- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-231-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00446-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, AB „Šiaulių bankas“, M. M., R.Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų; institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; tretieji asmenys AB „Swedbank“, AB „Šiaulių bankas“, M. M. ir R.Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
2. 2020 m. lapkričio 19 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavesti vykdyti skubiai;
2.2. įpareigoti atsakovą ieškovei per 5 kalendorines dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos grąžinti ir perduoti ieškovės nurodytus daiktus, prisijungimo kodus.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad kuomet atsakovas pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos per trečiąjį asmenį (ieškovės motiną) ir grąžina į gyvenamąją vietą, atsakovas nuolat lankosi šeimos būste, jame būna ilgesnį laiko tarpą, siekia bendrauti su vaikais būtent šalių šeimos name, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, kelia konfliktines situacijas prie šalių nepilnamečių vaikų, kas veikia nepilnamečius vaikus neigiamai, vaikus nepagrįstai įtraukiant į šalių skyrybų procesą. Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, padidėja ne tik moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, bet ir pažeidžiami vaikų interesai, tėvai neužtikrintų vaikų galimybių gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime kprašė netenkinti ieškovės prašymo. Nurodė, kad jam leista bendrauti su mažamete dukra A. tik 1 valandą. Šiuo metu yra ruduo, oro sąlygos nepalankios bendrauti su vaiku lauke. Be to, pagal nustatytą bendravimo su dukra A. grafiką, pirmadieniais ir trečiadieniais, kai atsakovas nebendrauja su kitais vaikais, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra A. nuo 18 val. iki 19 val. Šis paros metas yra tamsus, todėl su mažu vaiku vaikščioti gatve yra nesaugu, didėja traumų tikimybė. Vaikų žaidimo aikštelės yra neapšviestos ir šlapios. Bet to, šiuo metu Lietuvoje yra karantino ir ekstremalios situacijos sąlygos, todėl lankytis viešose vietose (prekybos centruose) tiek atsakovui, tiek vaikui nesaugu. Ieškovė leido atsakovui bendrauti su dukra A. sutuoktinių name, tačiau visą laiką atsakovas buvo filmuojamas, jam buvo trukdoma bendrauti su mergaite. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo atvykimas į šeimos būstą neigiamai veikia nepilnamečius vaikus, kad vaikai nepagrįstai įtraukiami į skyrybų procesą. Atsakovas pažymėjo, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalo įrodyti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Ieškovės pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kad juose nėra fiksuojamas vaikų interesų pažeidimas. Tai, kad mažoji dukra, atsakovui ją laikant ant rankų, buvo irzli, nepatvirtina, kad vaikų interesams buvo daroma žala.
5. Atsakovas pateikė prašymą pakeisti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ir nustatyti, kad:
5.1. Atsakovas nepilnamečius vaikus A., A. ir A. pristato ieškovei į namus iki atitinkamo sekmadienio vakaro 18 valandos, nekeičiant vaikų pasiėmimo tvarkos.
5.2. Atsakovas su dukra A. bendrauja (nedalyvaujant ieškovei) šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kas antrą mėnesio penktadienį 1 valandą prieš paimdamas nepilnamečius vaikus A., A. ir A. bendravimui iš jų ugdymo įstaigų, o tuo metu, kai vaikai ugdymo įstaigų nelanko – iš gyvenamosios vietos nustatytu grafiku.
5.3. Atsakovas su dukra A. ir kitais vaikais bendrauja (nedalyvaujant ieškovei) šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kas antrą mėnesio sekmadienį 2 valandas po to, kai grąžina nepilnamečius vaikus A., A. ir A. į jų gyvenamąją vietą, t. y. nuo 18 valandos iki 20 valandos, atsakovui su visais vaikais bendraujant kartu šeimos namuose.
5.4. Atsakovas bendrauja (nedalyvaujant ieškovei) su nepilnamete dukra A. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kiekvienos savaitės kalendorinio mėnesio trečiadienį 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val.
