Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo kreditoriaus M. Š. (M. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties G. B. personalinės įmonės bankroto byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus M. Š. pareiškimą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo ir bankroto administratorės nušalinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, antstolis R. V., kreditorius E. B. (E. B.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi G. B. personalinei įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Pacta servanda“. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi G. B. personalinė įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėjas prašė patikrinti VMI reikalavimus ir juos atmesti, išbraukti VMI iš kreditorių sąrašo, patikrinti VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimus ir juos atmesti arba įpareigoti pateikti patikslintus reikalavimus, nustatyti kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumą iš realizuojamo 0,1511 ha žemės sklypo, į procesą įtraukti visus suinteresuotus asmenis, atstatydinti bankroto administratorę ir paskirtį naują.Nurodė, jog VMI praleido terminą per kurį galėjo pareikšti savo finansinį reikalavimą bankroto byloje. Šis terminas turėjo pasibaigti 2013 m. kovo 21 d. VMI finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, kreditorė neturėjo teisės bankroto proceso metu kreiptis į antstolį dėl priskaičiuotos skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, o antstolis privalėjo vykdomąją bylą nutraukti. Bankroto administratorė savavališkai surašė prašymą VMI įtraukti į kreditorių sąrašą, taip pat nepatikrino šio finansinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas nepagrįstai nevykdė savo pareigos patikrinti VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo.VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai nevykdė savo pareigos laiku ir objektyviai apskaičiuoti savo reikalavimus, nurodyti, kokiu pagrindu apskaičiavo mokesčius už visą laikotarpį nuo 2000 m. iki bankroto bylos iškėlimo. VSDFV turėjo teisę apskaičiuoti sumas už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį. Byloje nepateikta įrodymų, ar buvo inicijuoti išieškojimo procesai. VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas tikslintinas ir sprendžiant klausimą dėl delspinigių pagrįstumo, kadangi jiems taikytinas 5 metų senaties terminas. Reikalavimas už priskaičiuotą skolą iki 2008 metų yra atmestinas.Bankroto administratorė siūlo mažinti 0,1511 ha žemės sklypo pardavimo kainą, todėl nebus galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kadangi žemės sklypas grąžintas tam, kad būtų patenkinti tik pareiškėjo reikalavimai, todėl pirmiausiai turėtų būti patenkinamas pareiškėjo finansinis reikalavimas. Bankroto administratorė yra šališka, nevykdo savo pareigų, sąmoningai dengia nepagrįstus VSDFV Vilniaus skyriaus ir VMI reikalavimus, kartu su antstoliu ir VMI atstovu apgavo teismą į bankroto bylą įtraukiant VMI, savo prašymais ir veiksmais klaidina teismą, siekdama įgyti neribotą disponavimo teisę į 0,1511 ha žemės sklypuBankrutavusi G. B. personalinė įmonė, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Pacta servanda“ nesutinka su pareiškimu, prašo jį atmesti, taikyti senaties terminą atskiriesiems skundams dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis patvirtinti kreditorių reikalavimai, paduoti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad VMI finansinis reikalavimas atsirado ne iki bankroto bylos iškėlimo, o bankroto proceso metu, t.y. paskyrus baudą įmonės savininkui. Antstolio pateiktas patvarkymas atitiko finansiniam reikalavimui keliavimus reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimais, galėjo juos apskųsti apeliacine tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Pareiškėjas klaidingai vertina civilinės ir viešosios teisės normas, kadangi, apskaičiuojant delspinigius, viešosios teisės normoms senaties terminas netaikytinas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenumato išlygų pareiškėjo finansinį reikalavimą tenkinti pirmiau nei kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Administratorės nesutikimas veikti pagal pareiškėjo reikalavimus negali būti traktuojamas kaip jos šališkumas ar piktnaudžiavimas.Suinteresuotas asmuo VMI nesutiko su pareiškimu, prašė pareiškėjo prašymą išbraukti VMI ir VSDFV Vilniaus skyrių iš kreditorių sąrašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog antstolis R. V. pagal VMI išduotą sprendimą vykdė išieškojimą valstybei iš skolininko G. B., todėl jo įmonei iškėlus bankroto bylą, patvarkymas buvo perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vilniaus apygardos teismas atitinkamai patikslino kreditorių sąrašą ir patvirtino VMI finansinį reikalavimą. VMI finansinį reikalavimą sudaro įmonės savininko žemės mokesčio nepriemoka.Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad įmonės savininkas privalėjo už save mokėti privalomas VSD ir PSD įmokas, tačiau nuo 2001 m. balandžio 1 d. šios prievolės nevykdė. VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas buvo tikslinamas po bankroto administratorės prašymo pateikimo VMI dėl įmonės veiklos sustabdymo nuo 2013 m. sausio 1 d. Suinteresuotas asmuo nuolat įmonei taikė priverstinio išieškojimo priemones.