Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. S. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. 2011 m. lapkričio 29 d., apie 18 val., viešoje vietoje, prie alaus baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, tyčia sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajam A. G. į galvos sritį, taip padarymas nukentėjusiajam A. G. trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, kaktos dešinės pusės ir smakro kairės pusės sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. G..

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dabar nelabai prisimena įvykį, nes seniai buvo. Tiesiog buvo išgėręs, sukonfliktavo su A. G., sutrenkė vieną smūgį, krito ir susitrenkė galvą. Anksčiau su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami. Konfliktas kilo dėl cigaretės. Jis paprašė cigaretės, nukentėjusysis atsakė, kad neturi. Jie apsižodžiavo ir jis sudavė vieną kartą į galvos sritį kumščiu. Nukentėjusysis po smūgio nugriuvo. Tai vyko 2011 m. lapkričio 29 d., apie 18 val., prie alaus baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Jų buvo daug, gal šešiese buvo. Buvo A. S., A., kitų neprisimena. Buvo nemažai išgėręs, tai turėjo įtakos jo elgesiui, blaivus to nebūtų padaręs. Negalvojo apie pasekmes suduodamas smūgį. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Nepagalvojo, kad gali jį sužaloti. Kai nugriuvo, nukentėjusysis pats atsikėlė, pastarajam kažkas padėjo atsikelti, o jie išėjo. Kiti draugai nesudavė smūgio įvykio metu.

Sutinka atlyginti žalą, bet mažesnę nei 20000 Eur sumą. Išėjęs iš ligoninės, kai gulėjo paskutinį kartą 2021 m., jis A. G. nunešė ir padavė 800 Eur, tačiau neturi jokių įrodymų. Nukentėjusysis sėdėjo ant savo fotelio, gėrė alų, sakė, kad atleidžia, bet dabar neigia. Sutiktų atlyginti iki 2000 Eur. Su Ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka. Jeigu galima, norėtų, kad paskirstytų dalimis sumokėti, nes tiek pinigų neuždirba. Sutinku su atstovavimo išlaidomis valstybei – 188,13 Eur.

2012 m. buvo sulaikytas 2 paroms. Pagal Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas nuo 2014-02-06 iki 2017-05-18, kol ekstradavo į Vilnių. Kai parvežė į Lietuvą, visą laiką buvo suimtas, po to buvo ligoninėje iki 2019-12-10.

Atsiprašo A. G., kad padarė tą nusikaltimą. Ir toliau gydysis. Kai pirmą kartą susirgo, dar neįvertino, galvojo, kad tai laikinas dalykas. Kai susirgo antrą kartą, tai pakeitė gyvenimą į kitą pusę. Dirba, nevartoja alkoholio, vartoja vaistus. Jam suleidžia vaistus kas mėnesį, vaikšto į ligoninę.

Įvykio metu buvo girtas, tai turėjo įtakos įvykiui. Kai A. G. įvykio metu nukrito, nesimatė sužalojimų ar kraujo. Buvo daug žmonių, jam padėjo atsikelti.

Yra dešiniarankis. Sudavė vieną smūgį, stovėjo veidu vienas prieš kitą. Smūgis buvo į kairį skruostą. Sužalojimas dešinėje kaktos pusėje gal galėjo atsirasti, kai nukrito. Į dešinę pusę nusmūgiavo. Neprisimena, ar dalyvavo, kai buvo apklausiamas ekspertas teisme.

Sutrenkė nukentėjusiajam į veidą, jis nukrito. Parodymo patikrinimo metu buvo parodyta ant manekeno. Parodžiau, kad sudavė į skruostą. Nebuvo minčių sužaloti žmogų.

Po to, kai buvo nutrauktas priverstinis gydymas, praėjo apie dvejus metus. Gydosi, kas mėnesį susileidžia vaistus poliklinikoje. Dirba, gyvena savo gyvenimą. Kai paleido iš Rokiškio ligoninės, visą laiką dirbo prie baldų. Prie nukentėjusiojo namų laiptinės yra fotelis, ten jo vieta. Sėdi ant fotelio ir geria alų. Daugiabutis namas, po stogeliu yra fotelis, kai ėjo ten, nukentėjusįjį sutiko, atidavė tuos 800 Eur. Adresas yra (duomenys neskelbtini). Niekas nematė, kaip padavė pinigus. Norėjo atiduoti pinigus jo žmonai, bet pasakė, kad žmona ligoninėje. Jis sakė, kad nelabai pastarajam nori duoti, bet nukentėjusysis sakė, jog duotų, jog atleidžia jam.

Sudavė į žandikaulį arti sprando, net galvojo, kad sudavė kitam žmogui, buvo girtas.

Nukentėjusiojo parodymus girdėjo teisme, bet jų neprisimena. Jį suėmė praėjus pusei metų po nusikaltimo. Pripažįsta, kad nuo jo smūgio nukentėjusysis griuvo, pastarajam po smūgio susipynė kojos, nematė kaip nugriuvo, negali paaiškinti, kaip nugriuvo. Neatsimena, iš kokios pusės griuvo. Aukštielninkas nekrito.

Jo pajamos yra 800 Eur į rankas, individualios veiklos šiuo metu nevykdo. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena su mama.

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. įvykio vietoje parodė, kur ir kaip jis vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam A. G. smūgį į galvos sritį, bei kur ir kaip nukentėjusysis A. G. nukrito (1 t., b. l. 133-137).

Kaltinamasis M. S. 2017 m. birželio 7 d. teisiamajame posėdyje dėl sunkaus kūno sužalojimo padarymo A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir, be kita ko, parodė, kad įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo dėl cigaretės ir jis trenkė vieną kartą į sprandą nukentėjusiajam, pastarasis po jo suduoto smūgio nukrito. Kiti jo draugai nesielgė chuliganiškai nei prieš nukentėjusįjį, nei prieš kitus asmenis. Jis stovėjo prie laiptų, o nukentėjusysis priešais jį stovėjo, o kai pastarasis pradėjo eiti, jis šiam trenkė į sprandą iš nugaros pusės. Girtumas turėjo įtakos tam, kad dėl cigaretės jis sudavė žmogui (3 t., b. l. 30-31).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad vakare išėjo į parduotuvę, po to ėjo pro kioską. Tai galėjo būti 2011 m. lapkričio 29 d., apie 18 val. Buvo tamsu, nebuvo išgėręs, ėjo namo pro kioską, ten cigaretes pardavinėja. Ten stovėjo kaltinamasis su draugais, jie tarpusavyje spardėsi, mušėsi, stumdėsi, keikėsi. Pastarieji jam pasakė: „Duok, seniau, cigaretę“. Jis pasakė, kad nusipirktų kioske. Ėjo nusisukęs, buvo nuėjęs gal kokius 5 žingsnius, jį pasivijo ir jis pajuto smūgį dešiniame smilkinyje. Nutrūko maišelio rankenos, išsibarstė produktai. Nenugriuvo, suklupo ant kelių, susirinko produktus į maišelį ir parėjo namo. Galvos netrenkė, sąmonės nebuvo praradęs.

Pagarsinus nukentėjusiojo A. G. ankstesnius parodymus (2 t., 74-75 b. l.), nukentėjusysis A. G. parodė, kad gal buvo kelias sekundes praradęs sąmonę, žmonių aplinkui buvo daug. Jam buvo nustatytas sužalojimas, turi invalidumą, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

Civilinį ieškinį palaiko. 800 Eur iš kaltinamojo negavo, prašo 20000 Eur neturtinės žalos.

Su kaltinamuoju nebendravo, niekur nebuvo sutikę, tik dabar pirmą kartą pastarasis atsiprašė, jis širdyje neatleis, vos jo neužmušė.

