- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- II-213-610/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00393-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. B.
- Pareiškėjas
- D. B.
- Institucija
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos - atstovėms J. Č., R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo D. B. atstovo advokato A. R. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. VMVT-MARI-ANR_N-39-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento direktorius G. G. 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. VMVT-MARI-ANR_N-39-2021 pripažino D. B. kaltu padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK ) 45 straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 1 dalyje, 156 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2021-04-14 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) Marijampolės departamento patarėja J. Č. ir vyriausioji veterinarijos gydytoja - inspektorė R. J. (toliau - VMVT pareigūnai) pagal 2021-03-31 gautą informaciją iš VMVT Kauno departamento „Dėl vartotojo skundo”. VMVT pareigūnai atliko mėsos perdirbimo įmonės patikrinimą. Tikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje UAB „L. Ū.”, vet. patvirtinimo Nr. LT 18-13, (duomenys neskelbtini), gaminiai pagaminti iš žvėrienos: „Vytintos „Žvėriuko” dešrelės skaniai išvytintos“, „Vytintas elnienos saliamis”, „Vytintos elnienos lazdelės”, „Vytinta elnio nugarinė”, Džiovintas elnienos kumpelis „Jerky”, „Šalto alksnio dūmu rūkyta elnienos kapoto kumpio dešra”, supakuoti vakuume pagal 2oaks.lt užsakymą, per intemetinį platintoją MB „D. Ą.”, adresu (duomenys neskelbtini), tiekiami rinkai. Atlikus medžiagos tyrimą nustatyta, kad pagaminti produktai iš žvėrienos yra paženklinti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai yra nenurodyta maistingumo deklaracija, sudedamųjų dalių kiekis ir tai, jog tiekiami rinkai. Mėsos perdirbimo įmonei UAB „L. Ū.” neišduotas VMVT leidimas tvarkyti ir tiekti rinkai žvėrienos produktus, kurie pagaminti iš žaliavos, skirtos asmeninėms medžiotojų reikmėms. Tikrinimo metu nebuvo pateikti savikontrolės programoje numatyti medžiojamų gyvūnų įmonėje vedami ir pildomi žurnalai, kuriuose būtų užregistruotas elnių skerdenos gavimas ar pagamintos produkcijos atsekamumas, susijęs su išplatinta produkcija rinkoje. Nebuvo pateikta su MB „D. Ą.“ paslaugos perdirbti / gaminti elnieną sutartis ar kitas susitarimą įrodantis dokumentas. Nepateiktos gaminių receptūros, gamybos technologiniai aprašymai / specifikacijos. Pateiktos tik 2021-03-03 gamybos kortelės, pagal kurias iš gautos žaliavos buvo gaminami elnienos gaminiai, tačiau kortelėse nenurodytas gatavo produkto kiekis kilogramais, nenurodyta pagaminimo data, todėl negalima susieti su informacija, gauta iš VMVT Kauno departamento produktų, kurie buvo išplatinti rinkoje. Pagal pateiktą UAB „L. Ū.“ direktoriaus 2021-02-11 įsakymą gamybos vadovas D. B. atsakingas už įrangos priežiūrą, žaliavos priėmimą, gamybą ir atidavimą, patalpų higieną. 2021-04-26 iš mėsos perdirbimo įmonės UAB „L. Ū.“ gautas prašymas surašyti administracinio nusižengimo protokolą gamybos vadovui D. B., kadangi jis atsakingas už tikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus: neteisingą informacijos pateikimą apie prekes, apskaitos dokumentų nepildymą ir neteisėtos komercinės veiklos vykdymą. Tokiu savo elgesiu D. B. pažeidė šiuos teisės aktus: 2011-10-25 Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams IV skyriaus, I skirsnio, 9 straipsnio, 1d punktą, 11 punktą (nenurodytas sudedamųjų dalių kiekis, maistingumo deklaracija); 2002-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus II skyriaus, IV skirsnio, 18 straipsnio, 1 punktą, 3 punktą (negalimas atsekamumas); Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ III skyriaus 21 punktą (negalimas pilnas atsekamumas); Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (į rinką turi būti tiekiami saugūs produtai), 7 straipsnio 3 dalš (vykdyta su VMVT nederlinga veikla); 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 dėl maisto produktų higienos I skyriaus 4 straipsnio 1 punktą (vykdoma veikla turi būti patvirtinta); 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 5 straipsnio 4 dalies a punktą, 1 dalies g punktą (žurnalų pildymas, RVASVT dokumentų pateikimas, atnaujinimas). D. B. atžvilgiu lengvinančių / sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Šie D. B. veiksmai kvalifikuoti tokia tvarka: 1) pagal ANK 45 straipsnio 2 dalį, numatančia atsakomybę už pakartotinį visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, ir paskirta 875 Eur bauda; 2) pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, numatančia atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, ir paskirta 745 Eur bauda; 3) pagal ANK 156 straipsnio 1 dalį, numatančia atsakomybę už teisės aktuose nustatyta tvarka nepaženklintų prekių pateikimą Lietuvos Respublikos rinkai, tiekimą rinkai, pardavimą Lietuvos Respublikoje, ir paskirta 225 Eur bauda.