6. Tokį prašymą motyvavo tuo, kad toks tėvo bendras bendravimas su visais vaikais kartu atitiktų ir vaikų interesus, nes šiuo metu duktė A. nemato tėvo bendraujant su jos broliais ir seserimi.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame sutiko, jog atsakovo prašymas būtų tenkintas iš dalies. Ieškovė prašė iš dalies pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo: kalendorinėmis savaitėmis, kuomet atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais A., A. ir A., atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra A. pirmadienį 2 valandas, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18.00 val. (vaiką bendravimui paimant iš vaiko gyvenamosios vietos, gyvenamojo namo kiemo) ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą (vaiką perduodant vaiko gyvenamosios vietos gyvenamojo namo kieme) tos pačios dienos 20.00 val. Kadangi ieškovė geriausiai žino dukros A. miego ir maitinimo ritmą, alternatyvus siūlytinas atsakovo bendravimo su A. bendravimo laikas: kalendorinėmis savaitėmis, kuomet atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais A., A. ir A., atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra A. pirmadienį 2 valandas, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. (vaiką bendravimui paimant iš vaiko gyvenamosios vietos, gyvenamojo namo kieme) ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą (vaiką perduodant vaiko gyvenamosios vietos gyvenamojo namo kieme) tos pačios dienos 12.00 val.
Šalies argumentai
8. Ieškovė pažymėjo, kad prašomomis pakeisti laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovas siekia bendrauti su dukra A. šeimos namuose, kur dabar gyvena ieškovė, o atsakovas išsikraustė. Pasak ieškovės, tokia siūloma bendravimo su dukra tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų.
9. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į itin konfliktinius šalių santykius, Tarnyba palaiko ieškovės prašymą laikinai neleisti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Tarnybos vertinimu, tokiu būdu bus labiau užtikrinami vaikų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi: ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones:
10.1. Atsakovas nepilnamečius vaikus A., A. ir A. pristato ieškovei į namus iki atitinkamo sekmadienio vakaro 18 valandos, nekeičiant vaikų pasiėmimo tvarkos.
10.2. Atsakovas su dukra A. (gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja (nedalyvaujant ieškovei) šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kas antrą mėnesio penktadienį 1 valandą prieš paimdamas nepilnamečius vaikus A., A. ir A. bendravimui iš jų ugdymo įstaigų, o tuo metu, kai vaikai ugdymo įstaigų nelanko – iš gyvenamosios vietos nustatytu grafiku.
10.3. Atsakovas su dukra A. ir kitais vaikais bendrauja (nedalyvaujant ieškovei) šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kas antrą mėnesio sekmadienį 2 valandas po to, kai grąžina nepilnamečius vaikus A., A. ir A. į jų gyvenamąją vietą, t. y. nuo 18 valandos iki 20 valandos, atsakovui su visais vaikais bendraujant kartu šeimos namuose, (duomenys neskelbtini).
10.4. Atsakovas bendrauja (nedalyvaujant ieškovei) su nepilnamete dukra A. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kiekvienos savaitės kalendorinio mėnesio trečiadienį 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val.
11. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad dėl oro sąlygų, šalyje galiojančių apribojimų (karantino), bei mažametės A. itin jauno amžiaus (vaikui nutarties priėmimo dieną beveik yra 1 metai), atsakovo bendravimas su dukra negali būti organizuojamas kitur – viešose atvirose erdvėse (lauke) ar viešose uždarose vietose (uždarose patalpose). Antra, ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas atvykęs bendrauti su mažamete dukra A. ar pasiimti/atiduoti vaikų A., A. ar A. elgėsi netinkamai: kelia konfliktines situacijas į kurias įtraukia šalių mažamečius vaikus, provokuoja ieškovę konfliktui ir pan. Priešingai, teismo pastebėjimu, ieškovė, atsakovo ir mažametės A. bei kitų nepilnamčių vaikų bendravimą su atsakovu filmuoja ir jame tiesiogiai dalyvauja. Šias aplinkybes patvirtino ne tik atsakovas, bet ir pati ieškovė, pateikdama teismui vaizdo įrašus. Tarp šalių yra susiklostę priešiški santykiai, tačiau nagrinėjamu atveju teismui svarbu užtikrinti vaikų interesus, t. y. saugias sąlygas vaikams bendrauti su abiem tėvais. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad taikius atsakovo laikinąsias apsaugos priemones, tėvo ir visų vaikų bendras bendravimas užtikrintų visų 4 vaikų interesus bendrauti su tėvu įprastoje šeimos aplinkoje ir sudarytų lygias teises abiem tėvams bendrauti su visais vaikais kartu. Teismas pažymėjo, kad dabartiniu metu vaikų ir atsakovo bendravimas gali būti organizuojamas tik saugioje vietoje, o būtent vaikų gyvenamojoje vietoje, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių susijusių su pandemija. Teismas nurodė, kad ieškovė turi sudaryti tinkamas sąlygas bendrauti vaikams su atsakovu ieškovės ir šalių vaikų gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant ieškovei, nes, tikėtina, toks ieškovės dalyvavimas daro neigiamą poveikį tiek pačioms šalims, tiek jų vaikams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl uždraudimo atsakovui lankytis ieškovės namuose tenkinti pilnai. Atskirojo skundo argumentai:
12.1. Nutartis yra nemotyvuota, priimta neatlikus dokumentų ir kitų įrodymų vertinimo, neatsižvelgiant į Tarnybos pateiktas išvadas, kuriose palaikoma ieškovės pozicija. Nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, nepagristai varžo ieškovės teises bei laisves.