Mano ankstesni parodymai teisingi. Įvykio dieną nebuvo išgėręs, bare nebuvo. Kartais užeina į barą. Tuo metu nedirbo, „stovėjo“ darbo biržoje. Tuo metu buvo krizė, bedarbystė. 40 procentų darbingumą jam nustatė 2012 m. Kas mėnesį lankosi pas gydytoją, yra išrašomi vaistai, suvartoja 4 tabletes per dieną. Jam sukyla kraujo spaudimas, niekada anksčiau jo neturėjo. Iki to laiko sveikatos problemų neturėjo, po statybas vaikščiodavo, aukštalipis buvo, nebijojo nieko. Dėl galvos sudaužymo atsirado aukštas kraujo spaudimas. Po to laiko dar ėjo į komisiją dėl darbingumo nustatymo. Neįgaliojo pažymėjimas išduotas dėl galvos traumos, tai nustatė komisija. Tai yra antras jo neįgalumo pažymėjimas. Pirmas neįgalumo pažymėjimas buvo terminuotas. Kraujo spaudimas medikų siejamas su traumavimu 2011 m., tai užfiksuota medicininiuose dokumentuose. Neįgalumas duotas per šeimos gydytoją. Lankosi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, šeimos gydytojas yra vyras, jo pavardės neprisimena. Po to laiko nedirbo, darbo neieškojo, išėjo į pensiją, dabar yra pensininkas. Kai neturėjo traumos, jo pajamos buvo apie 800 litų bedarbio pašalpa. Po įvykio gaudavo tokias pačias pajamas, po to dar gaudavo ir pensiją. Gauna 600 Eur pensiją, dar būtų galėjęs dirbti iki pensijos apie 5 metus, būtų galėjęs uždirbti 20000 Eur, jo specialybė gera buvo. Dabar jo savijauta negera, kraujo spaudimas sukilęs.

Gal jis nepajautė antro smūgio, jam atrodo, kad jam davė iš butelio. Prieš įvykį neturėjo sužalojimų. Gal spyrė iš kojos. Jautė tik vieną smūgį. Gal jų buvo ir daugiau.

Prie laiptinės yra suolas. Išsineša kėdę, atsisėda po stogeliu. Gal kaltinamasis ten vaikšto, gal mato jį. Kartais sėdi ten, alaus išgeria.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad 2011 m. lapkričio 29 d. ėjo į parduotuvę apsipirkti ir eidamas namo užėjo į alaus kioską, esantį (duomenys neskelbtini), išgerti alaus. Ten sutiko draugus S. ir A., su pastaraisiais išgėrė 0,5 l alaus bokaliuką, pakalbėjo, parūkė ir nešdamasis prekes nuėjo namo. Yra ten dar toks kioskas, jame parduoda alų, limonadą, saldainius, netoli jo gavo per galvą.

Kai kalbėjo su draugais priešais barą „(duomenys neskelbtini)“, 5–10 m atstumu nuo jo buvo keturi vaikinai. Tai buvo jauni vaikinai, jų neatpažintų, neįsidėmėjo. Ar tarp jų buvo kaltinamasis, nežino, į juos labai nežiūrėjo. Jie tarp savęs mušėsi, spardėsi – ar jie juokavo, ar rimtai, nesuprato. Matėsi, kad jaunuoliai buvo išgėrę, tarp savęs keikėsi, bet niekas į juos nekreipė dėmesio. Jis įsidėmėjo tiek, kad vienas iš vaikinų buvo aukštesnis, kiti buvo smulkūs, kaip kaltinamasis.

Išgėręs alaus, pakalbėjęs su draugais jis išėjo iš baro namo, ėjo pro tuos jaunuolius, kažkuris iš pastarųjų jo paprašė cigaretės. Jis pasakė, kad ten yra kioskas, kad eitų ir nusipirktų, daugiau nieko jiems nesakė, ir nuėjo. Tada pajuto smūgį tiesiai į smilkinį, į galvos dešinę pusę, ir viskas. Kai atsigavo, pamatė, kad guli ant žemės. Susirinko išbirusius produktus ir parėjo į namus. Be tų jaunuolių daugiau aplinkui nieko nebuvo, tik tie keturi vaikinai. Vyriškiai, su kuriais jis rūkė prie baro durų, įėjo į vidų. Kuris iš vaikinų jam sudavė, nematė, jam davė iš nugaros. Po smūgio prarado sąmonę, atsigavo po kiek laiko. Toje vietoje žemė grįsta plytelėmis. Kiek laiko buvo be sąmonės, nežino. Kai atgavo sąmonę, aplinkui nieko nebuvo, šalia gulėjo jo maišelis su išbirusiais maisto produktais.

Parėjus namo jam pradėjo skaudėti galvą. Iš pradžių kentėjo, paskui jau buvo blogai – pykino, pradėjo vemti, tada žmona iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Kažkada jaunystėje buvo galva jam sutrenkta, tai žinojo, kad, jeigu pykina, tada jau yra smegenų sutrenkimas. Ligoninėje jį peršvietė ir pasakė, kad yra labai didelis krešulys. Po sužalojimo ligoninėje gulėjo dvi savaites, gal daugiau. Po to sužalojimo jam suteikė II gr. invalidumą, nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.

Yra pareiškęs civilinį ieškinį: 10000 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iš viso 60000 Lt. Į turtinę žalą įeina mokestis už vaistus, gydytojams. Smulkiau išvardyti negali, nes jam daugiau nei savaitę buvo koma, jis nieko neprisimena. Žmona gal geriau pasakytų, viską pirko ji, giminės, artimieji. Po to įvykio kas dvi savaitės eina į polikliniką, nuolat vartoja vaistus, galvą nuolat skauda. To įvykio metu patirtos traumos pasekmes jaučia iki šiol, anksčiau tokių nebuvo. Palaiko savo pareikštą ieškinį ir prašo jį priteisti.

Kas jį sužalojo, nematė. Kai jis ėjo, ten buvo tik tie keturi vaikinai, daugiau ten nieko nebuvo. Kai atsigavo, buvo suklupęs ant kelių, nugriuvęs nebuvo. Ant plytelių nukristi negalėjo, atsigavo klūpėdamas ant kelių, kad būtų nukritęs ant nugaros ar kniūbsčias, neprisimena. Ar rūbai buvo purvini, nematė, bet tada buvo pašalę, sausa, nebuvo išsipurvinęs. Kaip jis nukrito, neprisimena, bet atsipeikėjo klūpodamas ant kelių. Neprisimena, kaip nugriuvo iš karto po smūgio. Smūgis buvo iš nugaros į dešinę galvos pusę. Į kurią pusę nugriuvo po smūgio, nežino, iš karto „išsijungė“. Dar spėjo pagalvoti, kad ėjo pro vaikus ir dar gavo mušti nuo jų, ir „išsijungė“.

Vaikinai buvo apsivilkę tamsias trumpas striukes su juodomis „kepurikėmis“. Kai tarp savęs vaikinai stumdėsi, vienas striukę buvo nusivilkęs. Ant žemės striukės nenumetė, jis matė, kad kažkam padavė į rankas ir ėjo spardytis ar muštis. Ar jie tai darė juokais, ar rimtai, nežino. Stumdėsi tarp savęs dviese, aukštas su žemesniu. Tas mažiukas prieš tą aukštą šokinėjo, aukštasis šį vis nustumdavo į šoną, juokas ėmė į juos bežiūrint. Striukę nusivilkęs buvo žemesnis vaikinas, ne aukštesnis.

Baras nuo to kiosko yra visai šalia, jis ėjo pro kioską ir gavo. Kiemas nedidelis visai. Jis ėjo taku nuo baro link kioskelio pusės, ten dar yra toks kaip palipimas, yra laipteliai. Šalia to kioskelio ir gavo, ant laiptelių jis nelipo. Jis pro tunelį nėjo, ėjo tiesiai pro kioską, grindiniu, jam laipteliais lipti nereikėjo, praėjo pro juos.

Viskas vyko einant nuo alaus baro pusės prie kiosko, ten jam ir sudavė. Vaikinai stovėjo prieš barą, to kiemelio viduryje, šalia to prekybinio kiosko. Jis nematė, kuris asmuo jam sudavė, nežiūrėjo į jų veidus. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Asmuo, kuris jo prašė cigaretės, nuo jo stovėjo šone. Jis tik tiek ir tepasakė, kad nueitų ir iš kiosko nusipirktų, jis į vaikinus net nepasisuko, dar kelis žingsnius paėjo ir pajuto smūgį. Smūgis buvo iš tos pačios pusės, iš kur buvo prašoma cigaretės, aplinkui daugiau nieko nebuvo.

Jis į jokius laiptelius, vedančius į barą, į jokias plyteles neatsitrenkė, tik ant kelių nukrito ir atsirėmė į žemę. Mano, kad gavo smūgį iš kojos, nes buvo nubrėžtas žandas.