Šalies argumentai
2021-06-17 D. B. atstovas advokatas A. R. pateikė skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. VMVT-MARI-ANR_N-39-2021, kuriuo reiškia nesutikimą ir nutarimą bei jo pagrindu paskirtas nuobaudas prašo panaikinti. Skunde nurodo, jog UAB „L. Ū.” turi leidimą verstis mėsos pusgaminių ir gaminių gamyba (tai patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2020-09-10 įsakymu Nr. B1-648 patvirtinta UAB „L. Ū.” mėsos pusgaminių ir gaminių gamyba ir suteiktas laikinasis patvirtinimo numeris 158-13 iki 2021-03-10, o VMVT direktoriaus 2021-03-19 įsakymu Nr. B1-238 laikinasis patvirtinimas pratęstas iki 2021-06-10, VMVT direktoriaus 2021-06-02 įsakymu Nr. B1-453 UAB „L. Ū.” patvirtintas mėsos gaminių ir pusgaminių gamyba ir suteiktas patvirtinimo numeris 18-13). Taigi UAB „L. Ū.” turi teisę verstis mėsos gaminių ir pusgaminių gamybos veikla (turi leidimą), neįvardijant, kokios rūšies mėsos gaminius ir pusgaminius turi teisę gaminti (ar paukštienos, ar kiaulienos, ar avienos, ar žvėrienos). UAB „L. Ū.” negamina mėsos gaminių iš asmeninio ūkio reikmėms naudojamos žvėrienos, todėl neprivalo raštu informuoti apie tokią veiklą teritorinį VMVT departamentą ir gauti leidimą. Šiuo atveju buvo turimas leidimas bet kokiai mėsos gaminių ir pusgaminių gamybai, taigi ir žvėrienai, gautai iš asmenų su PVM sąskaitomis faktūromis paruoštos žaliavos iš skerdyklos su atliktais reikiamas VMVT kontroliuojamais patikrinimais. Taip pat UAB „L. Ū.” buvo parengtas mėsos gaminių ir pusgaminių, gaminamų iš žvėrienos, gamybos proceso aprašymas. Tai patvirtina, kad UAB „L. Ū.” turėjo teisę perdirbti žvėrienos skerdieną, gautą iš sertifikuotų skerdyklų. Atskirai pasisakant dėl atsekamumo, pareiškėjas nurodo, jog atsekamumas bendrąja prasme reiškia maisto saugos priežiūros veiksmus, kurie turi būti registruojami taip, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produktą, jo sudedamąją dalį ar kitą medžiagą, skirtą dėti į maistą arba įdėtą į jį, bei jų tiekėją, taip pat įmones, į kurias tiekiami tvarkomi produktai. Šiuo atveju pareiškėjas turi žvėrienos skerdienos pateikimo dokumentus, kuriuos jam pateikė produkcijos užsakovas MB „D. Ą.”, tai yra Skerdienos pagaminimo aktą (gautą iš skerdieną ruošusios UAB „Hesona”, sertifikuoto laukinių gyvūnų skerdimo ir išpjaustymo paslaugas teikiančio subjekto), taip pat dokumentus, patvirtinančius asmenis, pateikusius žvėrieną skerdyklai, PVM sąskaitas faktūras dėl suteiktų perdirbimo paslaugų, kurias užsakė MB „D. Ą.”.Iš pateiktų dokumentų aiškiai galima atsekti tiek asmenis, pateikusius žvėrieną skerdimui, tiek skerdimą ir išpjaustymą atlikusius asmenis, tiek užsakovą, tiek perdirbėją. Nurodytų dokumentų ir duomenų aiškiai pakanka tam, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti žaliavą bei jų tiekėją, taip pat įmonę, į kurią tiekiami tvarkomi produktai. Visiškai nepagrįsta teigti, kad nepateikus paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su MB „D. Ą.”, negalima spręsti apie susitarimo dėl mėsos perdirbimo paslaugų teikimo egzistavimą ir tai esą laikytina atsekamumo trūkumu, kadangi teisės aktai nenumato privalomos tokios sutarties rašytinės formos. Žodinį tokio pobūdžio susitarimą patvirtina visi kiti prieš tai aptarti įrodymai, kas teisminėje praktikoje laikoma pakankamu susitarimo egzistavimo patvirtinimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, yra konstatuota, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas). D. B. pateikė UAB „L. Ū.” patikrinimą vykdžiusioms pareigūnėms gaminių receptūras, tai yra lenteles su gamybos technologija ir specifikacijomis, kuriose