- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- 1-140-478/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41792-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, bedarbis, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2015 m. liepos 26 d., apie 23.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu sudavė vieną smūgį G. S. į dešinę pažastį, taip padarė jam durtinę - pjautinę žaizdą dešiniosios pažasties srityje, dešiniosios pažasties arterijos sužalojimą, dėl ko išsivystė hemoraginis šokas, kas įvertinta, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, šiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė G. S. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
A. K. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino ir parodė, kad liepos 26 d. apie 23.45 val. buvo (duomenys neskelbtini), ėjo į naktinį barą alaus. Eidamas pasiėmė du virtuvinius peilius, kuriuos įsidėjo į galinę bridžų kišenę. Peilius pasiėmė savigynai, nes ten pavojingas rajonas, ypač vakarais. Prie baro stovėjo M. Ž., G. S., M. Š. ir dar kažkoks jų draugas, jų iš viso buvo keturi. Jam įeinant į barą, M. Ž. pasakė: „žiūrėkit chebra, pas jį peiliai“. Užėjo į barą, paprašė padavėjos duoti į skolą, bet ji nedavė. Jokių konfliktų nebuvo. Išėjo iš baro, nė vienas prie jo nesikabino, pasisveikino su M. Š., kuris tuo metu ėjo į barą. M. Š. smūgių nesudavė, tarp jo ir M. Š. konflikto nebuvo. Užėjus už baro kokius 5-10 metrų, G. S. metė dviratį ir puolė ant jo. Jis pasakė: „ateik čia, duchas“ ir trenkė jam į pakaušį iš nugaros, bet spėjo pasisukti ir besisukdamas išsitraukė tuos peilius. G. S. kai trenkė, pataikė jam į petį, po to spyrė koja, pataikė į kairę ranką, ir jam iškrito vienas peilis. Tada G. S. bandė pasigriebti jį už kaklo ir prisitraukti prie savęs. Bandė iš jo išsprūsti, G. S. persimetė ranką per jo kaklą ir bandė jį parsigriauti. Tuo metu jis, sukdamasis, su dešine ranka, kurioje buvo peilis, dūrė atbula ranka G. S. į žastą. G. S. stovėjo jam už nugaros ties dešine puse. Kur dūrė, nematė. Kai įdūrė, G. S. jį paleido. Tada M. Ž. su draugais prišoko ir pradėjo jį spardyti. Nukrito prie kirpyklos, sušuko M. Š. vardą, visi nustojo jį spardyti, jis greitai atsistojo ir pabėgo namo. Tą vakarą buvo išgėręs. Blaivas peilių būtų neėmęs. Tai nebuvo chuliganiškos paskatos, jis gynėsi. Nesitikėjo G. S. pataikyti, gynėsi ir dūrė atbula ranka, peilis rankoje buvo ašmenimis į apačią. Gailisi, kad taip padarė. G. S. po įvykio buvo sutikęs pas tyrėją, susitaikė, sakė, kad neturi pretenzijų.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 143-145, t. 1), dalyvaujant gynėjai, šį proceso veiksmą filmuojant, patvirtino savo parodymus ir parodė (duomenys neskelbtini), esantį naktinį barą, į kurį jis vienas atėjo 2015 m. liepos 26 d. apie 23 val. 30 min. Eidamas pamatė, kad prie baro ant šaligatvio stovi M. Š. ir trys jaunuoliai, vienas iš jaunuolių, su kapišonu, buvo arčiau baro durų ir jam einant į barą, šis pasitraukė nuo durų sakydamas: ,,o pažiūrėk, pas jį peiliai kyšo kišenėje“. Bare kalbėjo su barmene ir užtruko apie 5 minutes. Išeidamas iš baro, A. K. parodė vietą prie durų ir paaiškino, kad šioje vietoje susitiko su M. Š., su kuriuo pasisveikino, padavė vienas kitam rankas. Išėjęs į gatvę, ėjo link namų. Matė, kad du jaunuoliai ir G. S. stovi šalia baro, o G. S. prilaiko dviratį. Jam nuėjus nuo baro apie 7 metrus, iš už nugaros pamatė, kad G. S. numetė dviratį ir pribėgęs prie jo sugriebė jam iš už nugaros už sprando ir pradėjo smaugti. Prieš sugriebiant G. S., jis iš kišenės spėjo išsitraukti du peilius ir laikyti abiejose rankose po peilį. Kai G. S. jį sugriebė, vienas peilis jam iškrito, o kitu, kurį laikė dešinėje rankoje, atbula ranka smogė G. S., ir šis jį paleido. A. K. nurodė, kad kai G. S. jį paleido, iš karto pribėgo kartu su juo buvę jaunuoliai ir jį spardė, įspyrė į galvą, pakaušį ir veidą. Atsistojęs nubėgo namo. Kur tuo metu buvo G. S., nepastebėjo.
Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaitytais nukentėjusiojo G. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-28 (b. l. 67-68, 70-72, 89-90, t. 1), nustatyta, kad 2015 m. liepos 26 d. apie 23.00 – 24.00 val. susiskambino su M. Ž., su kuriuo susitarė susitikti prie naktinės parduotuvės – baro (duomenys neskelbtini). Apie 23.30 val. su dviračiu nuvažiavo prie baro. Ten buvo M. Ž. ir jam gerai pažįstamas M. Š.. Jis buvo neblaivus. Jiems bekalbant prie baro, iš baro išėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kurio vardas A.. Jis susiginčijo su M. Š., apsistumdė ir nuėjo gatve. Po 10-15 minučių grįžo prie baro, nešinas rankoje peiliais, užėjo į barą ir netrukus iš jo išėjo. Sukonfliktavo su M. Š., ėjo link jo. Pamatęs, kad A. eina link M. su peiliais, pribėgęs prie A. spyrė jam per kelius. A. nukrito, tuomet ant grindinio pamatė daug kraujo. Iš karto nesuprato, kieno tas kraujas, tačiau netrukus, nusirengęs džemperį ir marškinėlius, pamatė, kad kraujuoja dešinė pažastis, krūtinė. Netrukus prarado sąmonę. 2015-07-30 duotais nukentėjusiojo G. S. parodymais nustatyta, kad 2015-07-26 prieš atvažiuodamas dviračiu prie baro, jis jau buvo išgėręs 0,5 l brendžio. Besikalbant prie baro su M. Ž. ir M. Š., matė, kaip į barą atėjo A.. Prieš įeinant A. į barą, M. Ž. pamatė, kad jo kelnių kišenėje kyšo peiliai ir pasakė ,,atsargiai, jis turi peilius“. A., nieko nesakęs, įėjo į baro vidų. Išeidamas iš baro A. kažką pasakė, tačiau kuriam iš jų ir ką konkrečiai, nesuprato. Jis pagalvojo, kad A. juos puls. Išsigandęs, kad A. juos puls, jis, A. nuėjus nuo baro durų apie penkis metrus, spyrė jam į kojas, ir A. nugriuvo ant asfalto. Pasilenkęs sudavė jam per rankas ir vienas peilis iškrito iš rankos. Kas vyko toliau, nelabai prisimena, nežino, ar A. buvo atsistojęs, ar jie buvo susikibę, bet žino, kad buvo pasilenkęs ir pamatė, kad ant asfalto daug kraujo, o A. gulėjo ant asfalto. M. Ž. sušuko jam, kad žiūrėtų, ar ne jam bėga kraujas. Tada jis pasitraukė nuo A., nusirengė džemperį ir pamatė, kad jam kraujas bėga iš pažasties srities, atsisėdo ir prarado sąmonę. Ką darė A. ir M. Ž. ar M. Š., nematė. 2015-11-10 duotais nukentėjusiojo G. S. parodymais nustatyta, kad A. K. jo atsiprašė, pažadėjo atlyginti jam padarytą žalą, t. y. susitarė, kad A. K. jam sumokės 1000 Eurų dėl patirto sužalojimo, žalą jis atlygins dalimis, kas mėnesį mokėdamas po 200 ar 100 Eurų. A. K. pretenzijų nereiškia.
