- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-511-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ginestra“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginestra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ginestra“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Euronika“ sudarytą sandorį – 2017 m. balandžio 3 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Ginestra“ 70 Eur suma; taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovei 70 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Euronika“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Bendra pirmos eilės kreditorių patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 48 815,85 Eur, antros eilės kreditorių – 20 695,89 Eur, trečios eilės – 343 862,91 Eur. Administratorius nustatė, kad ieškovė UAB „Euronika“ atsakovei UAB „Ginestra“ 2017 m. balandžio 3 d. sumokėjo 70 Eur, nors jau negalėjo įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, turėjo aukštesnės eilės kreditorius nei atsakovė, tačiau jiems įsipareigojimų įvykdyti taip pat negalėjo. Atsižvelgdamas į tai bankroto administratorius ginčija ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. 70 Eur mokėjimą dėl nepagrįstos pirmenybės suteikimo pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises bei teisėtus interesus (CK 6.66 straipsnis). Taip pat bankroto administratorius ginčija ieškovės mokėjimą ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovei taip pat nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė pažeidžiant imperatyvias teisės normas (CK 6.930¹ straipsnis).
3. Administratoriaus teigimu, UAB „Euronika“, bankroto bylos duomenimis, įsiskolinimas socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD) už apdraustuosius, apskaičiuotų už 2017 m. vasario – rugpjūčio mėn. – 19 374,64 Eur; VSD įmokų už apdraustuosius, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apskaičiuotų už 2017 m. liepos mėn. – 167,56 Eur; delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. spalio 5 d. – 891,68 Eur. Ieškovės kreditoriai 2017 m. balandžio 3 d. (ginčijamo sandorio sudarymo datai) turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkę UAB „Euronika“, ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos UAB „Euronika“ iškėlimo. Ginčijamu mokėjimu atsakovei buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, ji buvo išskirta iš kitų kreditorių, tai patvirtina UAB „Euronika“ kitų kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Administratorius įrodinėjo, kad skolininkė UAB „Euronika“ neabejotinai žinojo apie blogą savo finansinę padėtį, tai, jog jos turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, kad ji nevykdo pradelstų įsipareigojimų, tačiau nepaisant to ji atsakovei 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimu išmokėjo 70 Eur, todėl skolininkė UAB „Euronika“ negali būti laikoma sąžininga šalimi. Atsakovė taip pat žinojo arba turėjo žinoti apie sudėtingą finansinę UAB „Euronika“ padėtį, todėl taip pat ginčijamuose mokėjimuose negali būti laikoma sąžininga. Be to, ginčijamu mokėjimu atsakovei buvo pažeistas ir CK 6.930¹ straipsnis, taigi tokie mokėjimai prieštaravo imperatyvioms teisės normoms. Ginčijamas 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimas negali būti pateisinamas verslo logika: esant nepadengtų pradelstų kitų kreditorinių reikalavimų, taip pat turint aukštesnės eilės kreditorių nei atsakovė. Tokiu būdu yra visos sąlygos actio Pauliana ieškinio tenkinimui. Ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. atliktas mokėjimas atsakovei pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą, nes ieškovė tuo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, vykdė žemesnės eilės kreditoriui mokėjimus, tuo metu turėdama aukštesnės eilės kreditorių – būdama skolinga darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės biudžetui. Todėl, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, šie ieškovės atsakovei atlikti mokėjimai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės BUAB „Euronika“ ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. spalio 30 d. gavo ieškovės bankroto administratoriaus J. V. raštą „Dėl lėšų grąžinimo“. Atsakovė raštu informavo bankroto administratorių, kad iš ieškovės iki bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo atsakovė 2017 m. balandžio 4 d. gavo 70 Eur mokėjimą, iš kurių 67,05 Eur buvo nukreipti į ieškovės skolos atsakovei padengimą. Atsakovė savo atsakyme taip pat nurodė, jog