Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-531/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-07-11Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-23Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-23
Bylos Nr.
1A-179-531/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42475-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
V. B.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-531/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42475-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Astai Jackūnienei,dalyvaujant prokurorams Gailutei Vilkienei ir Lukui Krivickui,nuteistojo V. B. gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. B. (duomenys neskelbtini) priteistas 698,61 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2021 m. liepos 12 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į (duomenys neskelbtini) įmonę, ir pristatydamas R. G. asmens duomenis, sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu įsigyjant mobiliojo ryšio įrangą – mobilų telefoną (duomenys neskelbtini) (IMEI(duomenys neskelbtini)), 659 Eur vertės, ir užsakant ryšio įrangos (ekrano dužimo rizika) draudimo paslaugą (draudimo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)), 15 Eur vertės, ir 2021 m. liepos 13 d., piktnaudžiaudamas neblaivios nukentėjusios R. G. pasitikėjimu, atvežė ją automobiliu į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvę, kur susitiko su (duomenys neskelbtini) kurjeriu, kuriam pateikęs R. G. Lietuvos Respublikos pasą bei naudodamas apgaulę, įtikino R. G. pasirašyti telefono pirkimo sutartį, taip tokiu būdu neteisėtai įgijo (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, bendros 674 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. V. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo išteisinti jį iš kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad buvo nuteistas be įrodymų. Kurjeris parodė, kad moteris pati atėjo pasiimti telefono. Jis su konsultantu nekalbėjo ir jokio telefono neužsakinėjo. Prašė teismo išsireikalauti pokalbio su konsultantu garso įrašą. Nukentėjusioji neneigia, kad jam pardavė telefoną. Tą nurodė ir liudytoja. Jis telefoną nupirko pigiau, o pardavė brangiau. Atkreipia dėmesį, kad visi jo prašymai buvo atmesti. Remtasi, kad jis yra teistas, nors bausmes jau yra atlikęs.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra (Molėtai) atsiliepime į V. B. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai buvo įvertinta V. B. padaryta nusikalstama veika bei skirta bausmė.

4. Teismo posėdyje V. B. gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl veikos, įtvirtintos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo

7. Pateiktu apeliaciniu skundu V. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad buvo nuteistas nepagrįstai.

8. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako, tas kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino.

9. BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba panaikinti. Baudžiamasis įstatymas nenustato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu. Svarbu nustatyti, kad kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-489/2022).

10. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2017).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, V. B. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažino pagrįstai.

12. Byloje yra nustatyta, kad 2021 m. liepos 13 d. būtent V. B., kartu buvusiai R. G. pasirašius kurjerio pateiktus dokumentus, įgijo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kurį tą pačią dieną atidavė į (duomenys neskelbtini) lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau keliamas klausimas, ar jį V. B. įgijo apgaule, t. y. ar jis, 2021 m. liepos 12 d. 8 val. 30 min. skambino į „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę ir pateikdamas R. G. asmens duomenis, sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, kartu užsakydamas minėtą telefoną bei jo draudimą (ekrano dužimo rizika), o po to, sekančią dieną – 2021 m. liepos 13 d., piktnaudžiaudamas neblaivios nukentėjusios R. G. pasitikėjimu, atvežė ją automobiliu į (duomenys neskelbtini) miestą ir (duomenys neskelbtini) gatvėje susitiko su (duomenys neskelbtini) kurjeriu, kuriam pateikė R. G. Lietuvos Respublikos pasą bei įtikino ją minėtą sutartį pasirašyti.