Liudytojas J. J. parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Galėjo būti 2015-07-26, buvo tamsus paros metas. Įvykis buvo J. pr. prie baro priešais bažnyčią. Bare gėrė alaus. Pačiame bare nieko neįvyko, jokio susistumdymo nebuvo. Pats įvykis, pagal kraujo dėmę, buvo prie kirpyklos, nuo baro iki kirpyklos apie 20-30 metrų. Konflikto pradžios nematė. Lauke rūkė, matė du berniukus su dviračiais ir vieną praplikusį asmenį. Rūkyti nuėjo toliau už troleibusų stulpo. Kai surūkė cigaretę, atsisuko ir pamatė kraujuotą berniuką. Po to jį pasodino prie baro. Bare nei to berniuko, nei kaltinamojo nematė. Viduryje gatvės pamatė peilį, jį paėmė nuo važiuojamosios dalies ir padėjo prie baro, kad jo nepervažiuotų. Tas peilis buvo apie 20-25 cm ilgio, nesulankstomas, paprastas virtuvinis peilis. Tą peilį paėmė, kaip įrankį, kuriuo sužalotas tas berniukas, nes jis buvo kraujuotas. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 103-104), kad vienam jaunuoliui išėjus iš baro, kitas jaunuolis, buvęs su dviračiu, pašaukė jį sakydamas „ei, palauk“ ir nuėjo link jo, šis jaunuolis ir buvo sužalotas. Kaip vyko konfliktas, nematė
Liudytoja A. S. parodė, kad A. K. pažįsta, kaip naktinio baro, kuris yra (duomenys neskelbtini), klientą. Ten dirbo barmene. Tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį yra mačiusi kelis kartus. Tą vakarą A. K. užėjo į barą, norėjo pirkti į skolą, nedavė, ir jis išėjo. Po kelių minučių įbėgo vaikinas ir prašė kviesti greitąją, nes sakė, kad padūrė jo draugą. Per langelį pasižiūrėjo ir pamatė A. K., gulintį kitoje gatvės pusėje sumuštą. O kitas sužalotas vaikinukas sėdėjo ant laiptukų prie baro. Viskas įvyko apie 23 val. Kai iškvietė greitąją, jau A. K. sumušto ten nebuvo. A. K., kai atėjo į barą, stovis buvo normalus. Dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali.
Liudytojas M. Š. parodė, kad A. K. pažįsta iš matymo. Tą vakarą buvo gerokai išgėręs, nuėjo su M. Ž. prie baro, ten buvo G. S.. Užeidamas į barą, susitiko A. K., pasisveikino, jis tuo metu išeidinėjo iš baro, rankose nieko neturėjo. Nusipirko alaus ir išėjo į lauką, išgirdęs triukšmą. Išėjęs į lauką, pamatė ant šaligatvio gulintį G. S., pasakė, kad perdūrė. M. Ž. nusirengė marškinėlius, uždėjo ant žaizdos, jis laikė prispaudęs, o M. Ž. skambino pagalbos. Sakė, kad perdūrė A. K.. Matėsi, kad mėtėsi virtuvinis peilis, neatlenkiamas, kaip duonos peilis. A. K. ten nebuvo, sakė, kad jis pabėgo. M. Ž. sakė, kad jie apsižodžiavo ir G. S. puolė A. K.. M. Ž. tą vakarą buvo blaivas, jis alkoholio nevartoja. Ar blaivūs buvo G. S., A. K., nežino. A. K. yra ramus žmogus, nekonfliktiškas.
Liudytojas M. Ž. parodė, kad iki įvykio A. K. žinojo iš matymo, G. S. - jo draugas. Tą įvykio dieną palydėjo draugą M. Š. iki baro. Atėjo A. K. ir prisikabino prie M. Š., jie apsižodžiavo ir sudavė vienas kitam, bet M. Š. nuo jo nuėjo. Tada A. K. nuėjo į barą, išėjęs iš baro, bėgo link G. S., dūrė peiliu ir nukrito. G. S. nuo baro stovėjo apie 20 metrų, į A. K. buvo atsisukęs veidu. Kai G. S. nusiėmė marškinėlius, ištryško čiurkšlė kraujo. A. K. atėjo su dviem peiliais už nugaros. Su G. S. niekas nesipyko. Nuo apsižodžiavimo su M. Š. iki antro konflikto praėjo apie 5 min. Po įdūrimo A. K. pabėgo. Kai A. K. buvo nukritęs, jam iš rankų išmušė peilius. Iki įdūrimo A. K. nemušė.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 7-15, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra aikštelė prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato esančių laiptų rasta raudonos spalvos sukrešėjusio skysčio, panašaus į kraują, apie 2 m atstumu nuo pastato rastas apie 30 cm ilgio peilis metaline rankena su galimai kraujo pėdsakais, nuo dešinio namo kampo link J. per. Apie 4 m atstumu rasta sportinio tipo kepurė su dėmėmis, panašiomis į kraują, prie (duomenys neskelbtini) namo rastas apie 20 cm ilgio peilis mėlyna rankena, ant kurio vizualiai kraujo dėmių nesimato, po apžiūros iš nusikaltimo vietos paimta: du peiliai, du tepinėliai su rausvos spalvos pėdsakais, kepurė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2108/15(02) (b. l. 23, t. 1) nustatyta, kad G. S. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda dešiniosios pažasties srityje, dešiniosios pažasties arterijos sužalojimas, išsivystęs hemoraginis šokas. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-07-26 vieno trauminio poveikio pasėkoje. Durtinė-pjautinė žaizda dešiniosios pažasties srityje su dešiniosios pažastinės arterijos sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G/15(02) (b. l. 27, t. 1) nustatyta, kad A. K. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje speninėje srityje, pereinant į pakaušį, dešiniame momenyje, kairiame smilkinyje, kakle, dešiniame žaste, kairėje mentyje; odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste, pasmakrėje, kakle, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais (kuo galėjo būti rankų nagai: dešiniame žaste ir kakle), ne mažiau šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje (tikslesnio trauminių poveikių skaičiaus nustatyti negalima), užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Asmens apžiūros protokolu (b. l. 75-77, t. 1) nustatyta, kad G. S. ūgis apsiavus batais 177 cm, dešinėje pažastyje, ties vidurine pažastine linija 3,5 cm įstrižos krypties rausvas randas. Rando aukštis nuo grindų, matuojant G. S. su avalyne, 147 cm.
Eksperimento protokolu (b. l. 79-83, t. 1) nustatyta, kad atkuriant G. S. sužalojimo aplinkybes, atliekamas bandymas, fiksuojant įtariamojo A. K. ir nukentėjusiojo G. S. veiksmus sužalojimo metu, t. y. kaip tiksliai A. K. stovint, o nukentėjusiam G. S. jį bandant smaugti iš nugaros, A. K. dūrė peiliu G. S.. A. K. parodė, kad prieš duriant G. S., jis peilį laikė dešinėje rankoje - geležte į apačią, ašmenimis į apačią. A. K. paaiškino, kad prieš duriant, G. S. jį kaire ranka būdamas jam už nugaros, sulenkta alkūne buvo apsikabinęs per kaklą ir, būdami kūnais susiglaudę vienas šalia kito, pasilenkę į priekį, kadangi G. S. bandė jį pargriauti, jis pasisuko dešine kūno puse į G. S., keldamas ranką į viršų, rankos mostu pagal dešinį savo šoną, dūrė G. S. turėtu dešinėje rankoje peiliu į pažastį. Eksperimento metu A. K. peilį imituojančio daikto galu pasiekė G. S. pažastį ties vidurine pažastine linija.
Teismo medicinos specialistės Z. M. paaiškinimu (b. l. 84-85, t. 1) nustatyta, kad į klausimą, ar įmanomas toks sužalojimo mechanizmas ir tokia G. S. žaizdos lokalizacija, kaip eksperimento metu parodė A. K., specialistė atsakė teigiamai, nurodydama, kad sužalojimas – durtinė-pjautinė žaizda dešiniosios pažasties srityje su dešiniosios pažastinės arterijos sužalojimu galėjo būti padaryta tokiu būdu, kaip eksperimento metu parodė įtariamasis A. K.. Sužalojimas galėjo būti padarytas, A. K. pasisukus dešiniąja kūno puse į žalojamą asmenį, užsimojus dešinėje rankoje turint peilį aštriais ašmenimis, peilio geležte laikant į apačią, pakeliant dešinę ranką į viršų, duriant peiliu į dešinės pažasties vidurinę pažastinę liniją.
Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 35-36, t. 1) nustatyta, kad A. K. pateikė marškinėlius, kurių audinys prie dešinės rankovės apačioje suplyšęs, ir šortus, kurie nutarimu (b. l. 37-38, t. 1) grąžinti A. K..
Žemesnės instancijos teismas
Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 39, t. 1) nustatyta, kad iš LSMUL Kauno klinikų paimti G. S. daiktai: striukė, sportinės kelnės, sportiniai batai, apatinės kelnaitės, mobilus telefonas Nokia, kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūros protokolu (b. l. 43-55, t. 1), apžiūros metu nustatyta, kad striukėje pažasties srityje prie rankovės siūlės rastas iki 2,5 cm audinio pažeidimas, marškinėlių trumpomis rankovėmis dešinėje pusėje ties pažasties siūle rastas audinio pažeidimas iki 1 cm ilgio, trikotažiniai marškinėliai dešinėje pusėje, rankovės siūlės srityje, po pažastimi suplyšę, visi drabužiai permirkę raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują, po apžiūros nutarimu (b. l. 40-41, t. 1) daiktai grąžinti G. S..
