Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaiko skundą ir jo patikslinimą iš esmės jame nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu. Papildomai nurodo, kad skundžiamame potvarkyje nenurodyta apskundimo tvarka nesutrukdė realizuoti teisės kreiptis į teismą. Nurodo, kad nuo 2018 m. liepos mėn. dirba Kūno kultūros ir sporto departamente; laimėjo konkursą, pasinaudojus Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinta socialinę garantiją dėl rezerve esančių valstybės tarnautojų. Teigia, kad atsakovė nepasiūlė laisvų darbo vietų, nors tokių buvo (yra). Prašo įpareigoti atsakovę grąžinti į darbą ir nurodo, kad dėl darbo vietos spręs, teismui priėmus sprendimą.

Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos metu egzistavo visa reikiama informacija, kurios pagrindu buvo galima spręsti apie pareiškėjos galimybę toliau dirbti valstybės tarnyboje. Akcentuoja, kad pareiškėja buvo ilgametė Finansų ministerijos darbuotoja (ministerijoje dirbo nuo 2003 metų) ir žinojo arba turėjo žinoti, kad pagal Finansų ministerijos darbo reglamentą, patvirtintą Finansų ministro 2003-10-15 įsakymu Nr. 1K-251 visi Finansų ministro įsakymai, ministerijos kanclerio potvarkiai yra registruojami ir saugomi ministerijos dokumentų valdymo padalinyje.

Pabrėžia, kad valstybės tarnybos ir darbo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatos numato valstybės tarnautojo teisę dalyvauti su jo pareigybės panaikinimu susijusiose (administravimo) procedūrose tik tiek, kiek tai susiję su jo garantija būti paskirtam (perkeltam) į kitas laisvas pareigas. Pastebi, kad Finansų ministerija, vykdydama struktūrinius pokyčius, buvo pakankamai aktyvi, įvairiomis priemonėmis teikdama informaciją, susijusią su ministerijoje vykdomais struktūriniais pokyčiais (tame tarpe ir Valstybės iždo departamento struktūrine pertvarka). Atkreipia dėmesį, kad struktūrinės pertvarkos vyko visoje ministerijoje, o ne tik Valstybės iždo departamente (iš daugiau kaip 20 ministerijos administracijos padalinių, tik 6 administracijos padaliniai nebuvo susiję su struktūrinėmis pertvarkomis).

Pažymi, kad įvertinusi pareiškėjos dalykines savybes, t.y. įgytą išsilavinimą, turimą kvalifikaciją, darbo patirtį, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, nepasiūlė pareiškėjai užimti laisvų (steigiamų) to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kadangi tokių pareigų, kurioms keliamus reikalavimus pareiškėja atitiktų, nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad laisvos valstybės tarnautojų pareigos buvo siūlomos ir viešu būdu visiems ministerijos valstybės tarnautojams, visą reikiamą informaciją paskelbiam ministerijos vidinėse informacinėse priemonėse.

Pažymi, kad apskundimo tvarkos nurodymas ar nenurodymas neturi jokios įtakos individualaus administracinio akto esmei, jo pagrįstumui. Teigia, kad pareiškėja kompensaciją už priverstinę pravaikštą, jeigu pareiškėjos atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, galėtų gauti tik už tą laikotarpį, už kurį jai nebuvo mokama išeitinė išmoka. Mano, kad pareiškėjos skunde nurodytas reikalavimas priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo jos atleidimo dienos, t. y. 2018-03-01 iki grąžinimo į darbą dienos, yra nepagrįstas.

Ginčijamu potvarkiu pareiškėja buvo atleista iš Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus A lygio 14 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų 2018-02-28 (ginčijamo potvarkio 1 punktas), išmokant piniginę kompensaciją už 70,19 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų ir 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (ginčijamo potvarkio 2 punktas).

Pareiškėja iš užimamų pareigų buvo atleista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „<...> valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama”.

Apibendrinus anksčiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmiausia turi būti vertinamas pareiškėjos, kaip karjeros valstybės tarnautojos, atleidimo iš valstybės tarnybos, struktūrinių pertvarkymų pagrindu panaikinus jos pareigybę, teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjos iki ginčijamo potvarkio užimta Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus vyriausiojo specialisto (lygis – A, kategorija – 14) pareigybė realiai buvo panaikinta ir, ar pareiškėjai, laikantis įstatymo reikalavimų, buvo pranešta apie pareigybės panaikinimą bei jai pasiūlytos atitinkamos kategorijos pareigos.