numatytos kiekvieno gaminio ruošimo sudedamosios dalys, svoriai (proporcijos), todėl mano, jog nepagrįstai teigiama, kad nebuvo pateikta gaminių receptūros, gamybos technologiniai aprašymai / specifikacijos. Pareiškėjo manymu, jis nepadarė kaltų veiksmų, dėl kurių jam galėjo būti taikyta administracinė atsakomybė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė J. Č. teismo posėdyje paaiškino, jog VMVT atžvilgiu įmonė įteisinta, tačiau leidimas agminti išžvėrienos gaminti ir tiekti į rinką nėra gautas. Atstovė nesutinka su skundo 12 punktu. Iš žvėrienos gaminius galima atiduti tik asmeniui, naudojant gaminį savo asmeninėms reikmėms. Į rinką parduoti, platinti žvėrienos gaminių negali. Nesutinka su skune dėstomais motyvais, jog yra suderintas procesas dėl tokio pobūdžio gamybos. Pagal gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinartinio patvirtinimo tvarką buvo teiktas prašymas (gautas 2020-08-27), kartu su prašymu pridėtas veiklos aprašymas, jame nurodyta žaliavų kilmė. Iš veiklos aprašymo matyti, jog gaminiai skirti asmeninėms reikmės, kas reiškia, jog medžiotojas pateiks ir pasiims žvėrienos produktą sau, o ne pardavimui į visuomenę. Įmonės atsakingi asmenys aprašyme nurodo, jog perdirbama žvėriena neskirta prekybai, skirta tik asmens, pristačiusio žaliavą, asmeninėms reikmėms. Tai suderinta su VMVT. 2021-04-14 buvo vykdytas neplaninis patikrinimas. 2021-04-15 VMVT Marijampolės departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, jog įmonės UAB “L. Ū.“ veikla yra vykdoma, tiekiami iš žvėrienos pagaminti produktai į rinką. Sprendimu uždrausta įmonei tiekti iš žvėrienos pagamintus produktus rinkai. Įmonės atsakingas asmuo su sprendimu susipažino, šį pasirašė. 2021-04-16 įmonės UAB “L. Ū.“ atsakingas asmuo pateikė informaciją, kurioje nurodė, jog įmonė sutinka padariusi pažeidimą ir informuoja, kad pagamintų iš žvėrienos produktų į rinką neteiks tol, kol nebus parengta dokumentacija ir nebus suderinta veikla su VMVT. Atstovė pažymi, jog iki šiol ši veikla su VMVT nėra suderinta. Dėl skundo 13 punkto, tai yra pagaminto produkto atsekamumo. Žaliavos atsekamumui dokumentų pakako, tai yra galima nustatyti, iš kur žaliava, iš kur tiekėjas, į kokią įmonę dalis produktų pateko, tačiau neatsakemi patys produktai, tai yra kiek produktų pozicijų buvo pagaminta. Atsekama buvo vienetinė skerdenos produkcija. Patikrinimo metu buvo gauta 205 kg elnienos žaliava. Iš gamybos kortelių matyti, jog buvo panaudota 129,80 kg elnienos, tačiau likusi žaliavos dalis ir jos panaudojimas nėra aiškus. Nėra duomenų apie tai, kiek tiksliai buvo pagaminta gaminių, nėra aiškus jų kiekis, terminas. Nei per datą, nei per gaminimą produkcija nesusiejama. Sutinka tik su tuo, jog iš dokumentų yra atsekama žaliava, tiekėjas, bet patys maisto produktai nėra atsekami. Dėl skundo 14 punkto. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1169/2011 numato, jog verslo operatorius atsako už platinamo maisto saugą, kokybę, už ženklinimą bei pateikto ženklinimo etiketes, už gaminamo produkto naudojamų sudėtinių dalių keitimą. Įmonės buvo paprašyta pateikti rašytinę sutartį, sudarytą su MB „D. Ą.