Alkotesterio šaknele (b. l. 57, t. 1) nustatyta, kad 2015-07-27 apie 02.17 val. M. Š. nustatytas 2,40 ‰ girtumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. K. kaltė yra įrodyta. Pats A. K. pilnai pripažino savo kaltę ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tokias pačias aplinkybes A. K. nuosekliai nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 124-126, t. 1), savo parodymų patikrinimo metu (b. l. 143-145, t. 1), akistatos su nukentėjusiuoju G. S. metu (b. l. 86-88, t. 1), akistatos su liudytoju M. Ž. metu (b. l. 136-139, t. 1). Taigi, A. K. parodymais nustatyta, kad jam išėjus iš baro ir einant link namų, prie baro stovėjęs G. S., metęs dviratį ir užgauliai jį pašaukęs, pradėjo jį vytis, trenkė jam į pakaušį iš nugaros, pataikė į petį, po to spyrė koja, pataikė į kairę ranką, ir jam iškrito vienas peilis, kuriuos išsitraukė iš kišenės po pirmojo G. S. smūgio. Tada G. S. bandė pasigriebti jį už kaklo ir prisitraukti prie savęs, persimetė ranką per jo kaklą ir bandė jį parsigriauti, tuo metu jis, sukdamasis, su dešine ranka, kurioje buvo peilis, dūrė atbula ranka G. S. į žastą. Nors nukentėjusysis G. S. pirminiuose parodymuose teigė, jog A. K., išėjęs iš baro, sukonfliktavo su M. Š. ir išsitraukęs peilius ėjo M. Š. ir jo link, todėl jis, pagalvojęs, jog A. K. juos puls, spyrė jam į kojas ir jis nugriuvo ant asfalto, pasilenkęs sudavė jam per rankas ir vienas peilis iškrito jam iš rankos, kaip įdūrė, nepajuto, tačiau akistatos su A. K. metu (b. l. 86-88, t. 1) pripažino, jog įvykio metu buvo labai girtas ir neprisimena įvykio aplinkybių, sutiko su A. K. parodymais, kad pribėgęs spyrė jam į kojas, galimai pataikė į ranką ir tada A. K. iškrito vienas peilis, tuo metu, kai A. K. dūrė, galėjo jį būti apsikabinęs iš nugaros, bandydamas parversti ar atimti peilį. Kad galimas toks sužalojimo mechanizmas, patvirtino ir eksperimentas, atliktas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 79-83, t. 1) bei specialistės Z. M. paaiškinimas (b. l. 84-85, t. 1). Kad A. K. buvo mušamas, patvirtino liudytoja A. S., kad matė gatvėje gulintį sumuštą A. K., bei specialisto išvada Nr. G/15(02) (b. l. 27, t. 1), kuria A. K. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos dešinėje speninėje srityje, pereinant į pakaušį, dešiniame momenyje, kairiame smilkinyje, kakle, dešiniame žaste, kairėje mentyje; odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste, pasmakrėje, kakle, žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kurie padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais ne mažiau šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje, šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada Nr. G2108/15(02) (b. l. 23, t. 1) patvirtina, kad G. S. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda dešiniosios pažasties srityje, dešiniosios pažasties arterijos sužalojimas, išsivystęs hemoraginis šokas, sužalojimas padarytas aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Durtinė-pjautinė žaizda dešiniosios pažasties srityje su dešiniosios pažastinės arterijos sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, visais šiais įrodymais yra įrodyta, kad A. K. tarpusavio konflikto su A. S. metu tyčia peiliu sudavė vieną smūgį G. S. į dešinę pažastį, taip padarė jam durtinę - pjautinę žaizdą dešiniosios pažasties srityje, dešiniosios pažasties arterijos sužalojimą, dėl ko išsivystė hemoraginis šokas, tokiu būdu padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Liudytojo M. Ž. parodymų, kad A. K. mušėsi su M. Š., po to puolė G. S., nepatvirtina nei M. Š., nei G. S., nei A. K. parodymai, nei teismo medicinos specialistų nustatytas dūrio mechanizmas, todėl teismas liudytojo M. Ž. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, neturi pagrindo tikėti ir jais vadovautis.