12.2. Jau daugiau kaip pusmetis laiko galiojo atsakovui nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Ši tvarka buvo visos pandemijos metu ir nebuvo niekaip susijusi su atsakovo lankymusi vaikų gyvenamojoje vietoje.
12.3. Atsakovas prašo leisti jam lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje tam, kad sukeltų kuo didesnes psichologines kančias ir nepatogumus ieškovei, galėtų kontroliuoti ieškovės gyvenimą, kelti įtampą ieškovei paimdamas ir išnešdamas iš namų šalių bendrą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas lankosi ieškovės gyvenamojoje vietoje ne vienas, kartu atsivesdamas ir galimai sugyventinę, kas blogai vertinama tiek moralės, tiek teisės požiūriu.
12.4. Šioje civilinėje byloje taikomos teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne tik neužkirto kelio naujiems konfliktams tarp šalių kilti bei maksimaliai paisyti vaikų interesų, bet dar ir sudarė visas sąlygas konfliktui gilėti bei sudarė galimybes atsakovui pažeidinėti ieškovės teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
13.1. Atsakovui taikyta laikina bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta ne vaikų gyvenamojoje vietoje ir tai buvo sąlygota ne pandemijos, kaip nurodo ieškovė, o dėl to, kad atsakovui ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimu buvo draudžiama lankytis vaikų gyvenamojoje vietoje ir matytis su ieškove. Prokurorės R. V. 2020-10-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatuojant, kad atsakovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat atsakovo atžvilgiu buvo panaikinta kardomoji priemonė. Taigi, po prokurorės 2020-10-23 nutarimo pasikeitė faktinės aplinkybės, leidžiančios atsakovui bendrauti su mažamete dukra A. jos gyvenamojoje vietoje.
13.2. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas prašo leisti lankyti vaikus namuose siekiant sukelti kuo didesnes kančias ir nepatogumus ieškovei, kad galėtų kontroliuoti ieškovės gyvenimą, kelti įtampą ieškovei. Bylos medžiaga minėtų ieškovės skundo argumentų nepatvirtina. Atsakovo ir ieškovės santuoka faktiškai yra iširusi, šalys nuo 2019-08-08 gyvena atskirai, neveda bendro ūkio. Atsakovas nesidomi ieškovės asmeniniu gyvenimu, o tik siekia vykdyti savo tėvo pareigas ir dalyvauti vaikų vystymesi ir auklėjime. Teismas pagrįstai leido atsakovui bendrauti su dukra A. nedalyvaujant ieškovei, nes tai labiau atitinka dukters interesus bei saugumą.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai leido atsakovui su dukra A. bendrauti šeimos name, nes anot ieškovės teismas nustatė tėvui bendrauti su dukra tik po dvi ir vieną valandą, todėl „ atsakovas su nepilnamete dukra gali bendrauti lauke, nes nepilnametei dukrai labai naudinga kuo daugiau būti gryname ore“. Tokie ieškovės skundo argumentai yra nesąžiningi, nes dukrai tik 1 metai amžiaus, ji nemoka vaikščioti. Teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su dukra A. kartu su kitais vaikais kas antrą sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val., o kiekvieną trečiadienį nuo 17 iki 19 val. Teismo nustatytos valandos apsprendžia, kad tėvas su dukra gali bendrauti tik tamsiu paros metu, todėl ieškovės siūlomas variantas, kad tėvas bendrautų su dukra tik lauke, kai vaikas dar nevaikšto, kai yra žiemos metas, faktiškai duktė vežimėlyje miegotų. Taigi jokio tėvo ir dukters bendravimo faktiškai nebūtų ir atsakovo bei dukters tarpusavio ryšys silpnėtų.