Pareiškėja teigia, kad Finansų ministerijoje vykdyta struktūrinė pertvarka nebuvo reali, pareiškėjos pareigybė panaikinta fiktyviai.

Iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad Finansų ministro 2002-06-28 įsakymu Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo” pakeitimo” buvo patvirtinta Finansų ministerijos administracijos struktūra (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Pagal minėtą įsakymą Fiskalinės politikos departamentą sudarė du skyriai: Makroekonomikos bei Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės. Finansų ministras 2017-10-23 įsakymu Nr. 1K-359 „Dėl Finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo” pakeitimo” nuo 2018-03-01 pakeitė Finansų ministro 2002-06-28 įsakymu Nr. 201 patvirtintą Finansų ministerijos administracijos struktūrą. Pagal naują Finansų ministro įsakymą Nr. 1K-359 Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyrius pakeistas į Finansų politikos departamentą, kurį sudaro 4 skyriai: Makroekonomikos, Ekonominės analizės ir vertinimo, Fiskalinės priežiūros, Pajamų analizės ir planavimo. Nustatyta, jog Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriuje iki struktūrinės pertvarkos buvo patvirtintos 7 pareigybės, o po struktūrinės pertvarkos Fiskalinės priežiūros skyriuje patvirtintos 6 pareigybės.

Minėta, kad pareiškėja ėjo Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, todėl ginčijamu potvarkiu nuo 2018-02-28 buvo atleista iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama).

Iš Finansų ministro 2014-05-26 įsakymu Nr. 1K-154 patvirtinto Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (t. y. pareiškėjos eitų pareigų pareigybės aprašymo) matyti, kad aptariamos pareigybės paskirtis – vykdyti valdžios sektoriaus balanso stebėseną ir atlikti politikos įtakos atskiriems ekonomikos sektoriams analizę. Veiklos sritis – fiskalinės politikos tikslų pasiekimo priežiūros sritis. Pareigybei nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (6.1 punktas); būti susipažinus su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Europos Sąjungos teisės aktais ir dokumentais, reglamentuojančiais valstybės viešųjų finansų ir ekonomikos politiką, valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės išteklių fondų (įskaitant socialinio draudimo fondus) sudarymą ir vykdymą, valstybės finansų statistiką; žinoti teisės aktų rengimo reikalavimus, dokumentų rengimo taisykles (6.2 punktas); žinoti teisės aktų rengimo reikalavimus, dokumentų rengimo taisykles (6.3 punktas); gebėti sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, taip pat mokėti rinkti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, teikti pastabas ir pasiūlymus bei rengti išvadas (6.4 punktas); gebėti savarankiškai pasirinkti darbo metodus, tinkamai planuoti ir organizuoti savo darbą (6.5 punktas); mokėti dirbti šiomis kompiuterio programomis: MS Word, MS Excel, MS PowerPoint, Internet Explorer (6.6 punktas); mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu (6.7 punktas). Pareigybei jos aprašyme priskirta 13 funkcijų: vykdyti apibendrintą einamųjų metų ir vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso tikslo pasiekimo stebėseną, tame tarpe pagal atskirus valdžios sektoriaus subsektorius (centrinė valdžia, vietos valdžia ir socialinio draudimo fondai), atskiras pajamų ir išlaidų kategorijas ir rengti ataskaitas Finansų ministerijos vadovybei (7.1 punktas); atlikti analizę siekiant identifikuoti rizikos veiksnius fiskalinės politikos tikslų pasiekimui (jeigu pasireiškia) ir rengti pasiūlymus (esant poreikiui) Finansų ministerijos vadovybei dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio stebėsenos metu identifikuotų problemų sprendimo (7.2 punktas); esant poreikiui, rengti rekomendacijas arba organizuoti jų parengimą ir teikti metodinę pagalbą kitiems valdžios sektoriaus subsektoriams dėl informacijos, reikalingos valdžios sektoriaus balanso rodiklio stebėsenai, teikimo Finansų ministerijai (7.3 punktas); atlikti analizę siekiant identifikuoti valdžios sektoriaus subsektorių finansų tvarumo problemas, siūlyti teisines, ekonomines ir finansines priemones valdžios sektoriaus subsektorių finansinio tvarumo problemoms spręsti bei jų prevencijai; esant poreikiui - parengti rekomendacijas subsektoriams dėl efektyvaus ir tvaraus finansų valdymo (7.4 punktas); atlikti analizę vertinant departamento rekomendacijų ir pasiūlymų, pateiktų kitiems - ministerijos departamentams ir (arba) kitoms ministerijoms ir (arba) valdžios sektoriaus subsektoriams dėl mokesčių politikos, valstybės išlaidų struktūros, makroekonominės rizikos veiksnių, subsektorių finansų valdymo ir kitų rekomendacijų įgyvendinimo (arba atsižvelgimo į teiktas rekomendacijas) būklę ir rengti atitinkamas ataskaitas ministerijos vadovybei (7.5 punktas); atlikti analizę dėl vykdomos valstybės fiskalinės politikos, tame tarpe atskirai pajamų ir išlaidų politikos, įtakos valstybės ekonominiam vystymuisi atskiruose sektoriuose ir parengti atitinkamas ataskaitas ministerijos vadovybei; esant poreikiui - parengti teisės aktų, užtikrinančių tokios informacijos surinkimą iš kitų ministerijų ir (arba) subsektorių, projektus (7.6 punktas); dalyvauti Konvergencijos arba Stabilumo programos rengimo procese, esant poreikiui rengti informaciją kitoms programoms pagal skyriaus kompetenciją (7.7 punktas); pagal kompetenciją dalyvauti ES darbo grupėse ir komitetuose (7.8 punktas); nuolatos gilinti žinias analizuojant naujausią tarptautinę praktiką ir tarptautinių institucijų išaiškinimus funkcijų srityje ir taikyti įgytas žinias atliekant paskirtas funkcijas (7.9 punktas); rengti arba dalyvauti rengiant kitų teisės aktų projektus (7.10 punktas); bendradarbiauti ir keistis informacija pagal kompetenciją su kitais ministerijos administracijos padaliniais, valstybės institucijomis ir įstaigomis, savivaldybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis skyriaus kompetencijai priskirtais klausimais (7.11 punktas); ministro, viceministro pagal ministro nustatytas veiklos sritis, ministerijos kanclerio pavedimu pagal skyriaus kompetenciją atstovauti ministerijai jos kompetencijai priklausančiais klausimais sudarytose darbo grupėse ir komisijose (7.12 punktas); atlikti kitus nenuolatinio pobūdžio tiesioginio vadovo pavedimus skyriaus kompetencijos klausimais (7.13 punktas).