“. Rašytinė sutartis reikalinga tam, jog ateityje nekiltų nesklandumų dėl to, kas atsakingas už maisto saugumą ir kokybę, be to būtų aišku, kas atsakingas už prekių ženklinimą, nes šiai dienai nėra aišku, kas yra tikrasis verslo operatorius. Dėl skundo 15 pukto. Iki šios dienos VMVT pareigūnėms nėra pateiktos jokios gaminių receptūros (lentelės) su gamybos technologija ir specifikacijomis, kuriose būtų numatytos kiekvieno gaminio ruošimo sudedamosios dalys, svoriai, proporcijos. Buvo pateiktos tik gamybos kortelės, kuriose įrašyti panaudotos elnienos svoriai, tačiau iš kortelių nėra aišku, ar gamyba buvo saugi ir kokybiška, nėra jokių proporcijų, ženklinimo. Gamybos kortelės surašomos su tikslu patikrinti, ar tinkamai gaminys pagamintas. Tai numatyta Lietovos higienos normos HN 15:2021 „Maisto higiena“ 6 punkte: „Maisto tvarkymo subjektų gaminami rinkai tiekiami maisto produktai ir viešojo maitinimo įstaigose realizuojami patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiai turi būti pagaminti pagal maisto tvarkymo subjekto ar viešojo maitinimo įstaigos atsakingo asmens patvirtintas receptūras, technologinius aprašymus. Šis reikalavimas netaikomas viešojo maitinimo veikloms, susijusioms su labdara, edukacinėmis ir bendruomeninėmis maisto tvarkymo veiklomis, kai maistas ruošiamas retkarčiais ir nedideliais kiekiais“, 21 punkte: „Maisto saugos priežiūros veiksmai turi būti registruojami taip, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produktą, jo sudedamąją dalį ar kitą medžiagą, skirtą dėti į maistą arba įdėtą į jį, bei jų tiekėją, taip pat įmones, į kurias tiekiami tvarkomi produktai“. Nesant minėtų dokumentų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, jog „į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais“, nėra galimybės įvertinti, ar gaminiai pagaminti tinkamai. Dėl leidimo, reikalingo tiekti žvėrieną į rinką. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos apraše numatyta, jog tvarkos aprašas taikomas subjektams, tvarkantiems ir (ar) tiekiantiems rinkai gyvūninį maistą. Veikla turi būti suderinta su VMVT. Tai įtvirtinta Maisto įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, o būtent: „Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus ir reikalavimus“. Dėl ANK 45 straipsnio 2 dalies taikymo. D. B. už tokį patį pažeidimą baustas jau anksčiau, skirtumas tas, jog ankstesnis pažeidimas padarytas kitoje įmonėje. Nuobauda už ankstesnį pažeidimą šio nutarimo priėmimo metu buvo galiojanti.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė R. J. teismo posėdyje paaiškino, jog surinkus medžiagą nustatyta, kad tai vienetinis veiklos pažeidimas, tačiau jis truko nuo pat metų pradžios. Darant prielaidą, jog produktų galiojimo data – 2021-04-30, ir įvertinus praktiką, jog vytinti produktai paprastai turi ilgesnį galiojimo laiką, manytina, jog produktai buvo gaminami anksčiau nei 2021-03-03.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. teismo posėdyje paaiškino, jog dokumentai reikalingi produktų atsekamumui, buvo pateikti. Gamybinės kortelės laikomos pagrindiniu gamybos dokumentu, kadangi jose atsispindi tiek produkto gamybai naudotos žaliavos, tiek prieskoniai, tai yra visa gaminio sudėtis. Produkto išeiga nefiksuojama, kadangi įmonė tik perka paslaugą, tai yra priima su dokumentais žaliavą, ją perdirba, apskaito ir atiduoda užsakovui. Pačioje gamyboje, kai perkama žaliava, fiksuojama ir išeiga, tačiau šiuo atveju buvo tik suteikta paslauga. Dėl gamybos leidimo. Įmonė turi leidimą perdirbti mėsos gaminius. Mėsos rūšis gali būti pati įvairiausia, bet negali būti kryžminė tarša, tai yra neleistinas mėsos rūšių maišymas. Pernai metų rugsėjo mėnesį buvo įmonės patikrinimas, VMVT buvo pateikti visi duomenys apie tai, kaip bus vykdoma gamyba. VMVT patvirtinimą davė. Dėl tiekimo rinkai reikia spręsti iš dokumentų, tai yra jei žaliava yra su kilmės dokumentais, patvirtintais įmonių, rinkai tiekti yra tinkama. Nutarime nurodyti gaminiai pagaminti įmonės UAB „L. Ū.“, užsakovas – MB „D. Ą.