13. Apklausiamas teisme V. B. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo neigė. Parodė, kad išėjęs iš (duomenys neskelbtini), kartu su žmona nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atėjo A. P. ir paprašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) pas A. K., kuris, kaip paaiškėjo, yra nukentėjusiosios pusbrolis. Jie visi ten dvi dienas už parduotuvės gėrė alkoholinius gėrimus. Atėjo R. G. sugyventinis, paskui atėjo ir ji pati. R. G. norėjo pasiskolinti pinigų. Jai niekas neskolino, todėl ji pasiūlė jam pirkti jos telefonus. Jis jų neėmė. Paskui visi grįžo į kaimą, o telefonai liko jo mašinoje. Iš pradžių skambino nukentėjusiosios sugyventinis, sakė atvažiuoti. Jie dar kartą nuvažiavo ir gėrė visą dieną. Buvo tokia kalba, kad ji gali paimti telefoną iš „(duomenys neskelbtini)“. Jam siūlė važiuoti į saloną, bet jis nevažiavo. Paskui, po paros laiko, ji paskambino ir pasakė, kad atveža telefoną į (duomenys neskelbtini), prie degalinės. Jis atvažiavo su žmona ir jie, kartu su nukentėjusiąja ir A. P., važiavo į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo (duomenys neskelbtini) kurjeris, atvežė jai (nukentėjusiajai) telefoną. Jo žmona davė 10 Eur, nes kurjeriui reikėjo sumokėti 8,25 Eur. Nukentėjusioji padavė tuos pinigus kurjeriui be grąžos, pasirašė ant 4 lapų pati ir pati padavė pasą. Grįžus atgal į kaimą, jis jai padavė 150 Eur ir jų keliai išsiskyrė. Jis grįžo į (duomenys neskelbtini), pridavė tą telefoną, nes gavo daugiau. Jis į jokius salonus neskambino, nes tą telefoną pirko iš R. G..

14. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, liudytoja apklausta K. G. parodė, kad 2021 m. vasarą dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiame kontaktų centre, t. y. su klientais bendraudavo nuotoliniu būdu – telefonu. Nesvarbu kokiu klausimu asmuo kreipiasi, yra nustatyti tam tikri jo identifikacijos būdai. Jeigu tai yra abonentas, o ne „(duomenys neskelbtini)“ klientas, tai jis visada identifikuojamas. Jeigu kreipiasi asmuo dar nesantis „(duomenys neskelbtini)“ klientu, ji jam rekomenduotų ateiti į saloną, nes tuo metu naujiems klientams nebuvo galimybių sudaryti sutartį visiškai 100 proc. nuotoliniu būdu. Bendraudama telefonu su klientu paklausdavo jo vardo, pavardės, asmens kodo dalies, adreso. Jeigu tai yra abonentas, jeigu kyla kokių įtarimų, pasitikslinimui galima paklausti, kokiomis paslaugomis jis naudojasi. Ji nepamena sutarties sudarymo ir telefono įsigijimo R. G. vardu. Taip pat nepamena atvejo, kad vyras būtų prisistatęs moters vardu ir pateikęs moters duomenis. Jeigu esamas „(duomenys neskelbtini)“ klientas nori įsigyti naują telefoną, be jokios abejonės, ypatingai karantino metu, telefonas supakuojamas ir išsiunčiamas klientui. Jis kurjeriui pateikia savo asmens dokumentą ir klientas atsiima siuntą. Kurjeriui pateikiamas būtent tas pats dokumentas, kurio numerį jai padiktuoja, kai pildo sutartį. Būna, kad duomenis į sutartį įkelia iš to, ką turi bendrovė. Būdavo tokių atvejų, kai skambina dukra ar sūnus, ir sako, kad tėvui ar motinai reikia pakeisti telefoną ir jį užsakinėja, nurodo tėvų duomenis. Dažniausiai prašydavo tėvo arba motinos kontaktinio numerio, kad galėtų kalbėti ir su pačiu klientu, kad jis būtų šalia, kad patvirtintų, kad jis yra tas asmuo ir tikrai sutinka pirkti konkretų telefoną. Jeigu pasakydavo, kad tai dukra to asmens, visada skambindavo, jeigu šalia nėra motinos ar tėvo. Jeigu yra šalia, patvirtina, kad tikrai sutinka, tikrai nori, kad čia tikrai jo dukra, tokiu atveju pasitikėdavo. Jeigu kildavo įtarimų, kad skambinantis yra neblaivus, pasiūlydavo susisiekti kitą dieną.