gali grąžinti ieškovei 2,95 Eur permokos, o grąžinti rašte reikalaujamus neva neteisėtai atsakovei sumokėtus 40 Eur nėra pagrindo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ji negalėjo susipažinti su ieškovės balanso už 2016 metus duomenimis, kadangi pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra actio Pauliana sąlygų viseto, be to, atsakovė prašo teismo taikyti vienerių metų ieškinio senatį, kadangi ieškovei nepateikus ieškinio po atsakovės prieštaravimų civilinėje byloje Nr. eL2-5463-793/2018 ieškovė neteko teisės kreiptis į teismą. Atsakovė šio ieškinio pareiškimą vertino kaip ieškovei atstovaujančio bankroto administratoriaus piktnaudžiavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento bankrutavusios UAB „Euronika“ sudarytą sandorį – 2017 m. balandžio 3 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Ginestra“ 70 Eur suma. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Ginestra“ 70 Eur ieškovei bankrutavusiai UAB „Euronika“. Priteisė iš atsakovės UAB „Ginestra“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei bankrutavusiai UAB „Euronika“. Priteisė ieškovei iš atsakovės 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
6. Teismas konstatavo, kad ginčijamo atsiskaitymo momentu UAB „Euronika“ turėjo kreditorių, be kita ko, darbuotojų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šalys būtų privalėjusios sudaryti ginčijamą sandorį. UAB „Euronika“, atsiskaitydama su atsakove, negalėjo nežinoti apie savo įsiskolinimus darbuotojams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taigi buvo nesąžininga, ir, atsiskaitydama su atsakove, pažeidė pirmiau minėtų kreditorių interesus. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad prieš sudarydama ginčo sandorį būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus, norėdama patikrinti UAB „Euronika“ turtinę padėtį. Toks atsakovės elgesys, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti jos nesąžiningumą.
7. Nurodė, kad ieškovei bankroto byla iškelta 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, įsiteisėjo 2017 m. spalio 6 d. Nuo tos dienos bankroto administratorius turėjo teisę ir pareigą tikrinti ieškovės sudarytus sandorius. Ieškinys teisme pateiktas 2018 m. liepos 10 d., todėl konstatavo, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.
8. Pažymėjo, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė neteko teisės kreiptis į teismą, kadangi nepateikė ieškinio po atsakovės prieštaravimų civilinėje byloje eL2-5463-793/2018, yra visiškai nepagrįsti. Nurodė, kad jokie teisės aktai neriboja ieškovės teisės pateikti ieškinį teismui, atkreipė dėmesį, kad 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje eL2-5463-793/2018 kreditorei (šiuo atveju ieškovei) išaiškintina jos teisė ieškinį pateikti bendra tvarka.
9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinos sąlygos sandorio pripažinimui negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, todėl ieškinį tenkino ir tarp ieškovės ir atsakovės atliktą skolos sumažinimą 70 Eur suma pripažino negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
10. Nustatė, kad skolininkė UAB „Euronika“ su atsakove atsiskaitė, nors tuo metu nebuvo atsiskaičiusi pagal vykdomuosius dokumentus su darbuotojais, taip pat pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Pažymėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 20 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką nurodė nurašyti 1 258,32 Eur ieškovės mokestinę nepriemoką, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., tačiau šis nurodymas nebuvo įvykdytas. Įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl nusprendė, jog yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms.
11. Nustatė, kad ginčijamu sandoriu ieškovė atsakovei pervedė 70 Eur. Pripažinęs sandorį negaliojančiu taikė restituciją – įpareigojo atsakovę UAB „Ginestra“ grąžinti ieškovei BUAB „Euronika“ 70 Eur.
12. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Ieškovės prievolės sumokėti apeliantei už įsigytas prekes atsiradimo laikas yra ankstesnis nei teismo sprendime nurodytas VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas, todėl nėra pagrindo išvadai apie apeliantei suteiktą prioritetą ir pirmenybę.
13.2. Teismo išvada, jog byloje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šalys būtų privalėjusios sudaryti ginčijamą sandorį, nepagrįsta. Sutartis, sudaryta tarp apeliantės ir ieškovės 2017 m. balandžio 4 d., buvo galiojanti ir privaloma vykdyti.