Minėta, kad Finansų ministro 2018-02-13 įsakymu Nr. 1K-73 „Dėl Finansų politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo tvirtinimo” patvirtinti Finansų politikos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai.

Lyginant pareiškėjos pareigybės aprašymo nuostatas su Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus vyriausiųjų specialistų (A lygio 14 kategorijos) pareigybių aprašymais, matyti, kad pareiškėjos eitos pareigybės paskirtis buvo vykdyti valdžios sektoriaus balanso stebėseną ir atlikti politikos įtakos atskiriems ekonomikos sektoriams analizę, o Fiskalinės priežiūros vyriausiųjų specialistų pareigybės reikalingos, siekiant prisidėti prie stabilaus šalies ekonomikos augimo ir valstybės finansų tvarumo užtikrinimo, rengti valdžios sektoriaus finansų statistinius duomenis ir dalyvauti statistikos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavime/dalyvauti nustatant fiskalinės politikos tikslus ir stebėti jų pasiekimą/rengti valdžios sektoriaus ir subsektorių finansų statistinius duomenis/ dalyvauti statistikos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavime. Fiskalinės priežiūros skyriaus vyriausiųjų specialistų veiklos sritys – statistikos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo/valdžios sektoriaus finansų statistinių duomenų rengimo/fiskalinės politikos planavimo ir jos tikslų pasiekimo priežiūros/valdžios sektoriaus finansų statistinių duomenų rengimo. Analizuojamuose pareigybių aprašymuose, be kita ko, skiriasi specialusis reikalavimas dėl išsilavinimo. Įvertinus aptariamų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, darytina išvada, kad nepaisant vykdomų funkcijų srities panašumo, nustatyti tik nežymūs pavienių funkcijų panašumai, t. y. Fiskalinės priežiūros skyriaus vyriausiųjų specialistų funkcijos iš esmės skiriasi nuo pareiškėjos eitos pareigybės funkcijų.