15. Atsižvelgiant į šiuos liudytojos K. G. parodymus, taip pat į kitus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad nenustatyta, jog į (duomenys neskelbtini) kontaktų centrą skambino V. B. ir pateikė R. G. duomenis tam, kad jos vardu būtų sudaryta judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis. Kaip matyti, K. G. negalėjo prisiminti atvejo, kad vyras būtų prisistatęs moters vardu ir taip būtų pateikti jos asmens duomenys darant užsakymą. Be to, kai yra norima sudaryti sutartį kito asmens vardu, visuomet yra bendraujama ir su asmeniu, kurio vardu sudaroma sutartis, ar jis sutinka ir nori ją sudaryti. Todėl ši V. B. pareikšto kaltinimo dalis visiškai nepasitvirtino. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nebuvo galimybės gauti pokalbio, kurio metu R. G. vardu buvo sudaryta aptariama sutartis, įrašo, tam, kad būtų nustatytas į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ skambinęs asmuo.

16. Vis dėl to, net ir nustačius, kad ne V. B. skambino į „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę ir R. G. vardu sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, kartu užsakydamas minėtą telefoną bei jo draudimą (ekrano dužimo rizika), nėra pagrindas konstatuoti, jog jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo, įtvirtinto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių. V. B. įvykio versija, jog būtent pati nukentėjusioji su „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu organizavo telefono atsiėmimą, o jis tik važiavo kartu, yra vertintina tik kaip jo pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ją paneigia byloje surinkti įrodymai.

17. Nukentėjusioji R. G., apklausiama teisme parodė, kad į kiemą atvažiavo mašina, atėjo A. P., kuris liepė prieiti. Ji nuėjo į mašiną pasikalbėti. Tada V. B. pasakė, kad reikia padėti jam paimti prekę, nes jis dabar neturi dokumento. Sakė pasiimti pasą. Ji sutiko. Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir laukė mašinoje. Atvažiavo mašina, V. B. nuėjo prie jos, atsinešė paketuką, atėjo kurjeris ir sakė pasirašyti ant kelių lapų. Nežino, kodėl ten pasirašė. Pasą turbūt kurjeriui parodė. V. B. jai davė 20 Eur už tai, kad važinėjo. Teigė, kad ji nesudarė sutarties, internetu nesinaudoja, telefono numeris ne jos, ji turi „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono akyse nematė. Buvo išgėrusi alaus. Aiškino, kad sutartyje pavardė ir asmens kodas jos, tačiau adresas ne. 2022 m. sausio 10 d. apklausos, vykusios ikiteisminiame tyrime metu, R. G. parodė, kad 2021 m. liepos 13 d. į jos namų kiemą įvažiavo automobilis. Jame sėdėjo du vyrai. Keleivio sėdynėje sėdintis vyras išlipo iš automobilio, atėjo prie kieme stovinčios lauko virtuvės, kurioje buvo ji ir jos draugas M. P.. Draugas pasisveikino su tuo vyru. Vyras trumpai pašnekėjo su jos draugu. Tada pasakė, kad reikia padėti vienam žmogui, kuris neturi asmens tapatybės kortelės, pasiimti siuntą. M. P. jai pasakė, kad važiuotų. Paaiškino, kad čia jo pažįstamas. Ji įsėdo į automobilį, kurį vairavo jai nepažįstamas asmuo. Ją atvežė iki (duomenys neskelbtini). Sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten laukė kelias minutes. Po kurio laiko išlipo vyras, kuris sėdėjo už automobilio vairo. Jai pasakė, kad čia V. B.. Kas vyko lauke, ji nematė. Sugrįžęs prie automobilio, jis atnešė kažkokius dokumentus ir paketą. Paketą pasidėjo prie pavarų perjungimo svirties. O atidaręs galines automobilio dureles, jai padavė lapus ir pasakė, kad juos reikia pasirašyti. Ją skubino. Nespėjo nieko paklausti. Kas buvo parašyta dokumentuose ji nežino, nes pasirašant jai reikėjo akinių, kuriuos ji buvo palikusi namuose. Žino, kad pasirašė daugiau nei vieną kartą. Uždaręs dureles jis išėjo prie kažkokio vyro, stovinčio lauke. Padavęs dokumentus šiam vyrui, V. B. atėjo iki automobilio ir įsėdo į jį. Ją nuvežė iki namų, jai jokio atlygio nesiūlė ir ji neprašė. 2022 m. balandžio 12 d. papildomai apklausiama ikiteisminiame tyrime, patikslino, kad V. B. ankščiau nėra mačiusi, apie tai, kad jis pas ją buvo atvažiavęs dieną ar dvi prieš įvykį, kuomet važiavo į (duomenys neskelbtini) iš kurjerio atsiimti telefono, ji neprisimena. Lyg ir kažką fragmentais atsimena, jog buvo susitikę ir ji pas jį paliko telefoną, tačiau tiksliai pasakyti negali. 2021 m. liepos 13 d., kada jis ją paėmė ir vežėsi į (duomenys neskelbtini) visko irgi gerai neatsimena. Pamena, kad važiuojant mašina, ji jam padavė savo asmens tapatybės kortelę, nes jis jos prašė, sakė, kad jam reikia atsiimti siuntą, o jis neturintis dokumento, todėl be jo jam siuntos neatiduos. Ji tuo metu visai nepagalvojo, kad jis ją taip nori apgauti ir juo patikėjusi, ji jam davė savo asmens tapatybės kortelę. Nori, kad asmuo atsakytų už tai, kad ją apgavo ir pasinaudojo tuo metu jos girtumu ir patiklumu.