Nedarbingumas ir invalidumas jam yra nustatytas terminuotai.

Vaikinai jo prašė cigarečių, jis pastariesiems pasiūlė nusipirkti iš kiosko ir nuėjo. Tik pajuto, kad jau sėdi ir viskas, jam iš už nugaros trenkė į smilkinį. Kai atsikėlė, aplinkui nieko nebuvo, susirinko į maišelį išbirusius produktus ir nuėjo namo. Jis net minties neturėjo, kad jam vaikai gali suduoti. Kai jis atėjo į barą, tie vaikinai kieme jau buvo, tarpusavyje spardėsi, jis dar pakalbėjo su vyrais tarpusavyje, kad vaikai neturi ką veikti.

Jis negirdėjo jokių kalbų, kad tą pačią dieną dar koks nors vyriškis būtų sumuštas, nematė. Jis akinių nenešioja.

Dėl to, kad M. S. jį sumušė, jis pastoviai vaistus vartoja, perka juos kas mėnesį, kažkiek vaistus kompensuoja, bet jis dar ir savo pinigų išleidžia (2 t., b. l. 74-77, 83, 3 t., b. l. 29).

Liudytoja D. G. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad nukentėjusysis A. G. yra jos vyras. 2011-11-29 vyras nedirbo, ji grįžo iš darbo apie 17 val., pažiūrėjo, kad trūksta maisto produktų, paprašė, kad vyras nueitų į parduotuvę nupirkti maisto. Ji nuėjo atsigulti, nes negerai jautėsi, o vyras išėjo į parduotuvę. Vyras grįžo maždaug už pusvalandžio, kambaryje net nedegė šviesos, nuėjo tiesiai į virtuvę, sudėjo produktus, atėjo pas ją, pasakė, kad eis į kitą kambarį, įsijungs televizorių, pagulės ir jai netrukdys. Po kiek laiko ji atsikėlė, ėjo į virtuvę, išgirdo, kad vyras lyg dejuoja. Praėjo dar kažkiek laiko, vyras pats atėjo pas ją į kambarį ir pasakė, kad jam labai skauda galvą. Dar po kokio pusvalandžio vyras vėl atėjo pas ją į kambarį, ir pasakė, kad labai stipriai skauda galvą. Kadangi ji turi kraujo spaudimo matavimo aparatą, pamatavo spaudimą. Vyras iš pradžių apie tą įvykį jai nieko nesakė, kaip vėliau išaiškėjo, nenorėjo jos nervinti ir jaudinti. Vyro kraujo spaudimas buvo labai aukštas – 180/110.

Kai ji ėjo pro kambarį, kur vyras gulėjo, girdėjo lyg dejuojant, pasižiūrėjo, vyras gulėjo lovoje, nėjo pas jį. Kai vyras pats pas ją atėjo ir pasakė, kad jam skauda galvą, buvo praėję apie pusantros valandos nuo jo grįžimo. Tada pamatavo kraujo spaudimą, spaudimas buvo labai aukštas, davė jam tabletę nuo aukšto kraujo spaudimo, nes pati juos geria, vyras išgėrė tą tabletę ir vėl atsigulė. Apie tai, kas įvyko, jai nieko nesakė. Vyras vėl pas ją atėjo po kokios valandos, greitąją ji iškvietė apie 10 val. vakaro. Atėjęs vyras pasakė, kad jam dar labiau skauda galvą, kad nebegali kentėti. Ji vėl pamatavo kraujo spaudimą, spaudimas nė kiek nebuvo nukritęs, netgi buvo dar didesnis, vyras buvo išbalęs, nesakė, kad jį pykintų. Nors vyras nelabai norėjo, bet ji neklausė ir iškvietė greitąją, manė, kad jam negerai dėl nenukritusio kraujo spaudimo.

Greitoji atvažiavo apie 22.30 val., vyras ir tada dar nesisakė, ir veide nieko nesimatė. Tik kai atvažiavo greitoji, jam pamatavo spaudimą, buvo toks pat aukštas kraujo spaudimas, vyras prašė suleisti vaistų ir sakė, kad į ligoninę nevažiuos. Kai vyras lipo iš lovos, jis susvirduliavo, tada ji pamatė, kad jo smakras nubrozdintas. Dar gydytojas norėjo suleisti vaistų ir vyro į ligoninę nevežti, bet ji, pamačiusi, kad jis susvirduliavo, kad jo smakras nubrozdintas, pasakė, kad jokiu būdu, ir išvažiavo į ligoninę. 2 val. nakties vyras buvo išvežtas operuoti.

Vyras sakė, kad eidamas iš parduotuvės namo, buvo užėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ barą išgerti bokalą alaus. Einant namo priekyje ėjo keturi vyrukai skeryčiodamiesi, pastarieji paprašė jo cigaretės. Jis pasakė, ar kad nusipirktų, ar kad per jauni yra, jau buvo juos praėjęs, kai pajuto smūgį į galvą ir po to nelabai ką prisimena. Pasižiūrėjusi ji pamatė, kad buvo ne visi produktai, tik dalis surinkta ir sudėta į maišelį, daugiau vyras sakė, kad nieko neprisimena, kiek laiko ir kas ten vyko. Vyrą 2 val. išoperavo, po paros pradėjo tinti galvoje smegenys, kaklas, pamatas, teko dar kartą jį operuoti. Gydytojai nusprendė, turėtų tai būti parašyta ir išvadoje, kad dar turėjo būti smūgis iš kojos į sprandą, nes buvo labai ištinęs. Po šito sužalojimo vyras yra II gr. invalidas, jo sveikata nekokia, dirbti jis tikrai negali.

Vyras sakė, kad smūgį pajuto, kai tie jaunuoliai jau buvo praėję, jis nematė, kuris jam trenkė, tik prisimena, kad vienas kažką rankoje turėjo – ar jis alaus butelį turėjo, ar dar kažką, bet jis nematė, kuris trenkė, nes jis jaunuolius jau buvo praėjęs, jam trenkė iš už nugaros.

Tą dieną ji iš darbo grįžo 16.30 val., vyras namuose buvo visą dieną, nes tą dieną jis nedirbo. Į parduotuvę vyras ėjo po kažkiek laiko jai grįžus. Kai vyras parėjo, galėjo būti 17.45 val. Vyras labai trumpai užtruko, ji net nebūtų supratusi, kad kažkas galėjo įvykti.

Vyras sakė, kad tie jaunuoliai, su kuriais jis susitiko, buvo jauni, „pacaniukai“, sakė, kad tikrai net nebūtų pagalvojęs, kad jie galėtų jį sumušti. Sakė, kad vienas buvo labai aukštas, kaip jis apibūdino – „ilgas“, o kiti vidutinio ūgio „pacaniukai“. Vyras tik nurodė, kad jie buvo keturiese. Vaikinų apsirengimo detalių jokių nenurodė, tik sakė, kad vienas kažką rankoje laikė, o ką – nematė. Dar paminėjo, kad jie eidami tarp savęs ginčijosi, paskui tik pro vyrą eidami paprašė jo cigaretės. Tai įvyko tuoj už toje vietoje esančio kioskiuko. Vyrui buvo nubrozdinta dešinė smakro pusė. Kaip buvo suduota vyrui, jis nematė, tik pajuto smūgį iš už nugaros, susmuko ir daugiau nieko neprisimena (2 t., b. l. 66-67).

Liudytojas R. Č. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad 2011-11-29, grįždamas po darbo namo apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) kiemelyje laikraščių kioske nusipirko laikraštį ir ėjo į namus (duomenys neskelbtini). Eidamas namo matė, kaip ties „(duomenys neskelbtini)“ baru kiemelyje keturi jaunuoliai tarpusavyje stumdėsi. Vienas buvo labai aukštas, du neaukšto ūgio, tai tas aukštas su kitu žemesnio ūgio vaikinu stumdėsi tarpusavyje. Čia, teismo salėje, tų jaunuolių nėra. Paprastai pro tą barą jis praeidavo tiesiai prie savo namo, tada jis nebėjo tiesiai, aplenkė juos, kad jo neužkabintų, ir nuėjo namo. Viskas, ką jis matė. Tie jaunuoliai nesimušė, jie stumdėsi, lyg žaisdami. Gal išgėrę buvo, gal apsiuostę, jis aplenkė juos apie 20 m atstumu, kad nesusitiktų su jais priešais, ir tiek. Paskui per draugus, per nukentėjusiojo sūnų sužinojo, kad pastarojo tėvą primušė. Jis pasakė, kad matė jaunuolių kompaniją, galėtų paliudyti, jeigu ką nors atpažintų. Jis pagalvojo, kad sumušti nukentėjusįjį galėjo jo matyti jaunuoliai.