13.3. Nagrinėjamu atveju nėra actio Pauliana sąlygų viseto. Byloje esantys duomenys, neva patvirtinantys, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teises, yra prieštaringi. Taip pat nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti apeliantės nesąžiningumą.
13.4. Nėra sąlygų, kurios leistų konstatuoti, jog ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas atsirado vėliau už apeliantės reikalavimą.
13.5. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeisto 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ,.Dėl rekomendaciją dėl civilinėse bylose priteisti no užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamą priteisti maksimalaus užmokesčio dydį.
Atsiliepimas
14. Ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
14.1. Apeliantės argumentai, susiję su actio Pauliana sąlygų nebuvimu, nepagrįsti. Teismo išvados ginčijamame sprendime patvirtina visų būtinų actio Pauliana sąlygų tinkamą nustatymą.
14.2. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės kreditoriai ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkę UAB „Euronika“, šie reikalavimai buvo aukštesnės eilės nei atsakovės reikalavimas, ir jie nebuvo patenkinti iki bankroto bylos UAB „Euronika“ iškėlimo. Ieškovė ginčijamu mokėjimu atsiskaitydama visiškai su atsakove nepagrįstai suteikė būtent šiai kreditorei pirmenybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.
14.3. Teismas, konstatuodamas, jog atsakovė buvo nesąžininga, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, kadangi nustatydamas šį faktą rėmėsi byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad prieš užginčytą mokėjimą būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus norėdama įsitikinti ieškovės mokumu, jos turimais neįvykdytais įsipareigojimais, tai sudaro pagrindą tokį verslininko elgesį pripažinti nesąžiningu.
14.4. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė šios sutarties pagrindu privalėjo visiškai atsiskaityti su atsakove, nors tuo metu turėjo galiojančių kitų kreditorių finansinių reikalavimų, kurių eilė yra aukštesnė.
14.5. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. atliktas mokėjimas atsakovei su ja visiškai atsiskaitant pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą, nes ieškovė tuo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, tačiau įvykdė žemesnės eilės kreditoriui (atsakovei) mokėjimą (visišką atsiskaitymą), tuo metu turėdama aukštesnės eilės kreditorių.
14.6. Apeliantės argumentai, kad jos reikalavimas atsirado 2017 m. vasario 3 d., o tik 2017 m. kovo 17 d. per Piniginių lėšų apribojimo sistemą buvo pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nepaneigia teismo išvadų, kad ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimas prieštaravo CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms.
14.7. Priteistos išlaidos, priešingai nei teigia apeliantė, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
16. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana, kai ginčijamas kreditoriaus teises pažeidžiantis skolininko sudarytas sandoris, sąlygų –kreditorių teisių pažeidimo, ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo ir neprivalėjimo sudaryti sandorį, aiškinimo ir taikymo. Taip pat kvestionuojamos teismo išvados, jog ginčijamas sandoris pažeidė mokėjimų kreditoriams eiliškumo tvarką (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmiausiai tikslinga pasisakyti dėl apeliantės argumentų, susijusių su CK 6.930¹ straipsniu, nes CK 6.66 straipsnyje nustatytas sandorio negaliojimo pagrindas yra glaudžiai susijęs su klausimo, ar ginčijamas sandoris nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio, išsprendimu.
Dėl 2017 m. balandžio 3 d. sandorio prieštaravimo CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms.
18. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nėra sąlygų, kurios leistų konstatuoti, jog ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantės teigimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus reikalavimas atsirado vėliau už apeliantės reikalavimą.
19. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, kadangi šios normos 1 dalyje įsakmiai yra nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims, jei neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Toks išaiškinimas yra pateiktas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21 p.).
21. Bylos ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B2-1479-613/2017 (dabartinis bylos Nr. B2-295-613/2019), konstatavo, kad jau nuo 2017 m. kovo 17 d. per Piniginių lėšų apribojimo sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimi BUAB „Euronika“ patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 3 374,65 Eur, iš jų pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 48 815,85 Eur, antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 20 695,89 Eur, trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 343 862,91 Eur.