18. Kaip matyti, R. G. proceso metu duoti parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausiama teisme ji aiškino, kad pats V. B. paprašė jos pagalbos, o nuvažiavus atsiimti siuntinio, pats kurjeris atėjęs prie jos, padavė pasirašyti dokumentus. Jam ji parodė savo pasą, o už pagalbą gavo 20 Eur. Nors ikiteisminiame tyrime teigė, kad atvykęs vyras (kaip nustatyta - A. P.) pasikalbėjo su jos draugu M. P. ir tada jai buvo pasakyta, kad reikia padėti vienam žmogui, kuris neturi asmens tapatybės kortelės, pasiimti siuntą. Važiuojant V. B. paėmė iš jos asmens tapatybės kortelę, o nuvažiavus, po kurio laiko V. B. išlipo iš automobilio, priėjo prie kažkokio vyriškio, pats jai atnešė pasirašyti dokumentus, kuriuos vėliau tam vyriškiui grąžino, o už pagalbą jai jokių pinigų nesiūlė ir ji jų neprašė. Be to, apklausos, vykusios 2022 m. sausio 10 d. metu R. G. nurodė, kad V. B. 2021 m. liepos 13 d. matė pirmą kartą ir tik tą dieną sužinojo kas jis toks. Nors apklausiama vėliau, jau aiškino, kad galbūt buvo susitikę ir anksčiau. Vis dėl to, pastebėtina, kad nukentėjusioji visų apklausų metu aiškino, kad tik važiavo V. B. padėti atsiimti siuntos. Šią R. G. nurodomą aplinkybę patvirtina ir kita bylos medžiaga, todėl ja teisėjų kolegija neabejoja.

19. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad V. B. yra pažįstamas, nes jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) ir pats čia anksčiau gyveno. Jis buvo atvažiavęs vasarą, rodė kažkokį atšviestą dokumentą ir pasakė, kad negali pasiimti telefono. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten V. B. susitiko su R. G., jie kažką tarėsi, sakė, kad sumokės jai 50 Eur. Dar prieš tai R. G. ir M. P. važinėdami su V. B. mašinoje pas jį buvo palikę telefonus. V. B. sakė nežinantis, ar jiems juos atiduoti, o paskui skambino kažkam iš jos telefono. Tada kažkas perskambino, važiavo į (duomenys neskelbtini), M. P. atidavė telefoną prie raudono namo, pasiėmė moterį, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), jie išlipo ir viskas. Su V. B. bendravo dvi dienas su vienos dienos pertrauka. Pirmą dieną V. B. jį susirado ir prašė paskolinti žvejybinių masalų. Paskui sako, kad jei nori pamatyti gerą gyvenimą, tai reikia pasakyti jam 11 skaičių kombinaciją ir atsiųs masalų. Jis mano, kad V. B. norėjo jo duomenų ar naudos. Gėrė alkoholį su M. P. ir A. K.. Gėrė pas M. P., kur buvo ir R. G.. V. B. negėrė, nes buvo dar jo draugė. Kitą dieną R. G. nuvažiavo iki degalinės, ir išėjo su V. B.. Jis su V. B. moterimi sėdėjo mašinoje. Važiavo keturiese, vairavo V. B.. Važiavo į (duomenys neskelbtini) iki „(duomenys neskelbtini)“. R. G. su V. B. pasiėmė telefonus ir nuėjo prie kurjerių autobusiuko. Paskui jį paliko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. V. B. sakė, kad atveš R. G. pinigus už tai, kad ši padėjo paimti telefonus. Telefoną nešėsi V. B. ir padėjo ant užpakalinės sėdynės. Nematė, ar kas nors pasirašinėjo dokumentus. V. B. žinojo kur važiuoti. Jam girdint prašė R. G. važiuoti kartu, sakė pasiimti asmens dokumentą. Nežino ir nematė, kada vyko užsakymas, nematė, kad R. G. duotų asmens dokumentą V. B.. 2022 m. sausio 12 d. apklausos, vykusios ikiteisminiame tyrime, metu A. P. parodė, kad kartu su V. B. važiavo iki (duomenys neskelbtini) ir iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Ten už parduotuvės tuo metu buvo keli jam nepažįstami vyrai ir kelios moterys, su kuriais jie pašnekėjo ir V. B. jų klausė, gal jie žino kur gyvena neva jo giminaitė, kurios jis (liudytojas) nei vardo, nei pavardės neprisimena. Tie vyrai pasakė, kad ji gali būti netoli parduotuvės esančiame žalios spalvos name, pas draugus. V. B. privažiavo prie žalios spalvos namo ir kieme buvusio vyro paklausė, ar tame name yra ta giminaitė. Tas vyras pakvietė kažkokią jam nepažįstamą moterį. V. B. su ja kažką pašnekėjo ir jie pavežė tą moterį beveik iki namų. Ta moteris atrodė gerokai apgirtusi. Ji nuėjo iki namų ir po kurio laiko atėjo su kažkokiais dokumentais, V. B. rodė savo asmens tapatybės dokumentą. Tada ta moteris V. B. davė savo telefono numerį ir jie susitarė susitikti kitą dieną. Kitą dieną V. B. vėl jo paprašė, kad su juo kartu nuvažiuotų iki minėtos moters, nes jam reikia paimti kažkokius telefonus, o jis neturi galiojančio dokumento. Jis sutiko, ir jie nuvažiavo su V. B. vairuojamu automobiliu iki tos jam nepažįstamos moters. Kartu su jais važiavo V. B. draugė. Nuvykus iki tos moters namų, V. B. su savo drauge liko automobilyje, o jį nusiuntė pasitikti tos neva V. B. giminaitės. Priėjus prie namų, jis lauko virtuvėje pastebėjo sėdintį seną pažįstamą M. P., kuris pasakė, kad namo šeimininkės nėra, ir ji gali būti žalios spalvos name prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis grįžo iki automobilio. Tada visi nuvažiavo iki žalios spalvos namo ir ten sutiko tą moterį. Tada ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą iki prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės esančios stovėjimo aikštelės. Ta moteriškė atrodė stiprokai apgirtusi. Tada po keliolikos minučių į minėtą aikštelę atvažiavo baltos spalvos autobusiukas, iš kurio išlipo vyras. Iš jų automobilio išlipo V. B. ir ta moteris iš (duomenys neskelbtini). Jie abu nuėjo prie autobusiuko, ten kažkiek pabuvo ir grįžo. V. B. į automobilį atsinešė kelias kažkokias pakuotes, kurias padėjo ant galinės sėdynės. Kiek girdėjo, V. B. sakė tai moteriškei iš (duomenys neskelbtini), kad už sugaištą laiką su ja atsiskaitys. Tada V. B., grįždamas į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės paleido tą neva savo giminaitę ir sakė laukti, kad neva iš (duomenys neskelbtini) jis atveš jai žadėtą atlygį. Kiek girdėjo, sakė sumokės 50 Eur. Apklausos, vykusios 2022 m. balandžio 12 d. metu jis patikslino, kad R. G. pažįsta iš matymo, ją ankščiau yra sutikęs (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Pirmą kartą, kai atvažiavo V. B., jis buvo vienas. Tada paėmus R. G., ir jai atsisėdus, ji paliko mašinoje savo ir savo sugyventinio telefonus, dėl ko V. B. buvo piktas. Jis (V. B.) buvo vėl atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Jis V. B. sutiko netikėtai, ir jis siūlė pasivažinėti. Jis sutiko, o jam atsisėdus į mašiną, V. B. priekaištavo dėl paliktų telefonų, kad kuro dėl R. G. nedegins, tačiau iš kažkurio telefono susisiekus R. G. ir pasakius, kad ji rado pasą, jis nusprendė nuvežti jai telefonus. Tuo kartu jis buvo su drauge. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), ta moteris ir V. B. nuėjo į kiemą, o jis liko mašinoje. Paskui jie grįžo kartu su R. G., kuriai atsisėdus į mašiną, V. B. atidavė telefoną. Sakė, kad reikia pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini) paimti telefono, tačiau kokio, nekonkretizavo. Nuvažiavus iki „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, V. B. su R. G. išlipo ir V. B. parnešė į mašiną siuntą su dokumentais. Jis tuo metu nieko neklausė, bet buvo kilęs įtarimas, kad kažkas ne taip, nes R. G. atrodė gerokai apgirtusi. Mano, kad V. B. norėjo ir juo pasinaudoti, kadangi ankščiau jis jam buvo paskolinęs žvejybos masalų ir važiuojant sakė „tu man pasakyk savo tikslų vardą ir pavardę, asmens tapatybės kortelės numerį ir aš tau atsiųsiu masalus“, tada jis jam atsakė, kad nereikia, tiek to ir jis daugiau jo nebekalbino.