Lyginant pareiškėjos pareigybės aprašymo nuostatas su Finansų politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vyriausiųjų specialistų (A lygio 14 kategorijos) pareigybių aprašymais, matyti, kad pareiškėjos eitos pareigybės paskirtis buvo vykdyti valdžios sektoriaus balanso stebėseną ir atlikti politikos įtakos atskiriems ekonomikos sektoriams analizę, o Makroekonomikos skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės reikalingos rengti fiskaliniam planavimui skirto ekonominės raidos scenarijaus makroekonominių rodiklių – galutinio vartojimo išlaidų ir bendrojo kapitalo formavimo išlaidų projekcijas/pagrindinių darbo rinkos ir kainų rodiklių projekcijas/bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), įvertinto gamybos metodu ir jo komponentų projekcijas/ pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos rodiklių ir Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balanso rodiklio projekcijas, vykdyti ekonomikos procesų stebėseną ir teikti pasiūlymus dėl poreikio valdyti vidaus paklausą fiskalinės politikos priemonėmis; taip pat nustatyti Lietuvos ekonomikos ciklinę padėtį ir teikti pasiūlymus dėl poreikio valdyti kainų pokyčius fiskalinės politikos priemonėmis; taip pat atlikti fiskaliniam planavimui skirto ekonominės raidos scenarijaus jautrumo analizę, vykdyti makroekonominės padėties stebėseną ir identifikuoti problemas, teikti pasiūlymus dėl fiskalinės politikos krypties ir optimalių valdžios sektoriaus struktūrinių balanso rodiklių užduočių. Skiriasi veiklos sritys: Makroekonomikos skyriaus vyriausiųjų specialistų veiklos sritis – fiskalinės politikos formavimo, o pareiškėjos eitų pareigų - fiskalinės politikos tikslų pasiekimo priežiūros. Lyginant Finansų politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vyriausiųjų specialistų (A lygio 14 kategorijos) pareigybių aprašymuose išdėstytas funkcijas su pareiškėjos eitų Fiskalinės politikos departamento Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo funkcijomis, matyti, kad jos akivaizdžiai skiriasi (nustatyti labai nežymūs pavienių funkcijų panašumai). Lyginamuose pareigybių aprašymuose skiriasi pareigybėms nustatyti šie specialieji reikalavimai: Makroekonomikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei reikalaujama turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities ekonomikos arba finansų krypties arba fizinių mokslų studijų srities matematikos arba statistikos krypties išsilavinimą, turėti ne mažiau kaip 1 metus darbo patirties ekonominės analizės ir makroekonominio prognozavimo srityje; išmanyti ekonominės bei statistinės analizės metodus, ekonometrinių tyrimų metodiką ir mokėti juos pritaikyti praktikoje; mokėti dirbti šiomis kompiuterio programomis: MS Word, MS Excel, MS PowerPoint, Internet Explorer; taip pat mokėti naudotis Litlex, Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų baze ir pan.

Pagal Finansų politikos departamento Ekonominės analizės ir vertinimo skyriaus vyriausiųjų specialistų (A lygio 14 kategorijos) pareigybių aprašymus, aptariama pareigybė reikalinga organizuoti Europos Sąjungos (toliau –ES) struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimą bei vertinimo gebėjimų stiprinimą, bei dalyvauti numatant strateginius tikslus ir formuojant valstybės politiką finansų srityje, siekiant tvaraus visuomenės gyvenimo kokybės augimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu užtikrinimo. Analizuojant šių pareigybių ir pareiškėjos eitos pareigybės pareigybines nuostatas matyti, kad skiriasi specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo, patirties ir pan. Taip pat skiriasi analizuojamuose pareigybių aprašymuose nustatytos pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos.

Pagal Finansų politikos departamento Ekonominės analizės ir vertinimo skyriaus vyriausiųjų specialistų (A lygio 13 ir 14 kategorijos) pareigybių aprašymus, aptariamos pareigybės reikalingos organizuoti Europos Sąjungos (toliau –ES) struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimą bei vertinimo gebėjimų stiprinimą, bei dalyvauti numatant strateginius tikslus ir formuojant valstybės politiką finansų srityje, siekiant tvaraus visuomenės gyvenimo kokybės augimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu užtikrinimo. Analizuojant šių pareigybių ir pareiškėjos eitos pareigybės pareigybines nuostatas matyti, kad skiriasi specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo, patirties ir pan. Be kita ko, skiriasi analizuojamuose pareigybių aprašymuose nustatytos pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos.