22. Iš byloje esančio ieškovės BUAB „Euronika“ paraiškos – pranešimo dėl lėšų iš Garantinio fondo skyrimo (pridėta prie ieškinio) matyti, kad bendrovės buvusių darbuotojų – pirmos eilės kreditorių UAB „Euronika“ bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai susidarė nuo 2016 m. gegužės 30 d. (darbuotojas D. V.), 2016 m. lapkričio 28 d. (darbuotojas V. L.), 2016 m. gruodžio 23 d. (darbuotojas R. N.), 2017 m. sausio 3 d. (darbuotojai T. P., N. J., A. G., D. K.), 2017 m. sausio 6 d. (darbuotoja D. R.), 2017 m. sausio 15 d. (darbuotojas D. N.), 2017 m. sausio 27 d. (darbuotojai N. K., R. L.), 2017 m. sausio 30 d. (darbuotojas A. R. 2017 m. vasario 3 d. (darbuotojas Ž. J.), 2017 m. vasario 21 d. (darbuotojas L. M.), 2017 m. kovo 6 d. (darbuotojas K. S.), 2017 m. kovo 13 d. (darbuotojas R. Ž.), 2017 m. kovo 15 d. (darbuotojai R. B., M. K., V. K., V. S..
23. Iš antstolės B. T. 2017 m. balandžio 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas matyti, kad pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-707 (vykdomojo dokumento išdavimo data 2017 m. vasario 13 d., kreditorius A. G.), nurodoma nurašyti 489,50 Eur sumą. Iš minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties matyti, kad šis pirmos eilės kreditinis reikalavimas nepatenkintas iki bankroto bylos UAB „Euronika“ iškėlimo. Taip pat iš antstolės B. T. 2017 m. balandžio 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas nustatyta, kad pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-712 (vykdomojo dokumento išdavimo data 2017 m. vasario 13 d., kreditorius D. K.) nurodoma nurašyti 532,44 Eur sumą. Šis kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Analogiška situacija ir su kitais pirmos eilės kreditoriais.
24. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. (8.2)SI-64524 matyti, kad ieškovės socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas už apdraustuosius laikotarpiu nuo 2017 m. vasario iki rugpjūčio mėn. buvo 19 374,64 Eur.
25. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovė argumentus, jog BUAB „Euronika“ nebuvo pajėgi įvykdyti pirmos eilės kreditorių reikalavimų, ieškovės pirmos bei antros eilės kreditorių reikalavimų išieškojimas jau buvo priverstinis, tačiau net priverstinai vykdant išieškojimas buvo neįmanomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ginčijamo sandorio atsakovei įvykdymo metu ieškovė nebuvo pajėgi padengti įsiskolinimus darbuotojams, valstybinio socialinio draudimo biudžetui ir šie aukštesnės eilės reikalavimai nebuvo padengti iki bankroto bylos iškėlimo.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, jog jos reikalavimo atsiradimo laikas yra ankstesnis nei teismo sprendime nurodytas VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. atliktas mokėjimas prieštaravo CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes ir įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė 2017 m. balandžio 3 d. sandorio sudarymo (mokėjimo atlikimo) metu neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama aukštesnės eilės kreditorių, atsiskaitė su atsakove, kurios reikalavimo eilė pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį buvo žemesnė. Todėl šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustatytos visos reikiamos sąlygos anksčiau minėtus sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį kaip prieštaraujančius CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį.
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat reiškia reikalavimus atsakovei CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko nemokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
29. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).
31. Minėta, kad apeliaciniame skunde atsakovė įrodinėja, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje nustatytos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoris pažeidžia kreditorių teises, apeliantės nesąžingumą bei sandorio neprivalomumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis apeliacinio skundo argumentais, vertina, ar egzistuoja visos sąlygos 2017 m. balandžio 3 d. sandorį pripažinti negaliojančiu nurodytu pagrindu, ir ar pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo išvados apeliaciame skunde keliamais klausimais.