A. K. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, pagal teismų praktiką, laikomas tuomet, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šiuo atveju nustatyta, kad nors A. K. su savimi turėjo peilius, tačiau pirmas šį konfliktą pradėjo nukentėjusysis G. S. - jis užgauliai šaukdamas ant A. K., jį vijosi, pasivijęs vartojo smurtą A. K. atžvilgiu, buvo apėmęs ranka jo kaklą iš už nugaros ir norėjo parversti. Byloje nėra nustatyta, kad A. K. veikė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo bei visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, todėl konstatuotina, kad A. K. nusikalstama veika padaryta ne iš chuliganiškų paskatų, šios chuliganiškos paskatos iš kaltinimo šalintinos ir nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d., nes tarp A. K. veiksmų prieš G. S. ir pastarojo sunkaus sužalojimo yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. A. K. veikė sąmoningai ir suvokė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, ir nors atlikdamas savo veiksmus konkrečių padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
Nepagrįstai A. K. gynėja prašo pripažinti jo veiksmus kaip būtinąją gintį. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 2 d.). Taigi, norint taikyti BK 28 str. nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 str. keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek A. K., tiek nukentėjusysis G. S. įvykio metu buvo neblaivūs, todėl neadekvačiai sureagavo į susidariusią situaciją. G. S. užsipuolė A. K. ne tam, kad jį sužalotų, o tikslu atimti peilius, kuriuos pastarasis nešėsi. Taigi, teismo nuomone, šiuo atveju nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi į A. K. gyvybę ar sveikatą, todėl nebuvo būtinybės gintis. Teismas nenustatė jokių būtinosios ginties požymių, todėl gynybos prašymas pripažinti A. K. veiksmus kaip būtinąją gintį negali būti tenkinamas.
A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Viena iš principinių baudžiamųjų įstatymų nuostatų yra ta, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga tik tokia bausmė, kuri yra griežtai individualizuota atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.
A. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą (b. l. 151, t. 1), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 152-153, t. 1), į psichikos ligų įskaitą įrašytas (b. l. 164, t. 1), specialisto išvada Nr. 93TPK-1065 (b. l. 163, t. 1) nustatyta, kad A. K. praeityje nustatytas ribinis intelektas neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 47, t. 2), jo atsakomybę lengvina ir sunkina po vieną aplinkybę.
BK 135 str. 1 d. sankcija numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, todėl ši bausmė skirtina A. K., jos dydį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, mažinant sankcijos ribose. Nors A. K. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jis veikė netiesiogine tyčia, anksčiau nėra teistas, mokosi, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, liudytojas M. Š. A. K. apibūdino kaip ramų, nekonfliktišką asmenį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. nėra būdinga pažeisti įstatymus ar daryti nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, atidėjus bausmės vykdymą, A. K. bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai. Kaltinamojo gynėjos prašymas taikyti A. K. BK 62 str. 3 d. 3 p. nuostatas negali būti patenkintas, nes nenustatytos BK 62 str. 1 d. ir 2 d. sąlygos.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys 891,88 eurų sumai už G. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra pagristas (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.), įrodytas gydymo išlaidų paskaičiavimu (b. l. 63, t. 1), todėl tenkintinas ir priteistinas iš A. K..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du peiliai, du tepinėliai su rausvos spalvos pėdsakais, vokas su A. K. seilių pavyzdžiais, saugomi Kauno AVPK KP SNTV 3 skyriuje, sunaikintini, kompaktiniai diskai su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis bei A. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos, A. K. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma bylos medžiagoje, grąžintina A. K..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str.str., 307-309 str.str., 313 str.,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. K. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, A. K. išbūtą laikinai sulaikius nuo 2015-07-27 iki 2015-07-29.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones A. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.
Priteisti iš A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), LT-03505 Vilnius, a/s (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini)) 891,88 (aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną Eur 88 ct) eurus už G. S. suteiktas gydymo paslaugas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus: du peilius, du tepinėlius su rausvos spalvos pėdsakais, voką su A. K. seilių pavyzdžiais, saugomus Kauno AVPK KP SNTV 3 skyriuje, sunaikinti, kompaktinius diskus su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis bei A. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, A. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą bylos medžiagoje, grąžinti A. K..
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.