3, b. l. 156–157)). Paskutiniame dėl M. S. surašytame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, atliktos 2022 m. gegužės 4 d. – birželio 3 d. laikotarpiu, akte Nr. 86TPK-95/2022 konstatavus, kad dėl sveikatos būklės M. S. būtų per sunku atlikti paskirtą bausmę, nurodyta ir tai, kad M. S. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini), medikamentinė remisija, kuri netrukdo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. S. priverčiamosios medicinos priemonės nereikalingos, jam šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini), medikamentinė remisija (t. 4, b. l. 14–18). Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo psichologas ekspertas G. B. paaiškino, kad atsakymas, jog M. S. serga (duomenys neskelbtini) sutrikimu reiškia, kad liga yra nepagydoma, galima tik medikamentinė remisija. Būklė stabilizuojasi, bet liga visiškai neišnyksta ir išlieka visam gyvenimui. Lėtinis reiškia nepagydomas. Šiuo atveju ligos negalima vertinti kaip sunkios ligos, kadangi šiuo metu stebima stabili medikamentinė remisija, tai savaime reiškia, kad būklė stabilizavosi ir ji nėra sunki, tačiau liga yra nepagydoma, jam būtinas nepertraukiamas medikamentinis gydymas (t. 4, b. l. 34–35). Taigi, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. serga liga, dėl kurios jam reikia nuolatos vartoti vaistus, duomenų, kad jis dėl esamos sveikatos būklės negali dirbti (visiškai ar iš dalies), nenustatyta.

16. Aplinkybę, kad nuteistasis yra darbingas ir dirba bei gauna pajamų, patvirtina ir objektyvūs byloje esantys duomenys – 2022 m. balandžio 1 d. tarp M. S. ir UAB „G“ sudaryta darbo sutartis (t. 4, b. l. 11), apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos apie M. S. valstybinį socialinį draudimą (t. 4, b. l. 80–82, 132–134), taip pat ir paties nuteistojo parodymai, kad jis dirba, šiuo metu jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 850 Eur (t. 4, b. l. 137). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai nustatė, kad M. S. yra darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą, o pastarojo turtinė padėtis, įvertinant jo amžių (33 metai) ir darbingumą, nelaikytina išskirtinai sunkia, galinčia žymiai nulemti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, padarydamas minėtą išvadą, nenurodė, kad M. S. yra sveikas. Pažymėtina ir tai, kad, siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant ne tik nukentėjusiojo, bet ir žalą jam padariusio nuteistojo interesų, pirmosios instancijos teismas sumažino prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį nuo 20 000 Eur iki 10 000 Eur.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas iki 3 000 Eur, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y., 2011–2012 metais, galiojusią teismų praktiką ir tuo metu priteisiamas 3 000–20 000 Eur dydžio sumas neturtinei žalai atlyginti. Visų pirma, šis apeliacinio skundo argumentas rodo, kad už sunkaus sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems ir minimu laikotarpiu galėjo būti priteisiamas net ir didesnis nei nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimas, ir tai niekaip nepatvirtina, kad nukentėjusiajam A. G. priteista 10 000 Eur suma yra savaime per didelė. Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei teismų praktikoje nėra reikalavimo neturtinės žalos dydį nustatyti pagal nusikalstamos veikos padarymo metu egzistavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ar to meto šalies ekonominę situaciją. Priešingai, teismų praktikoje akcentuojama, kad šalies ir gyventojų ekonominė padėtis nėra statiška, todėl teismų praktika, besikeičiant ekonominei situacijai, negali būti inertiška ir nekisti (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-1020/2022). Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-697/2018).

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, išlaikė teisingą nukentėjusiojo ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrą bei nustatė teisingą piniginę kompensaciją už patirtus sužalojimus bei išgyvenimus, nenukrypdamas ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka dėl sunkaus sveikatos sužalojimo bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, nes bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, yra priteisiamos panašios neturtinės žalos sumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-689/2018 (nukentėjusiajam, kuris dėl galvos sužalojimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, taip pat liekamojo pobūdžio reiškinius, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, priteista 11 000 Eur), Nr. 2K-143-628/2018 (nukentėjusiajam, kuriam dėl patirtos smegenų traumos liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai bei išsivystė potrauminė demencija, prarado 70 procentų darbingumo, priteista 10 000 Eur), Nr. 2K-239-628/2019 (nukentėjusiajam, kuriam dėl chuliganiškų paskatų buvo padaryti sužalojimai galvos srityje ir taip sunkiai sutrikdyta sveikta priteista 10 000 Eur). Svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Tačiau kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis.

19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista 10 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms ilgalaikėms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo, teisingumo principams, o taip pat ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Todėl mažinti neturtinės žalos dydį apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.