Dėl ieškovės kreditorių teisių pažeidimo 2017 m. balandžio 3 d. sandoriu
32. Kreditorius, įrodęs, kad turėjo (turi) galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą, kadangi tik sandoris, dėl kurio skolininkas tampa nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies, gali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog argumentas, kad įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, yra pagrįstas tik ta apimtimi, kuria kalbama apie sandorius, nepažeidžiančius įstatyme įtvirtinto reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Atsiskaitymas su konkrečiu kreditoriumi pažeidžiant įstatyme (CK 6.930¹ straipsnyje) nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui, CK 6.66 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, 29 p.).
34. Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką ir anksčiau nutartyje nustatytą aplinkybę, kad buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, darytina išvada, kad sudarydama ginčijamą sandorių ieškovė pažeidė kitų kreditorių teises. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė išskyrė atsakovę iš kitų kreditorių, nes neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais atsiskaitė ne su aukštesnės eilės kreditoriais, bet su atsakove.
Dėl sandorio (ne) privalomumo.
35. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog apeliantės reikalavimo teisė atsirado sutarties pagrindu ir taip pat buvo neabejotina ir galiojanti, todėl prieštaraujama pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šalys būtų privalėjusios sudaryti ginčijamą sandorį.
36. Sprendžiant klausimą dėl privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį šiuo atveju svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 20 p.).
37. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, sutiktina su atsakove, jog asmenys turi vykdyti sudarytas sutartis ir jomis prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau kai skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, taikomas CK 6.930¹ straipsnis ir skolininkas neturi nuožiūros laisvės atsiskaityti su kreditoriais. Skolininkas minėtu atveju privalo elgtis taip, kaip jį įpareigoja įstatymas – atsiskaityti su kreditoriais pagal nustatytą eiliškumą. Vadinasi, skolininkas, kuris neturėdamas pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais atsiskaito su savo nuožiūra pasirinktu kreditoriumi ne pagal įstatyme nustatytą eiliškumą, negali būti laikomas privalėjusiu sudaryti atsiskaitymo su šiuo kreditoriumi sandorį. Minėtas skolininkas, atsiskaitydamas su kreditoriumi ne pagal nustatytą eiliškumą, ne sudaro sandorį, kurį privalo sudaryti, bet pažeidžia įstatymą, nes įstatymas jį įpareigoja atsiskaitymo sandorį sudaryti pagal nustatytą eiliškumą. Dėl šių priežasčių atsakovės argumentai dėl privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl apeliantės (ne) sąžiningumo.
38. Apeliaciniame skunde akcentuojama kad priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti apeliantės nesąžiningumą.
39. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Vadinasi, trečiojo asmens (šiuo atveju – atsakovės) sąžiningumas gali būti aktualus tik tuo atveju, jei būtų ginčijamas dvišalis sandoris.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčijamas ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. atliktas mokėjimas atsakovei. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra nurodęs, kad toks sandoris – mokėjimo pavedimas – atitinka vienašalio sandorio sampratą, kuriuo siekiama konkrečių teisinių padarinių, t. y. prievolės atsiskaityti su apeliante pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-537-464/2017 24 p.).
41. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantės sąžiningumu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl plačiau šiuo klausimu plačiau nepasisakytina.
42. Šios nurodytos ir aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė visus įstatymo reikalaujamus pagrindus pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliana ieškinio pagrindu.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo
43. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, jog teismo priteistos 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį. Bylos duomenimis, ieškovė pateikė prašymą priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu bei atstovavimu. Nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį, už kurį maksimali priteistina suma yra 2 127 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris vyko 10 min. Už atstovavimą šiame teismo posėdyje priteistina maksimali suma – 85,08 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomentuotinų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl nėra teisinio pagrindo jų mažinti.
44. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
47. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
48. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Pažymėtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginestra“ 72,60 Eur (septyniasdešimt du eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.