Ta vieta nėra labai gerai apšviesta, jis vaikinus aplenkė 20–30 m atstumu. Jaunuolių labai gerai neįsižiūrėjo, bet vienas buvo labai plonas, liesas ir gana aukštas, gal 1,80 m, gal net daugiau, o kiti trys žemesni, apie 1,60 m ūgio. Dar praeidamas pagalvojo, kad tokiam vaikui ne čia, o krepšinio aikštelėje reikėtų būti. Kiti trys vaikinukai buvo žemesni ir smulkaus sudėjimo. Šimtu procentų neteigtų, kad kaltinamasis buvo tarp tų jaunuolių. Neįsidėmėjo, pasakyti negali, bet jam atrodo, kad tokio nebuvo.

Kaltinamasis, jo nuomone, negali būti iš tų trijų žemesnių vaikinų, tada jis turėtų būti jam iki pečių, o tas aukštesnysis turėtų būti už kaltinamąjį aukštesnis. Jis pagal savo ūgį taip sprendžia. Tie žemesni jaunuoliai buvo maždaug jam iki pečių. Jam taip atrodo, kad jie buvo už kaltinamąjį žemesni, iš tų jaunuolių gal atpažintų aukštąjį vaikiną. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo duoti atpažinti asmenys iš nuotraukų, vaizdo įrašų, jis nieko neatpažino. Aukštojo vaikino striukė buvo šviesi, balta, ir ją kitas vaikinas laikė rankoje. Stumdėsi du vaikinai, jie buvo be striukių, išsirengę. Jam buvo parodytos nuotraukos atpažinti, jam rodė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo nuotraukas, bet jis nieko neatpažino. Nuotraukose, kurias jam rodė „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, buvo vyresni. Tie trys žemesni galėjo būti 16–17 metų. Jų veido bruožų neįsidėmėjo, bet tikrai jie dar vaikai buvo. Vieną, tą aukštąjį, geriau matė, nes, jam ateinant, pastarasis į jį buvo priekiu, o tie kiti trys buvo nusisukę. Tarp jam pateiktų nuotraukų, filmuotoje medžiagoje to aukštojo vaikino nuotraukos nebuvo. Detaliau jaunuolių rūbų apibūdinti negali. Kaltinamasis jam atrodo kaip 18–19 metų. Tie, kuriuos jis matė, buvo jaunesni, jam taip atrodė pagal jų sudėjimą. Ten buvo jauni vaikai, o kaltinamasis jau yra 19–20 metų (2 t., b. l. 67-68).

Liudytoja A. B. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ bare. 2011-11-29 buvo užėjusi pas bendradarbę į parduotuvę, matė, kad prie kitos kasos stovintys jaunuoliai kėlė triukšmą. Ar tarp tų vaikinų buvo kaltinamasis, nežino. Ji pakeitė bendradarbei V. A. pinigus iš banknotų į monetas ir tą dieną iš parduotuvės išėjo. Po kiek laiko salėje išgirdo, kad sumušė žmogų, ir gali būti, kad tie patys, kurie stovėjo tada eilėje, bet kas tokie ten buvo, nežino. Tie vaikinai parduotuvėje elgėsi įžūlokai, kabinėjosi prie žmonių. Buvo triukšmas, kažkas ten vyko, bet ji apsipirko ir išėjo, nekreipė dėmesio. Kažkas iš pardavėjų kvietė apsaugą, buvo atėję apsaugos darbuotojai, ji išėjo ir nieko daugiau nematė. Išeidama iš parduotuvės matė, kad kažkas prie apsauginių vyko, bet ji išėjo pro duris. Kas ten vyko – ar mušėsi, rėkavo, nežino.

Tų jaunuolių veidų neįsidėmėjo, nieko pasakyti negali, jie buvo labai jauni, 18–19 metų „pacaniukai“. Pro tą barą praeiti neįmanoma, kiekvieną dieną ten yra mušami, spardomi, daužomi žmonės, mano, kad ten nuolat turi stovėti policija.

Kitą dieną išgirdo, kad buvo stipriai sumuštas vyras, kas pastarąjį sumušė, ji nežino, net neįsivaizduoja. Lauke, prie įėjimo į barą, vyrai nuolat rūko. Nukentėjusysis į barą užeidavo, bet labai retai. Prie baro įėjimo, kur rūkoma, yra apšviesta. Yra prietema, bet matyti galima. Prie jų baro tikrai nesimušama, daugiausia prie tunelio, kur yra kioskas, ten jauni vaikinai renkasi, ir ten dažnos muštynės.

Jaunuolius parduotuvėje matė gal apie 18 val. Kaip tie jaunuoliai buvo apsirengę, neįsidėmėjo, jie visi užsidėję gobtuvus vaikšto. Grįždama į barą, ji nieko neužkalbino. Kaltinamasis yra jaunas vaikinas (2 t., b. l. 68-69).

Liudytojas S. M. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad nukentėjusįjį A. G. pažįsta, kartu anksčiau vienoje įmonėje dirbo. 2011-11-29 po darbo užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ barą išgerti alaus ir sutiko A. G.. Jie pastovėjo, pakalbėjo, parūkė, atsisveikino ir jis išėjo į namus. Paskui maždaug po savaitės, gal dviejų, jis vėl po darbo užėjo į barą išgerti alaus ir sužinojo, kad kažkas sumušė A.

Tą dieną neprisimena, ar matė kokią jaunuolių grupelę, bet šiaip tų grupelių ten visada nemažai būna, po 7–8 jaunuolius vaikšto. Po sumušimo su nukentėjusiuoju nekalbėjo, nebuvo pastarojo sutikęs. Apie įvykį sužinojo iš kitų „(duomenys neskelbtini)“ baro lankytojų, kalbėjo, kad A. sumušė.

Iš darbo tą dieną jis grįžo apie 17 val. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Dirbo iki 16.30 val., bendradarbis parveža namo. Su A. tą dieną buvo kokį 10 minučių. Jis jau buvo alų išgėręs, jie paspaudė rankas, pasėdėjo, pakalbėjo, ir jis išskubėjo namo, o A. G. dar pasiliko. Su A. kalbėjosi prie baro išėjimo lauke, terasoje. Tuo metu lauke jokių susibūrimų, įsidėmėtinų įvykių nebuvo (2 t., b. l. 69-70).

Iš 2012-03-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas S. M. atpažino nuotraukoje Nr. 2 asmenį, kaip A., apie kurį kalbėjo apklausos metu (1 t., b. l. 57-58).

Liudytojas V. G. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip apsaugos darbuotojas pirkėją. Jis dirba (duomenys neskelbtini) prekybos centre esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Parduotuvėje yra filmuojama.

2011-11-29 jis dirbo parduotuvėje. Nieko tokio parduotuvėje tą dieną neatsitiko, kaltinamasis buvo atėjęs su draugais. Jis tai matė, kadangi jie parduotuvėje yra „po padidinamuoju stiklu“, nes vienas iš jo draugų mėgsta ką nors paimti ir nesusimokėti. Tą dieną jie buvo atėję du kartus, mažiausiai keturiese. Iš matymo jis juos žino, nes parduotuvėje jie elgiasi įžūliai, teko pačiam ne kartą su jais konfliktuoti. Vienas iš jų buvo aukštas, pastarasis ir yra „neramiausia siela“ iš jų kompanijos. Su kaltinamuoju iš pat pradžių, kai rudenį atsidarė parduotuvė, pirmas dienas buvo konfliktai, bet paskui su pastaruoju lauke pasikalbėjo, jis pasakė, kad parduotuvėje daugiau jokių cirkų nedarytų, nes parduotuvė yra stebima, ir kaltinamasis pats susitvarkė. Kaip tik tą dieną vienas jo draugų buvo sulaikytas bandant pavogti degtinės butelį.