“. Dėl rašytinės sutarties. VMVT sutartis tikrai nėra būtina, kadangi viskas, kas susiję su gaminiu, atsispindi žaliavos dokumentuose, gamybos dokumentuose ir PVM sąskaitoje– faktūroje. Visas gaminių technologinis aprašymas nuo žaliavos gavimo iki atidavimo, taip pat leidimai užsiimti veikla VMVT įstaigai yra pateikti. Dokumentus reikiamus VMVT įstaigai įmonė pateikė prieš atidarymą, priešingu atveju nebūtų išduotas leidimas. Ar žvėriena gali būti tiekiama rinkai, priklauso nuo žaliavos kilmės. Jei žaliavą pristato medžiotojas, kuris ją sumedžiojo, ir nėra sąskaitos – faktūros bei žaliava nėra aprodota skerdykloje, ji tinkama naudoti tik asmens pristačiusio žaliavą reikmėms. Jis įmonėje UAB „L. Ū.“ dirba gamybos vadovu. Dėl paslaugos su MB „D. Ą.“ vadovu susitarė pats D. B.. Dėl nutarime nurodytų pažeidimų formaliai atsakingas jis. Nėra UAB „L. Ū.“ akcininkas, MB „D. Ą.“ savininkas. Pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ar buvo skirta nuobauda, neprisimena. Dėl elnienos svorio. Po skerdyklos proceso apdorotos mėsos svoris sumažėjo, nes išsimetė kaulai, todėl gamybos kortelėse ir matosi mažesnė elnienos svorio dalis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies ir administracinio nusižengimo byla grąžintina ją inicijavusiai institucijai tyrimui atlikti.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, priima nutartį panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Taigi duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016). Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolo grafoje(taip pat ir nutarimo), kuri reikalauja nurodyti pažeidimo esmę, parašyta, jog: „2021-04-14 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) Marijampolės departamento patarėja J. Č. ir vyriausioji veterinarijos gydytoja - inspektorė R. J. (toliau - VMVT pareigūnai) pagal 2021-03-31 gautą informaciją iš VMVT Kauno departamento „Dėl vartotojo skundo”. VMVT pareigūnai atliko mėsos perdirbimo įmonės patikrinimą. Tikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje UAB „L. Ū.”, vet. patvirtinimo Nr. LT 18-13, (duomenys neskelbtini), gaminiai pagaminti iš žvėrienos: „Vytintos „Žvėriuko” dešrelės skaniai išvytintos“, „Vytintas elnienos saliamis”, „Vytintos elnienos lazdelės”, „Vytinta elnio nugarinė”, Džiovintas elnienos kumpelis „Jerky”, „Šalto alksnio dūmu rūkyta elnienos kapoto kumpio dešra”, supakuoti vakuume pagal 2oaks.lt užsakymą, per intemetinį platintoją MB „D. Ą.”, adresu (duomenys neskelbtini), tiekiami rinkai. Atlikus medžiagos tyrimą nustatyta, kad pagaminti produktai iš žvėrienos yra paženklinti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai yra nenurodyta maistingumo deklaracija, sudedamųjų dalių kiekis ir tai, jog tiekiami rinkai. Mėsos perdirbimo įmonei UAB „L. Ū.” neišduotas VMVT leidimas tvarkyti ir tiekti rinkai žvėrienos produktus, kurie pagaminti iš žaliavos, skirtos asmeninėms medžiotojų reikmėms. Tikrinimo metu nebuvo pateikti savikontrolės programoje numatyti medžiojamų gyvūnų įmonėje vedami ir pildomi žurnalai, kuriuose būtų užregistruotas elnių skerdenos gavimas ar pagamintos produkcijos atsekamumas, susijęs su išplatinta produkcija rinkoje. Nebuvo pateikta su MB „D. Ą.“ paslaugos perdirbti / gaminti elnieną sutartis ar kitas susitarimą įrodantis dokumentas. Nepateiktos gaminių receptūros, gamybos technologiniai aprašymai / specifikacijos. Pateiktos tik 2021-03-03 gamybos kortelės, pagal kurias iš gautos žaliavos buvo gaminami elnienos gaminiai, tačiau kortelėse nenurodytas gatavo produkto kiekis kilogramais, nenurodyta pagaminimo data, todėl negalima susieti su informacija, gauta iš VMVT Kauno departamento produktų, kurie buvo išplatinti rinkoje. Pagal UAB „L. Ū.“ 2021-02-11 direktoriaus įsakymą gamybos vadovas D. B. yra atsakingas už įrangos priežiūrą, žaliavos priėmimą, gamybą ir atidavimą, patalpų higieną“. Administracinio nusižengimo nutarimas D. B. surašytas dėl nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 2 dalyje, ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir ANK 156 straipsnio 1 dalyje.