20. Įvertinus išdėstytus proceso metu A. P. duotus parodymus matyti, kad juose yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau, apie tai jog V. B. ieškojo R. G., kad ši padėtų jam atsiimti telefoną, kadangi jis neturėjo asmens dokumento, liudytojas teigė viso proceso metu. Tvirtino pats girdėjęs, kaip V. B. prašė R. G. važiuoti kartu, pasiimti asmens tapatybės dokumentą. Taigi, dėl šios aplinkybės abejonių nėra, juolab, kad kaip minėta, tą nurodė ir pati nukentėjusioji.

21. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad susitikimas su kurjeriu atsiimti mobiliojo ryšio įrangą bei pasirašyti judriojo ryšio paslaugų sutartį vyko būtent V. B. iniciatyva - jis bendravo su kurjeriu, tarėsi dėl siuntos atsiėmimo laiko ir vietos. A. P. patvirtino, kad kur ir kada reikia važiuoti, žinojo būtent V. B.. Be to, byloje yra nustatyta, kad ant sutarties buvo nurodytas ne R. G. kontaktinis numeris (apklausiama teisme ji nurodė, kad jos telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), o ant sutarties kaip kontaktinis yra nurodytas – (duomenys neskelbtini)), kas tik patvirtina, kad su kurjeriu ji bendrauti dėl susitikimo negalėjo.