Jis tikrai nepamena, kaip jie tą dieną buvo apsirengę. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, be to, buvo pareigūnams pateikta filmuota medžiaga. Buvo atvažiavę pareigūnai, jie paprašė filmuotos medžiagos, kol jis jiems ją ruošė, tada, kai žiūrėjo, matė ir nurodė, kaip jie buvo apsirengę. Šiuo momentu neprisimena jų aprangos. Galima remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Lauke nefilmuojama. Kaltinamasis buvo apsivilkęs juodą striukę, pastarasis ją nuolat nešiojo. Jie dažnai užeidavo į parduotuvę, ypač savaitgaliais. Pradžioje buvo neramūs, o dabar tylu ir ramu.

Tiksliai dabar nepamena, ar pirmą, ar antrą kartą, kai jie užėjo, vienas iš jų bandė pavogti degtinės butelį, buvo sulaikytas. Kasininkė pastebėjo tą įvykį, pašaukė apsaugos darbuotoją, ir jo kolega išėjo į salę ir tą jaunuolį, kuris buvo užsikišęs degtinės butelį, atvedė į monitorinę. Parduotuvėje jie pašūkauja, garsiai juokiasi, pas juos taip priimta. Prie kitų pirkėjų nesikabinėja, jie tarpusavyje taip bendrauja, ir vienas iš jų labai nepagarbiai elgiasi su kasininkėmis. Tas aukštesnis vaikinas buvo įžūlesnis. Degtinės butelį bandė pavogti jaunuolis, kuris dabar laukia už posėdžių salės durų. Atvykę policijos pareigūnai paklausė, ar turi tos dienos filmuotą medžiagą. Jų kompiuteris dar nebuvo jos ištrynęs, jis atrado reikalingą vietą, parodė pareigūnams, ir jie paprašė padaryti įrašą. Tie vaikinai tą dieną į parduotuvę buvo užėję du kartus, bet, jeigu neklysta, buvo rastas tik vieno užėjimo vaizdo įrašas. Jeigu neklysta, kompiuteris tą dieną jau buvo pradėjęs trinti medžiagą, todėl antro vaikinų užėjimo nebebuvo išlikę. Jis tik prisimena, kad, kai jie buvo užėję antrą kartą, to aukšto vaikino jau nebebuvo. Laiko tiksliai nurodyti negali (2 t., b. l. 70-71).

Liudytojas A. B. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad 2011-11-29 buvo „(duomenys neskelbtini)“ su draugais Š. K., A. S. ir M. S.. Parduotuvėje jie nusipirko „bambalį“ ar du, tiksliai nepamena, sidro, laiptinėje jį išgėrė, visi gėrė vienodai, nuo sidro neapgirto. Prie „(duomenys neskelbtini)“ baro M. S. susikivirčijo su A. S.. Nepamena, dėl ko jie susiginčijo, susistumdė, jis su Š. K. juos išskyrė, nuramino, ir jie stumdytis nustojo, tada jis su Š. K. nuėjo namo. Einant namo, matė vyriškį, ne nukentėjusįjį, kiek pamena, matytas vyriškis buvo plonas.

Kur nuėjo M. S. su A. S., nežino, gal jie ten pasiliko. Neatsimena tiksliai laiko, bet galėjo viskas būti apie 16–17 val.

Apgirtę kažkiek buvo, bent jis tai buvo. Prie „(duomenys neskelbtini)“ baro prabuvo apie 10–20 min. Tokie susistumdymai nedažnai vyksta. Aukščiausias iš jų yra A. S., kiti yra jo ūgio. Kas sumušė nukentėjusįjį, negali pasakyti, nes nežino.

„(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje tą dieną buvo 1 arba 2 kartus, tiksliai nepamena. Tą dieną jis buvo sulaikytas „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo, nes bandė pavogti degtinės butelį.

Tiksliai nepamena, kaip tą dieną buvo apsirengęs, bet buvo apsivilkęs ta pačia juoda striuke, kaip dabar. Kaip draugai buvo apsirengę, nepamena. Kai stumdėsi A. S. su M. S., kaip šie buvo apsirengę, neprisimena. Pastarieji buvo su striukėmis, jų striukių jis nelaikė, tą gerai pamena. Kiek laiko jie stumdėsi, pasakyti negali. Kai tas žmogus praėjo, jie jau nebesistumdė, o jis su Š. K. išėjo namo.

Kai A. S. su M. S. stumdėsi, jis stovėjo apie 2–3 m atstumu nuo jų, daugiau visur buvo erdvė. Tas žmogus praėjo pro jį priekiu, ir viskas, jie nuėjo namo. Nežino, kur daugiau M. S. su A. S. nuėjo, gal prie „(duomenys neskelbtini)“ baro. Jie išsiskirstė, ir viskas. Jis su Š. K. nelaikė jokių striukių. Žmogus, kurį jis matė, praėjo 3 m atstumu nuo jų. Pastarasis buvo aukštesnis už jį ir plonas. To žmogaus veido jis neįsidėmėjo, tik sudėjimą, buvo plonas, toks kaip jis, gal šiek tiek stambesnis, ar rankose ką nors nešėsi, neatkreipė dėmesio, nepamena, veido neįsidėmėjo.

Kodėl A. S. matė, kad buvo suduotas smūgis, o jis nematė – nes jis nuėjo namo. Jis teismui nemeluoja, jis nematė, kad būtų suduota. Pro juos praėjęs vyriškis buvo ne nukentėjusysis. O asmens išskirtinių požymių neįsidėmėjo. Tas asmuo nebuvo jaunuolis, tai buvo vyriškis. Su tuo vyriškiu prasilenkė prie „(duomenys neskelbtini)“ baro esančiame kiemelyje, kur yra kioskas. Vyriškis ėjo nuo „(duomenys neskelbtini)“ baro pusės link daugiabučių namų pusės. Toje pusėje daugiau jokių asmenų nebuvo. Prie „(duomenys neskelbtini)“ baro buvo jie keturiese, tuo metu daugiau žmonių nebuvo. Praėjus tam žmogui, kitų asmenų tuo metu jokių nebuvo.

M. S. gyvena (duomenys neskelbtini), Š. K. gyvena (duomenys neskelbtini), A. S. – (duomenys neskelbtini). Eiti namo jiems yra pakeliui. Jis tiksliai pamena, kad su Š. K. jie dviese išėjo namo, o ne visi keturiese (2 t., b. l. 71-73).

Liudytojas A. S. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad 2011-11-29 jis su Š. K., M. S. ir A. B. leido laiką – buvo lauke ir gėrė sidrą. Išgėrė 1,5 l bambalį sidro. Po kiek laiko tarp jo ir M. S. kilo konfliktas, jie pradėjo ginčytis, stumdytis, prie jų tada priėjo kažkoks vyriškis ar jaunuolis, įsiterpė į jų pokalbį. Kažką pastarasis norėjo daryti, nežino, ką, šį pastūmė ir po kiek laiko jis išėjo į namus. Kad kažkas kažką muštų, to nebuvo. Į galvą niekas niekam nedavė, tik pastūmė, bet ne šitą nukentėjusįjį. Tas vyriškis pastumtas lyg suklupo nuo sniego. Lapkričio mėnesį sniego gal jau buvo. Kelintą valandą viskas vyko, neprisimena.

Nelabai prisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, tada sakė tiesą. Geriau viską dabar prisimena, nes, kai pirmą kartą žmogus patenki į areštinę, būni streso būklės, sutrikęs. Ne tyrėja užrašė neteisingai, tiesiog jis buvo sutrikęs. Jis tyrėjai taip pasakojo, bet ne viskas taip buvo. Po kiek laiko tik viską prisiminė, tas įvykis buvo prieš metus laiko. Jis geriau prisimena, kai praeina daugiau laiko. Dabar viską prisiminė, bet nebegalėjo nieko padaryti, jis nežinojo, kaip pakeisti tuos parodymus. Žino, kad yra atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Jį pralaikė areštinėje ilgą laiką, parodymus kaip liudytojas davė po kelių savaičių. Iš policijos pareigūnų, tyrėjos jam nebuvo daromas joks poveikis, nepamena, ar perskaitė protokolą. Jo parašas protokole, pats pasirašė, niekas nevertė pasirašyti. Parodymų patikrinimo vietoje metu viską rodė jis pats, niekas jo nevertė nieko rodyti vienaip ar kitaip. Tyrėja negalėjo žinoti tų įvykio aplinkybių, kurias jis nurodė, tyrėja rašė tai, ką jis sakė. Jis nurodė, kad M. S. sudavė vyriškiui vieną kartą į galvos sritį, bet čia ne šitas vyriškis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neatpažintų to vyriškio, kad nematė pastarojo veido, bet mano, kad tai buvo ne nukentėjusysis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis jam nebuvo parodytas, jeigu būtų parodę, gal būtų atpažinęs.