ANK 609 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio nusižengimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį nusižengimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties objektyviųjų požymių visuma. Taigi nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N16 1673/2007). Aadministracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole, o bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, kas iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjanti institucija savo iniciatyva negali pakeisti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
Administracinio nusižengimo nutarimo grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, straipsnis, dalis, punktas“ nurodyta, kad D. B. veiksmais buvo pažeista: „2011-10-25 Europos Parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18) IV skyriaus, I skirsnio, 9 straipsnio, 1d punktas, 11 punktas (nenurodytas sudedamųjų dalių kiekis, maistingumo deklaracija); 2002-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463) II skyriaus, IV skirsnio, 18 straipsnio, 1 punktas, 3 punktas (negalimas atsekamumas); Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ III skyriaus 21 punktas (negalimas pilnas atsekamumas); Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (į rinką turi būti tiekiami saugūs produtai), 7 straipsnio 3 dalis (vykdyta su VMVT nederinta veikla); 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) I skyriaus 4 straipsnio 1 punktas (vykdoma veikla turi būti patvirtinta); 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) 5 straipsnio 4 dalies a punktas, 1 dalies g punktas (žurnalų pildymas, RVASVT dokumentų pateikimas, atnaujinimas)“, dėl ko jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 2 dalį, ANK 127 straipsnio 1 dalį, ir ANK 156 straipsnio 1 dalį.
ANK 45 straipsnio 2 dalyje numayta atsakomybė už pakartotinį visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas D. B., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, o nusižengimo sudėtis formali, nereikalaujanti padarinių, atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos srities reikalavimus, nuostatai. Nors VMVT administracinio nusižengimo nutarime nurodė D. B. atsakomybės ribas pagal minėtus Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos norminius aktus, iš esmės nesuformulavo jokio suprantamo, logiško ir nuoseklaus D. B. veikos aprašymo. Sprendžiant klausimą dėl ANK 45 straipsnyje nurodyto nusižengimo požymių buvimo D. B. veiksmuose, institucija nutarime privalėjo aiškiai nurodyti D. B. veiksmus, kurie sąlygojo atitinkamų teisės aktų nuostatų pažeidimus, tačiau to nepadarė, todėl bylos nagrinėjimo ribos yra neaiškios. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamame nutarime D. B. ANK 45 straipsnio 2 dalies nusižengimo sudėtį kvalifikuoja pakartotinumo požymis, tačiau jokių duomenų apie tai, kodėl šis nusižengimas vertinamas kaip pakartotinis, kokios aplinkybės sudaro pakartotinumą, administracinio nusižengimo nutarime nenurodyta, tokių duomenų negauta ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose. Institucijos pateiktoje administracinio nusižengimo byloje jokių duomenų apie inkriminuojamo nusižengimo metu D. B. administracines galiojančias nuobaudas nėra.
ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pagal šį straipsnį atsako asmenys, kurie verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi taikant ANK 127 straipsnio 1 dalį nepakanka išsiaiškinti, kad asmuo pažeidė teisės aktus vykdydamas kokią nors veiklą, bet būtina nustatyti ir kitus požymius. Pažymėtina, kad sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai. Nagrinėjamu atveju nei administracinio nusižengimo nutarime, nei tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie gaunamų pajamų (įplaukų) dydį.
ANK 156 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatyta tvarka nepaženklintų prekių pateikimą Lietuvos Respublikos rinkai, tiekimą rinkai, pardavimą Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju VMVT insticija remiasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais. Dėl dalies jų teismas pasisako detaliau.
VMVT tarnybos nutarimu nurodoma, kad D. B. galimai pažeidė 2002-01-28 Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, II skyriaus IV skirsnio 18 straipsnio 1 bei 3 punktus. 1 punkte nurodyta, jog: „turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą“, o 3 punkte nurodyta, jog: „maisto ir pašarų verslo operatoriai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias jiems galimybę nustatyti kitas įmones, į kurias yra pateikti jų produktai. Kompetentingų institucijų prašymu ši informacija yra joms pateikiama“. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip VMVT institucija nustatė, jog atsekamumas maisto produktų nėra įmanomas, nutarime nedetalizuojama, kaip turi būti įgyvendinamas atsekamumas, nėra aiški sąvokos „atsekamumas“ reikšmė. Taigi nutarime nėra tiksliai nurodoma, kokie konkretūs D. B. veiksmai laikytini šio teisės akto pažeidimu ir pagal kurį ANK straipsnį šio teisės akto galimas pažeidimas turėtų būti inkriminuotas.
VMVT tarnybos nutarimu nurodoma, kad D. B. galimai pažeidė Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ III skyriaus 21 punktą, numatantį, jog: „Maisto saugos priežiūros veiksmai turi būti registruojami taip, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produktą, ingredientą ar kitą medžiagą, skirtą dėti arba įdėtą į maistą, bei jų tiekėją, taip pat įmones, į kurias tiekiami tvarkomi produktai“. Vėlgi, tai yra bendroji teisės norma, numatanti, jog maisto saugos priežiūros veiksmai turi būti registruojami taip, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produktą, tačiau kaip tinkamas registravimas turi būti vykdomas, ir koks teisės aktas pažeistas jo nevykdant, nėra aišku, nutarime konkretūs pažeidimai nedetalizuoti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdyje VMVT atstovės tvirtino, jog D. B. pažeidė higienos normos 6 punktą, tuo tarpu nutarime nurodyta, jog pažeistas higienos normos 21 punktas. Akivaizdu, jog nutarimas yra neaiškus ir klaidinantis.
VMVT tarnybos nutarimu D. B. galimai pažeidė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog: „Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais“ bei 7 straipsnio 3 dalį, numatančią, jog: „Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus ir reikalavimus“. Iš nutarimo nėra aišku, kokius maisto tiekimo saugos, kokybės reikalavimus galimai pažeidė D. B.. VMVT tarnyba tik nurodo, jog į rinką turi būti tiekiami saugūs produtai, tačiau ar maisto produktai tiekti saugiai ar ne, iš nutarimo nėra suprantama, tai yra nėra aiškūs konkretūs saugos ar kokybės pažeidimai. Taip pat nėra aišku, kuris būtent ANK straipsnis pagal galimą šio teisės akto pažeidimą turėtų būti taikytinas. Dėl teisės akte nurodytos 7 straipsnio 3 dalies. Nutarime pasisakyta, jog įmonė neturėjo išduoto leidimo tvarkyti ir tiekti rinkai žvėrienos produktus, kurie pagaminti iš žaliavos, skirtos asmeninėms medžiotojų reikmėms. Vėlgi, teisės akto nuostata ir nutarime dėstomos aplinkybės neturi tarpusavio ryšio. Nutarime nėra aišku, kokių būtent VMVT reikalavimų D. B. nesilaikė, nėra pateikta VMVT raštai, kurių pagrindu būtų galima vertinti, ar vykdė D. B. tarnybos reikalavimus, ar ne. Galimai nustačius šio teisės akto normų pažeidimą, teismas gali daryti tik prielaidą, jog leidimo neturėjimas siejamas su ANK 127 straipsnio 1 dalimi,
Svarbu atkreipti dėmesį, jog nutarime nurodyto Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir jos turinys nukreipia į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalį. Pirmajame reglamente numatyti specialūs maisto saugos reikalavimai, jie itin smulkiai detalizuoti, o antrajame numatyti atvejai, kada į maisto produktus negali išsiskirti sudedamųjų medžiagų kiekiai, pavyzdžiui, kuomet sudedamosios dalys galėtų sukelti pavojų žmonių sveikatai ir t.t. VMVT tarnyba, surašiusi nutarimą, laiko, jog D. B. nesilaikė šio teisės akto reikalavimų, tačiau nutarime nėra nurodyta, kokių specialiųjų reikalavimų, nustatytų maisto gaminiams, D. B. nesilaikė, taip pat nenurodyta, jog gaminiai / jų sudedamosios dalys atitiktų bent vieną iš atvejų, kuomet sudedamosios dalys ar gaminiai turėtų būti laikytini netinkamais.