22. A. P. parodė, jog atvažiavus iki degalinės ir atvykus kurjeriui, V. B. kartu su R. G. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie jo, ir kartu su ja iš kurjerio atsiėmė mobiliojo ryšio telefoną, ką nurodė ir byloje liudytoju apklaustas K. U.. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad telefono atsiėmimo metu R. G. buvo neblaivi, kuo V. B. ir pasinaudojo, puikiai suprasdamas, jog dėl tokios savo būsenos ji tiesiog nekeldama jokių papildomų klausimų, pateiks savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei pasirašys paduotus dokumentus, kas šiuo atveju ir įvyko. R. G. dėl neblaivumo visiškai nesidomėjo kodėl reikalingas jos asmens tapatybės dokumentas, pasirašė dokumentus net nežinodama jų turinio, jai nekilo jokių klausimų kas, kam ir ką siunčią jos vardu. Ji tiesiog darė tai ko prašė V. B., juo pasitikėdama. Taigi, šiuo atveju nekyla abejonių, jog R. G. V. B. buvo suklaidinta, o apeliantas aptariamą mobiliojo ryšio telefoną įgijo panaudodamas apgaulę.

23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, matyti, jog V. B. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, taigi jis kaltu dėl jo padarymo pripažintas pagrįstai. Tačiau, iš jam pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis 2021 m. liepos 12 d. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į (duomenys neskelbtini) įmonę, ir pristatydamas R. G. asmens duomenis, sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu įsigyjant mobiliojo ryšio įrangą – mobilų telefoną (duomenys neskelbtini) (IMEI(duomenys neskelbtini)), 659 Eur vertės, ir užsakant ryšio įrangos (ekrano dužimo rizika) draudimo paslaugą (draudimo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)), 15 Eur vertės, kadangi ji nepasitvirtino.

Dėl bausmės

24. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas už šio nusikaltimo padarymą V. B. skyrė 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas V. B. teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti V. B. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

26. V. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis V. B. yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už sukčiavimą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, yra baustas administracine tvarka, vedęs.

27. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus tikslus už padarytą, BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą, nusikaltimą, įmanoma pasiekti tik V. B. paskyrus laisvės atėmimą, kurio dydis artimas vidurkiui. V. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta.

28. Be kita ko, apeliantui išaiškintina, kad skiriant bausmę yra atsižvelgiama į visas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, tame tarpe ir praeities teistumus, nors skirtos bausmės ir yra atliktos.

29. 2022 m. spalio 11 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas V. B. prašymas subendrinti visas jam teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, kadangi visi jie jau yra įsiteisėję. Šis apelianto prašymas atmetamas. V. B. išaiškintina, kad šiuo atveju yra tikrinamas tik skundžiamo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. O atskirais nuosprendžiais V. B. paskirtų bausmių bendrinimo klausimus spręs paskutinįjį nuosprendį priėmęs teismas.

Dėl proceso išlaidų

30. 2022 m. spalio 11 d. ir lapkričio 15 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą V. B. teikė advokatas V. Kupcikevičius ir jo gynybos išlaidos sudaro atitinkamai 106,67 Eur ir 160 Eur (viso 266,67 Eur), kurios turi būti priteistos valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. šiuo metu pataisos namuose atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis turės atlyginti priteistą turtinę žalą. Šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo finansinę padėtį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas išieškoti valstybės garantuojamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš V. B. pareikšto kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad jis 2021 m. liepos 12 d. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į (duomenys neskelbtini) įmonę, ir pristatydamas R. G. asmens duomenis, sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu įsigyjant mobiliojo ryšio įrangą – mobilų telefoną (duomenys neskelbtini) (IMEI(duomenys neskelbtini)), 659 Eur vertės, ir užsakant ryšio įrangos (ekrano dužimo rizika) draudimo paslaugą (draudimo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)), 15 Eur vertės.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymus iš V. B. išieškoti 266,67 Eur išlaidas dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasDanutė Švitinienė