2011-11-29 kitų asmenų, kurie tuo metu, kai jie stumdėsi su M. S., galėjo suduoti nukentėjusiajam, jam atrodo, nebuvo. Tuo metu pro juos lyg ėjo žmonės, toje vietoje paprastai žmonių visada būna. Kai stumdėsi su M. S., striukių nebuvo nusivilkę. Šalta buvo, striukių nenusivilko, jie ne muštis ėjo, šiaip tik stumdėsi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu gal ir rodė, į kurią vietą M. S. sudavė nukentėjusiajam. Tyrėja jam neliepė taip rodyti. Nežino, kaip paaiškinti, kodėl keičia parodymus. Tyrėjai apklausiamas jis nemelavo, šiandien teisme meluoja, nežino, kodėl, niekas jo to neprašė. Po to, kai buvo paleistas iš areštinės ir byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, su M. S. nesimatė, telefonu nekalbėjo. Su A. B. po įvykio buvo susitikę, apie įvykį kalbėjo tiek, kad pastarajam taip pat buvo, irgi buvo uždarytas, daugiau ta tema nieko nekalbėjo. Š. K. nebuvo sutikęs, kur pastarasis dabar yra, nežino.

Matė, kad M. S. vieną kartą sudavė tam vyriškiui į galvos sritį. Kas su tuo žmogumi po smūgio nutiko, ar pastarasis nukrito, ar nuėjo, neprisimena, jis išėjo namo.

Jis iš visų keturių ten buvusių vaikinų yra aukščiausias.

Ne jis sudavė tam vyriškiui, sudavė M. S.. Nukentėjusysis ėjo pro juos, pastarajam sudavė į dešinę smilkinio pusę. M. S. sudavė nukentėjusiajam į galvos dešinę pusę. Nukentėjusysis nebuvo pro juos praėjęs, buvo susilyginęs su jais, šalia jų. Kaip M. S. stovėjo, kai sudavė nukentėjusiajam, ar pastarasis buvo atsisukęs, ar nusisukęs, neprisimena, neįsidėmėjo. Jis su M. S. stovėjo vienas priešais kitą, kai prie jų priėjo nukentėjusysis, jie į pastarąjį abu atsisuko, nes šis kažko iš jų norėjo. Jie neprašė nukentėjusiojo cigarečių, jie tikrai niekieno neprašė cigarečių. Jis labai retai, bet parūko, kiti draugai yra rūkantys. Niekas neprašė cigarečių iš nukentėjusiojo.

Jis matė, kad M. S. sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį, bet į kurią pusę sudavė, pasakyti negali, nes detalių gerai neįsidėmėjo. Už ką M. S. sudavė tam žmogui, nežino. Tas žmogus prie jų priėjo, kažko iš jų norėjo, gal norėjo juos išskirti, nes jie su M. S. konfliktavo. Jis matė suduodant tik vieną smūgį. Ne jis sudaviau tam vyriškiui. Jis patvirtina, kad ne kas kitas, o M. S. sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, tik neprisimena, kur tiksliai. Kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis, neįsidėmėjo, nei kokiais rūbais, nei spalvų, nei kokiais rūbais. Nukentėjusysis nebuvo plonas, buvo normalaus kūno sudėjimo. Nukentėjusysis gal ir galėjo būti tas vyriškis, kuriam sudavė M. S., pastarasis buvo tokio pat kūno sudėjimo.

M. S. vilkėjo šviesią striukę. Kai stumdėsi su M. S., nebuvo nusirengę, striukių niekam nebuvo padavę, kad palaikytų. Bent jau jis niekam nebuvo padavęs palaikyti savo striukę. Ar kiti buvo nusivilkę striukes, ar ne, tiksliai pasakyti negali. Kai jis su M. S. stumdėsi, kiti du tuo metu buvo prie kiosko.

Matė, kad nukentėjusysis po suduoto smūgio suklupo. Jis nematė, ar nukentėjusysis rankose ką nors nešėsi, į rankas nežiūrėjo. Ar po suduoto smūgio nukentėjusiajam kas nors iškrito iš rankų, nematė. Po M. S. suduoto smūgio nukentėjusysis suklupo, bet jis nekreipė dėmesio ir nuėjo namo, nes turėjo skubėti. Nesuteikė tam žmogui pagalbos, nes negalvojo, kad kažkas tokio gali atsitikti. Nukentėjusiojo daugiau niekas nemušė, tik M. S. (2 t., b. l. 77-79).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. S. parodė, kur ir kaip M. S. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam A. G. smūgį į galvos sritį (1 t., b. l. 92-95).

Liudytojas A. P. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, pirmą kartą mato. Jis pažįsta A., bet tai ne nukentėjusysis, su kuriuo kartu anksčiau dirbo, taip sutapo, kad su tuo A. buvo susitikę tame bare. Vėliau jis tam A., pastarasis paaiškino, kad jokių incidentų su juo nebuvo, pasirodo, buvo kitas A. (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) esantį barą „(duomenys neskelbtini)“ užeina retkarčiais išgerti alaus. Apie tą įvykį nieko nežino, tik girdėjo, kad buvo kažkokios muštynės (2 t., b. l. 80).

Liudytojas Š. K. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad įvykio dieną buvo kartu su A. S., A. B. ir M. S.. Datos tiksliai neprisimena, bet buvo šilta. Jie susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, ten nusipirko alkoholio, sidro, tada nuėjo į trylikaaukštį, laiptinėje išgėrė sidrą. Išgėrę sidrą nuėjo pas draugę G. G.. Ten A. S. susipyko su M. S. ir apsistumdė, o dėl ko, nežino. Po to A. S. su M. S. lyg susitaikė, einant link „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, prie devynaukščio, A. S. su M. S. vėl apsistumdė, po to vėl susitaikė. Kai jie ėjo pro naktinį kioską prie „(duomenys neskelbtini)“prekybos centro, A. B. jam pasakė, kad eitų namo, nes buvo pakankamai įkaušę, buvo išgėrę 2 bambalius 1,5 l talpos sidro. Kai jie su A. B. jau pasuko eiti namo, jis matė, kad prie pat baro „(duomenys neskelbtini)“ durų A. S. trenkė nepažįstamam vyrui. Jie su A. B. nuėjo namo.

Jis tik matė, kad trenkė, o kas nutiko su tuo vyriškiu, pastarojo net neatpažintų, ar vyriškis nukrito, nematė. Gal nukrito, o gal ne.

Prisimena, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pirko alkoholio. Ar parduotuvėje įvyko koks nors konfliktas, neprisimena. M. S. ir A. S. pas draugę draugiškai apsistumdė, o lauke, išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, niekas nekonfliktavo, nebuvo jokių susistumdymų. Kiek jis matė, M. S. su A. S. buvo susistumdę, kai išėjo iš draugės, tik tada.

Su A. S., A. B., M. S. yra pažįstami. Piktumų su jais jokių nėra, pagrindo ką nors apkalbėti nėra, jie nesipyko ir nesipyksta.

Jis nežino, kodėl jo šiandien duodami parodymai visiškai skiriasi nuo M. S., A. B., A. S. duotų parodymų, jis sako, kaip buvo. Su M. S. ir A. B. gyvena viename kieme, o A. S. gyvena šiek tiek toliau nuo jų.