VMVT tarnybos nutarimu D. B. galimai pažeidė 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 dėl maisto produktų higienos I skyriaus 4 straipsnio 1 punktą, neva D. B. veikla nepatvirtinta VMVT institucijos. Teismas atkreipia dėmesį, jog šios teisės normos 4 straipsnio 1 punktas turi du papunkčius, tai yra a ir b, kuriuose nurodyti ppaildomi reglamentai, kuriais reikia vadovautis, skiekiant nustatyti, ar maisto tvarkymo subjektai produktus į rinką patiekė turėdami tam teisę. Straipsnio nuostatoje numatyta, jog reikia remtis Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II ir III priedais. Teismas pažymi, jog šiuose prieduose yra numatyti specialūs reikalavimai gyvūninės kilmės produktams, nustatyti identifikavimo ženklai, žymėjimo būdai, maisto grandinės informacija bei specialūs reikalavimai kiekvienam skirtingų rūšių mėsos perdirbimui. Iš nutarimo ir administracinio nusižengimo medžiagos nėra aišku, kaip tiksliai turėjo būti ženklinama / žymima elniena bei iš jos gauti produktai, nėra aišku, kokių higienos reikalavimų turėjo būti laikomasi gyvūnų skerdimo metu ir atitinkamai nėra detalizuota, kaip šio teisės akto nuostatų pažeidimas pasireškė D. B. veiksmuose.
Kokiu pagrindu padaryta išvada, kad rinkai tiekti gaminiai pagaminti iš žaliavos, skirtos asmeninėms medžiotojų reikmėms, nėra aišku.
VMVT tarnybos nutarimu D. B. galimai pažeidė 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 5 straipsnio 4 dalies a punktą bei 1 dalies g punktą, tai yra neva D. B. nepildė žurnalų, nepateikė RVASVT dokumentų. Teismas pažymi, jogt šiame teisės akte 5 straipsnio 1 dalyje „g“ punktas nėra numatytas (jis numatytas 2 dalyje, tačiau teismas savo valia keisti VMVT institucijos nutarime nustatytų aplinkybių negali). Taigi esant šiam neaiškumui, teismas neturi realios galimybės įvertinti, ar buvo pažeisti šiame teisės akte nustatyti reikalavimai D. B. veiksmuose ir ar jie atitinka vieną iš D. B. inkriminuojamų ANK nusižengimų.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla tyręs ir naginėjęs pareigūnai savo pareigą išsamiai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų atitiktį norminiams teisės aktams,tai aiškiai ir suprantamai nurodyti procesiniuose dokumentuose įvykdė netinkamai.
Teismas sprendžia, jog skundžiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2021 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. VMVT-MARI-ANR_N-39-2021 administracinio nusižengimo byloje priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, tinkamai nesuformulavus nusižengimo esmės, nenurodžius inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių būtinųjų požymių ir apimties, motyvacijos, todėl yra naikintinas, pareiškėjo D. B. skundas tenkinamas iš dalies, o byla gražintina institucijai iš naujop tirti ir vertinti, o esant pagrindui reiklavimus atitinkančiam protokolui ir nutarimui surašyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. VMVT-MARI-ANR_N-39-2021 ir administracinio nusižengimo grąžinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.