Vertinant Finansų politikos departamento Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vyriausiųjų specialistų (A lygio 13 ir 14 kategorijos) pareigybių aprašymus matyti, kad šios pareigybės reikalingos rengti biudžeto pajamų prognozę, vykdyti biudžeto pajamų surinkimo stebėseną bei analizuoti mokesčių įstatymų ir kitų siūlymų, susijusių su pajamų politika, poveikį valdžios sektoriaus finansams, taip siekiant prisidėti prie stabilaus šalies ekonomikos augimo ir valstybės finansų tvarumo. Šių pareigybių veiklos sritis - fiskalinės politikos formavimo. Sutiktina, kad pareiškėjos ir Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybėms nustatyti panašūs specialieji reikalavimai. Tačiau lyginant pareigybių aprašymuose išdėstytas funkcijas matyti, kad jos akivaizdžiai skirtingos.

Sulyginus pareiškėjos pareigybės aprašymą su Finansų ministerijos Finansų politikos departamento skyrių vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymais, nepaisant pavienių panašumų, akivaizdu, jog pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatyta pareigybės paskirtis, veiklos sritis bei funkcijos ir minėtuose pareigybių aprašymuose nustatytos pareigybių paskirtys, veiklos sritys bei funkcijos, yra kitokios. Valstybės tarnautojų funkcijų analizė rodo, jog pareiškėjos vykdytų funkcijų buvo atsisakyta, jų neišliko ir jos nebuvo perkeltos į aptartus vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymus visa apimtimi. Taigi, nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumo.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad bylos duomenys patvirtina tai, jog iki pertvarkos Fiskalinės politikos departamentą sudarė du skyriai; juose buvo 14 pareigybių. Po pertvarkos Finansų politikos departamentą sudaro keturi skyriai ir 27 pareigybės. Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyrius, kuriame buvo patvirtintos 7 pareigybės, pakeistas į Fiskalinės priežiūros skyrių, kuriame patvirtintos 6 pareigybės, t. y. pareigybių skaičius sumažėjo. Sulyginus pareiškėjos buvusią pareigybę su po struktūrinių pertvarkymų esamomis, darytina išvada, kad pareiškėjos atliktų funkcijų, patvirtinus naujas pareigybes, buvo atsisakyta, jos visa apimtimi nebuvo pavestos kitai kurio nors naujai įsteigto skyriaus pareigybei. Dėl nurodytų priežasčių atmestini pareiškėjos teiginiai, jog jos eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko ir realiai pareigybė nebuvo panaikinta.

Pareiškėja taip pat teigia, kad Fiskalinės politikos departamento pertvarkymas neturi aiškaus tikslo; neaišku, kaip kokybiškai pasikeitė departamento ir skyrių funkcijos, kaip šie pasikeitimai galėjo prisidėti prie ministerijos strateginių tikslų ir veiklos efektyvumo; niekas objektyviai nevertino tokių pokyčių planuojamo efekto ir šie klausimai su darbuotojais niekada nebuvo diskutuoti ir atskleisti; pareiškėjos pareigybė panaikinta fiktyviai.

Bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje deklaruojamas toks vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. VAĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 98 straipsniu ministras yra atsakingas už jam pavestą valdymo sritį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai; ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą, tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministerijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 ir 9 punktai). LVAT yra išaiškinęs, kad nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad ministras, būdamas politiku, atsakingu už įstatymuose nustatytų funkcijų įgyvendinimą, taip pat Vyriausybės programos įgyvendinimą, turi plačią diskrecijos laisvę nustatant/keičiant ministerijos struktūrą ir darbo organizavimo metodus (žr., pvz., LVAT 2018-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5180-1062/2018 ir kt.).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas ir lygius nustato Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (toliau – ir Metodika). Pagal Metodikos 3 punktą, pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, vadovaudamiesi Metodikoje nustatytais reikalavimais, rengia valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima ši institucija, ar jo įgaliotas asmuo, įstaigos struktūrinių padalinių vadovai. Pagal Metodikos 4 punkte, rengdamas pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba įstaigos struktūrinio padalinio vadovas analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas, jeigu valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos ir šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui keliami specialūs reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, minėtos funkcijos ir reikalavimai turi būti nurodyti rengiamame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme. Vadovaujantis Metodikos 8 punktu, nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas, atsižvelgiama į valstybės tarnautojo pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis, taip pat į teisės aktuose nustatytas įstaigos, įstaigos struktūrinio padalinio ar valstybės tarnautojo funkcijas. Pagal Metodikos 20 punktą, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, įstaigos struktūrinių padalinių vadovai, parengę jiems pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, pateikia juos įstaigos struktūriniam padaliniui arba valstybės tarnautojui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas. Vadovaujantis Metodikos 21 punktu, personalo administravimo tarnyba, nagrinėdama pateiktus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, vertina, ar pareigybei priskirtos funkcijos atitinka pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis, ar tinkamai nustatytas pareigybės pavaldumas, ar specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, atitinka pareigybei priskirtas funkcijas, ar tinkamai nustatyti valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas, lygis ir kategorija.

Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Ši nuostata yra aktuali ir administracinių bylų teisenai. LVAT yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2017-08-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A4458-492/2017, 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012 ir kt.). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., 2017-08-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A4458-492/2017, 2008-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008 ir kt.). Be to, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis), t. y. teismas privalo paisyti įstatymų leidėjo valios, nevertindamas įstatymų ekonominio naudingumo, tikslingumo ar efektyvumo požiūriu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LVAT praktiką Teismas neturi kompetencijos vertinti, ar vadovo parinkti pareigybių modeliai yra efektyvūs įstaigos skyriaus atžvilgiu (žr., 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4458-492/2017). LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., LVAT 2011-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011, 2012-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012, 2018-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018, 2018-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5180-1062/2018 ir kt.).

Ne kartą minėta, kad Finansų ministras 2017-10-23 įsakymu Nr. 1K-359 „Dėl Finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo” pakeitimo” priėmė sprendimą dėl Finansų ministerijos administracijos struktūros pakeitimo nuo 2018-03-01. Atsakovė paaiškino, kad Fiskalinės priežiūros ir sektorinės analizės skyriaus pertvarkymas į Fiskalinės priežiūros skyrių nebuvo savitikslis, kadangi šiais struktūriniais pertvarkymais buvo siekiama koncentruoti skyriaus funkcijas į fiskalinės politikos formavimą. Nurodė, kad Finansų politikos departamento Fiskalinės priežiūros skyriaus funkcijos buvo orientuotos į fiskalinės politikos formavimą ir įgyvendinimo stebėseną, todėl sektorinės analizės funkcijos buvo atsisakyta kaip perteklinės ir silpnai išvystytos. Pažymėjo, kad tokį sprendimą lėmė ir tai, kad įvairiais pjūviais sektoriai yra analizuojami kituose ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose, kaip pavyzdžiui Biudžeto departamente, Investicijų departamente ir kt. Visos ministerijos struktūriniais pokyčiais be veiklos efektyvumo taip pat buvo siekiama ir žmogiškųjų išteklių optimizavimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Nurodytoje normoje įtvirtinta teisė karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, būti paskirtam į kitas pareigas, tačiau į lygiavertes, t. y. to paties lygio ir kategorijos, karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tik tuo atveju, jei tokios pareigos yra, jos nėra užimtos ir jei atitinka asmens kvalifikaciją, išsilavinimą ir specialybę, bei toms pareigoms keliamus reikalavimus. Jei tokių pareigų valstybės tarnyboje nėra, valstybės tarnautojas dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamas arba paties sutikimu gali būti skiriamas į žemesnės kategorijos pareigas (žr., pvz., LVAT 2017-06-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA3672-525/2016 ir kt.).

LVAT formuojamoje praktikoje VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos visų pirma kaip įtvirtinančios valstybės tarnautojo teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. <...> Numatydama atitinkamos pareigybės panaikinimą, atitinkama institucija (įstaiga) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (žr., pvz., LVAT 2014-05-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1040/2014, 2017-08-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A4458-492/2017 ir kt.). LVAT yra išaiškinęs, kad kitos pareigos pareigūnui gali būti siūlomos individualiai, tačiau gali būti siūloma ir suteikiant informaciją apie laisvas vietas, sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą pareigūnui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo (žr., pvz., LVAT 2011-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2053/2011; 2011-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3018/2011, 2017-06-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA3672-525/2016 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT yra pažymėjęs, kad jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas, nes valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo užimti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo užimti atitinkamas pareigas ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2012-10-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012, 2017-06-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA3672-525/2016 ir kt.).

Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie pareigūnai turi pirmenybės teisę būti paskiriami į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatą, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Nagrinėjamo ginčo atveju, pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje. Pažymėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad 3 dalies punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Darbdavys, vertindamas darbuotojo kvalifikaciją, turi diskreciją parinkti kriterijus, kurie, darbdavio manymu, geriausiai atspindi darbuotojo tinkamumą pareigoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2013, LVAT 2017-06-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA3672-525/2016 ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.