Jis matė ir prisimena, kaip A. S. prie „(duomenys neskelbtini)“ baro kažkokiam vyriškiui iš už nugaros trenkė į nugaros sritį, gal į galvą, gal į kaklą, negali tiksliai pasakyti, į kurią vietą. Jis matė vieną smūgį, o kas vyko toliau, daugiau nematė, nes su A. B. nuėjo namo. Jis nepamena, ar vyriškis po smūgio nukrito. Nukentėjusysis buvo prie pat „(duomenys neskelbtini)“ baro durų, užlipęs ant laiptų. Buvo šviesus paros metas, diena. Vyriškis, kuriam sudavė A. S., buvo „jau metuose“, gal 40 metų, gal 1,80 m ūgio, tikrai nežemas, stambokas, trumpų plaukų. Nepamena, ar pastarasis buvo su ūsais ar barzda. Tas vyriškis nieko nesakė A. S., A. S. trenkė jam ir viskas. Nukentėjusysis A. S. nieko nei prašė, nei klausė.

Neprisimena, kada buvo tas įvykis. Buvo šalta, galėjo būti lapkričio mėnesį. Kai jis jau ruošėsi su A. B. eiti namo, matė, kad A. S. trenkė tam vyriškiui, tada jie su A. B. išėjo, kad nesikištų į incidentą. M. S. pasiliko su A. S..

Jis vilkėjo striukę, kokios spalvos, neprisimena. Kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs, neprisimena. A. S. tam vyriškiui sudavė dešine ranka iš už nugaros. Vyriškis buvo nusisukęs į baro duris, A. S. trenkė jam iš už nugaros. Pats įvykis buvo prie pat alaus baro „(duomenys neskelbtini)“ durų, ant laiptų. Jis nepamena, kur dešine ranka pataikė vyriškiui. Tik gali pasakyti, kad į viršutinę kūno dalį. Nuo nukentėjusiojo ir A. S. jis buvo 30 m atstumu. Po to, kai matė A. S. suduodant smūgį tam vyriškiui, jie su A. B. nuėjo namo, o M. S. stovėjo prie naktinio kiosko. Kai susistumdė M. S. su A. S., išėjus iš draugės, niekas nebuvo nusivilkęs rūbų, palaikyti rūbų niekas neprašė, niekas niekieno rūbų nelaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neieškojo, jis buvo išvykęs dirbti į Angliją. Ten išbuvo pusę metų, grįžo prieš du mėnesius.

Jie su A. B. tikrai buvo už 30 m nuo A. S., jis matė, kaip pastarasis trenkė. Išėję iš trylikaaukščio, jie ėjo pas draugę. Išėję iš jos, su A. B. ėjo kartu, kiek atitolę nuo kitų. A. B. stovėjo šalia jo. Jis nežino, ar A. B. matė tą įvykį, bet turėjo matyti. M. S. stovėjo prie naktinio kiosko, A. S. prie baro durų. Jie ėjo visi kartu link namų, link baro, A. S. su M. S. apsistumdė. Jie su A. B. nuo pastarųjų buvo atitolę.

A. S. su M. S. stumdėsi 3–4 m nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ durų. Jis matė, kaip A. S. sudavė smūgį, jie su A. B. nuėjo, o M. S. buvo prie kiosko. Jie nuėjo ir nelaukė draugų, nes A. B. nenorėjo kištis į tuos reikalus. Vėliau buvo susitikę su A. B., A. S., M. S., bet apie tai, kas įvyko, jie nekalbėjo, o vasaros pradžioje jis išvažiavo dirbti į užsienį. Iki jo išvažiavimo į užsienį, buvo susitikęs su A. B., A. S., M. S., bet tik pasisveikindavo, ir viskas. Pakalba apie sportą, daug ką, bet jie nėra draugai, tik pažįstami. Apie tą įvykį jis nieko nebeklausė (2 t., b. l. 80-82).

Liudytoja A. P. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) parodė, kad 2011-11-29 dirbo Šiaulių apskrities VPK smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja, jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje buvo įtariamasis M. S., teko su juo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus: jam buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą, atlikta apklausa, taip pat jam buvo pasiūlyta atlikti įrodymų patikrinimą įvykio vietoje. Jam sutikus, buvo atliktas šitas veiksmas. Paskui turėjo būti reiškiamas galutinis pranešimas apie įtarimą.

M. S. pripažino savo kaltę, kad sužalojo žmogų, nes, jeigu buvo atliekamas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, tai šis veiksmas atliekamas tik esant prisipažinimui. Jis savanoriškai sutiko atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Jie nuvažiavo į įvykio vietą ir, pagal jo nurodytas aplinkybes, buvo fiksuojama ir surašomas protokolas.

Atliekant bet kokią ikiteisminį tyrimą, atliekant apklausą su įtariamuoju, yra rašoma pagal jo nurodytas aplinkybes, taip kaip jis nurodo, po to duodama susipažinti su protokolu, ar teisingai buvo suprast jo žodžiai. Jis po apklausos, susipažinęs su protokolu, pasirašo, ar teisingai buvo suprasta ir surašytas protokolas.

Ji tyrimą atliko ne nuo pat pradžių. Jai buvo pavesta vėliau atlikti šį ikiteisminį tyrimą. Kai duoda parodymus įtariamasis, galima tikslinti jo kažkokį sakinį, ar teisingai suprasta, bet ne padedant jam, ar kaip geriau. To nebuvo, kad „padėjau pasakyti kaip geriau“. Jam išaiškinamos jo teisės. Kokius jis duoda parodymus, tokius jie ir fiksuoja. Viskas fiksuojama iš jo žodžių.

Tuose veiksmuose dalyvavo advokatas. Kadangi padarytas sunkus nusikaltimas, jie užtikrina gynybą. Įtariamasis savo ranka įrašė: „kaltu prisipažįstu visiškai“. Visas įvykio aplinkybes jis pasakojo dalyvaujant advokatei, susipažino su protokolu ir po juo pasirašė, kad jo duoti parodymai surašyti teisingai.

Atpažinimai nebuvo daromi, kadangi nukentėjusysis buvo žinomas, nustatytas, įtariamasis prisiminė įvykio aplinkybes ir davė parodymus. Tos jo nurodytos aplinkybės atitiko su nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir buvo atliekamas tik parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Ji neprisimena tokių aplinkybių, kad toje vietoje ir tą dieną būtų sužaloti kiti asmenys. Ji neprisimena apklausos, nes apklausų labai daug. Ji įtariamąjį apklausė du kartus.

Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikyta daugiau asmenų, beveik visi vienu metu, skiriasi valandų laikas. Atrodo, 3 įtariamieji sulaikyti pirminėje stadijoje, paskui kiti.

Kiek jai teko bendrauti su įtariamuoju, prie jos niekas jam jokio poveikio nedarė. Apklausiamas jis neišsakė tokios nuomonės, kad jam būtų daromas spaudimas. Jis savanoriškai davė parodymus. Visi parodymai užfiksuoti iš jo lūpų. Advokatas nuo pat veiksmo pradžios dalyvavo iki pabaigos, pastabų neturėjo.

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu įtariamajam buvo pasiūlyta parodyti, kurioje vietoje, kaip jis tai atliko. Jis savanoriškai sutiko. Jeigu jis būtų nesutikęs, tai apklausos metu būtų užfiksavę, kad nesutinka daryti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, ir būtų nurodyta priežastis, kodėl jis nesutinka.

Įtariamasis nukentėjusiojo pavardę žinojo iš pranešimo apie įtarimą, nes pirmiausia duodamas pranešimas apie įtarimą, duodama susipažinti, tada atliekama apklausa. Atpažinimas įtariamajam nebuvo padarytas, kad būtent tam asmeniui jis sudavė. Jis to neprašė.

Neprisimena, nuo kada perėmė šį ikiteisminį tyrimą. Tuo metu, kai pradėjo, pirminėje jos atlikimo stadijoje, buvo atliekami su kitais įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo veiksmai.

M. S. nesakė, kad ne jis sumušė, o A. S.. M. S. nenurodė, kad A. S. būtų ką nors mušęs. Jam pateikus pranešimą apie įtarimą ir susipažinus, jis davė parodymus, kad jis pamena tokias aplinkybes ir buvo fiksuojama, kaip jis nurodė.

Kai pavedamas ikiteisminis tyrimas, susipažįstama su bylos medžiaga ir atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Jei tuo metu byloje buvo nukentėjusiojo parodymai, tai ji susipažino. Jai teko atlikti jo apklausą. Jeigu būtų kilę prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir kitų įtariamųjų toje byloje parodymų dėl tam tikrų sužalojimo aplinkybių, būtų atliekamos akistatos. Ji tikslių nukentėjusiojo parodymų neprisimena, nes jis buvo apklaustas iš karto po įvykio kito tyrėjo. Pas ją buvo tikslinami parodymai. Ji neprisimena, kokias jis aplinkybes nurodė, nepasakys, ar jo parodymai sutapo su M. S. parodymais, būtent kaip jis sudavė smūgius, nes nepamena. Kas užfiksuota byloje, iš to ir reikia spręsti: sutampa ar nesutampa.

Ji atliko parodymų aptikrinimą įvykio vietoje su A. S.. Nepamena, ar pastarajam buvo parodyta tiksliai ta pati vieta, kur buvo suduota nukentėjusiajam. Fiksuoja tai, ką parodo (2 t., b. l. 97-98).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 233/12(04) nurodyta, kad A. G. padaryta trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, kaktos dešinės pusės ir smakro kairės pusės sumušimą. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Ligos istorijos duomenimis, A. G. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, ar A. G. padaryti kūno sužalojimai susiję su kritimine trauma, ar buvo pašalinės jėgos poveikis kritiminės traumos metu. A. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl specialiais tyrimo metodais nustatytos ir chirurginės operacijos metu pašalintos trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą (1 t., b. l. 33).

Ekspertas J. S. (parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi) teisiamajame posėdyje patvirtino 2012-01-26 surašytą specialisto išvadą Nr. G-233/12(04) ir paaiškino, kad tokių sužalojimų nukentėjusiajam padarymui reikėjo dviejų smūginių kontaktų. Apie du smūginius kontaktus išvadoje pasisakoma todėl, kad gautoje iš Respublikinės Šiaulių ligoninės ligos istorijoje nurodyta, kad priimant nukentėjusįjį į ligoninę, jį apžiūrint rastos sumušimo žymės kaktos dešinėje pusėje ir smakro kairėje pusėje. Sumušimo žymės nėra detalizuotos, bet, matyt, kad buvo kraujosruvos ar kitokie sužalojimo požymiai.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodytos jokios galimos griuvimo ar kritimo aplinkybės ir kokia poza galėjo nukristi, todėl išvados 4 punkte buvo pateikta, kad iš turimų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar sužalojimas susijęs su kritimine ar griuvimine trauma. Šiandien teismo posėdžio metu išklausius nukentėjusiojo A. G. parodymus, galima tvirtinti, kad trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, kuri buvo rasta ir pašalinta operacijos metu, yra susijusi su smūgio sudavimu į kaktos dešinę pusę. Tai patvirtina ligos istorijoje nurodyto sumušimo žymę kaktos dešinėje pusėje. Smūgis į kaktos dešinę pusę turėjo sukelti staigų galvos pasukimą apie išilginę kūno ašį, o tai yra tipinė kraujo išlajų atsiradimo po kietuoju smegenų dangalu priežastis. Tai rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nuo tiesioginio smūgio. Šiandien nukentėjusysis paaiškino, kad po smūgio jis atgavo sąmonę klūpantis ant kelių. Tikėtina, kad jis po gauto smūgio, netekdamas sąmonės, galėjo nukristi kniūbsčias ir susitrenkti smakro kairę pusę į kietą pagrindą, todėl sužalojimas smakro kairėje pusėje galėjo atsirasti griuviminės traumos metu. Dėl šių sužalojimų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas.

Smakro kairės pusės sumušimas ligos istorijoje neaprašytas, bet, matyt, tai buvo tik paviršinis sužalojimas, jis atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Koks, kokio pobūdžio buvo smakro sumušimas, iš turimų ligos istorijos duomenų konkrečiau detalizuoti negali, bet, kadangi jam vėliau nebuvo reikalingas to sumušimo chirurginis operacinis gydymas, tikėtina, kad tai buvo ne kokia nors muštinė žaizda, o tik kraujosruva. Ligos istorijos pradžioje, po nustatytos diagnozės, aprašyti nukentėjusiojo nusiskundimai, kad jis buvo pristatytas greitosios medicininės pagalbos, skundžiasi galvos skausmu, pykinimu ir vėmė. Pirmieji apžiūros duomenys tokie, kad kaktos dešinėje pusėje ir smakro kairėje pusėje sumušimo žymės, o kokios tos žymės, nedetalizuojama. Bet, kadangi nebuvo reikalingas audinių susiuvimas, galima teigti, kad tai nebuvo žaizdos.

Apie tai, kad nukentėjusysis jaunystėje yra patyręs kažkokią traumą – ligos istorijoje nesurašyta viso gyvenimo istorija, tik nukentėjusiojo nusiskundimai, susiję su įvykio aplinkybėse minima trauma ir jos sukeltais ūminiais požymiais. Ligos istorijoje apie anksčiau nukentėjusiojo patirtas traumas duomenų nėra.

Šitie sužalojimai atitinka aplinkybes, nurodytą laiką. Kitas dalykas, jeigu ir buvo kokia nors anksčiau patirta trauma, nukentėjusysis dabar buvo gydomas ne dėl senos traumos pasekmių, o buvo operuotas būtent dėl ūminės traumos, o ne dėl kokios nors senos traumos. Ankstesnė trauma šiam sužalojimui, šio sužalojimo išeičiai reikšmės ir įtakos neturėjo (2 t., b. l. 75-77).

Iš 2012-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie alaus baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (1 t., b. l. 16-18).

Jei pablogėtų M. S. būklė įkalinimo įstaigoje, turi skirtingus atvejus. Pagal buvusį precedentą, kai kaltinamasis susirgo, jis buvo gydomas Rokiškyje specializuotai sustiprinto režimo sąlygomis virš metų laiko, po to perkeltas į bendro stebėjimo sąlygas. Tai rodo, kad tuo metu buvo išsivysčiusi sunki būklė. Sudėtinga spręsti, kokio laipsnio būtų pablogėjimas. Pablogėjus sveikatai buvo gydomas ir Šiaulių psichiatrijos ligoninėje nepilną mėnesį ir būklė atsistatė. Turi skirtingus atvejus, kada gali būti ir bendro profilio psichiatrijos ligoninėje, bet gali nutikti, kad bus nukreiptas į Rokiškį. Nėra tvirtų mokslinių įrodymų, dėl kokių priežasčių galėjo išsivystyti liga, kurią kaltinamajam nustatė 2015 m. Yra įvairių priežasčių kompleksas. Bet kokiu atveju sakoma, kad skirtingai nuo protinio atsilikimo, tai nėra įgimtas psichikos sutrikimas. Jis išsivysto eigoje, kiek čia lemia kažkokie paveldimumo, kiek gyvenimo būdo, ankstyvosios raidos ar kiti faktoriai, nėra vieningo atsakymo. Ligą nustatė 2015 m., po to nekėlė abejonių, kad serga (duomenys neskelbtini) sutrikimu. Dėl ankstesnio laikotarpio reikia remtis Utenos teismo psichiatrijos atliktu aktu, nes buvo konstatuota įvertinus surinktą medžiagą. Būna atvejų, kad papuola asmuo, kuris neturi jokios psichiatrinės istorijos, kuris suserga dabar, konstatuoja ir įvykio metu. Tam ir yra specialistai, kad išaiškintų, ar tuo jau sirgo, ar nesirgo. Čia reikėtų apklausti kitą ekspertą, kuris atliko ekspertizę.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar akivaizdžiai neadekvati priežasčiai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. S. sudavė smūgį nukentėjusiajam A. G., tuo padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą, faktiškai be jokios dingsties – tiek nukentėjusiojo, tiek paties kaltinamojo aiškinimu, nukentėjusiajam atsisakius duoti cigaretę. Be to, byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. būtų buvęs agresyvus, kad būtų išprovokavęs kokius nors kaltinamojo smurtinius veiksmus. Taigi, smūgio sudavimas šioje situacijoje buvo absoliučiai neadekvatus kaltinamojo M. S. veiksmas, juo buvo siekiama tik pademonstruoti savo galią prieš kitą asmenį, ir tai parodo, kad kaltinamasis tokiais veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad kaltinamasis M. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.