13.4. Ieškovės teiginys, kad atsakovo apsigyvenimas (duomenys neskelbtini) prieštarauja vaikų interesams yra visiškai nepagrįstas, o ieškovei atsakovo gyvenimas (duomenys neskelbtini) taip pat jokių nepatogumų nesukelia ir jos teisių neapriboja. Atsakovo tvirtinimu, jis neturi kito gyvenamojo ploto Vilniuje, todėl apsigyvenimas Vilniuje būtų susijęs su išlaidomis buto nuomai. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) jis gyvena pas tėvus. Be to, jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl gyvenimas Vilniuje būtų susietas su pastoviomis, kasdienėmis išlaidomis transportui. Atsakovo šiuo metu gaunamos nedidelės pajamos neleidžia jam nei nuomotis būsto, nei kiekvieną dieną važinėti į darbą iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), o dėl karantino sąlygų jis geriau apmokamo darbo surasti negali.
13.5. Ieškovė kaip neva netinkamą atsakovo elgesį įvardija vienkartinį atsakovo buvimą (2020-11-16) šeimos namuose su avalyne. Atsakovas pirmos instancijos teismui nurodė, kad tuo metu avėjo batus, tačiau batai buvo švariai nuvalyti, dezinfekuoti ir jokia grėsmė vaikų sveikatai nebuvo sukelta.
13.6. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia ir šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis. Ieškovė daro klaidingą išvadą, kad nurodytos žinutės patvirtina, kad atsakovo veiksmai galimai yra sąlygoti pykčio ieškovės atžvilgiu, noro visiškai valdyti jos gyvenimą, kerštauti jai, ją žeminti ir psichologiškai prieš ją smurtauti. Žinučių turinys ieškovės argumentų nepatvirtina. Minėtos žinutės nėra apie tėvo ir vaikų bendravimą.
13.7. Ieškovė remiasi tuo, kad teismas neįvertino Tarnybos išvados, tačiau Tarnybos išvados teismui nėra privalomos. Be to, Tarnyba betarpiškai su atsakovu nebendravo ir nebandė rasti abiems tėvams palankių sprendimų. Nors Išvadoje palaikomas ieškovės prašymas, tačiau nenurodoma, kokiu būdu užtikrinti dukters A. ir tėvo bendravimą ne šeimos name. Taigi išvada yra subjektyvi, palaikanti tik ieškovės interesus ir neišsami.
13.8. Ieškovė teigia, kad atsakovo bendravimas su vaikais šeimos name yra veikimas prieš vaikų interesus ir sudarymas ieškovei kuo nepalankesnę gyvenimo ir psichologinę atmosferą. Tokie ieškovės teiginiai yra subjektyvūs ir niekuo neparemti. Skyrybų procesas nėra lengvas nei vienai šaliai ir visi šie šalių nepatogumai yra susieti su skyrybų procesu.
13.9. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismui nustačius atsakovo bendravimo su dukra tvarką šeimos namuose, nedalyvaujant ieškovei, ji negali palikti savo gyvenamosios vietos dėl to, kad atsakovas galimai pasisavina šeimos namų apyvokos ir buities daiktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
16. Apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – vaizdo įrašus bei šalių SMS. Nurodė, kad papildomi įrodymai pagrindžia, kad atsakovas ir toliau savinasi vaikų daiktus (planšetę) bei pagrindžia, kad nustatyta bendravimo tvarka yra ydinga.
17. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis susiję klausimai, naujų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kad su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti kita bylos šalis bei dėl jų pateikti savo poziciją, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių apeliantės teikiamiems rašytiniams įrodymams priimti ir juos įvertinti visų įrodymų kontekste.
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo
19. Byloje spręstina dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovo laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
21. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas (CK 3.65 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalis). Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
22. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
23. Bylos duomenys patvirtina, kad byloje sprendžiamas santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės klausimas, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Šalys turi keturis bendrus vaikus, šalių santykiai yra itin konfliktiniai, abu kaltina vienas kitą netinkamu elgesiu. Šiuo atveju sprendžiama dėl tėvo bendravimo tvarkos su mažiausia, tik vienerių metų dukra A., taip pat bendravimas su visais vaikais kartu. Ginčijama nutartimi teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kuomet tėvas su dukra bei kitais vaikais bendrautų ieškovės ir jos vaikų gyvenamojoje vietoje, tačiau nedalyvaujant ieškovei. Teismas tokį procesinį sprendimą grindė tuo, kad dėl oro sąlygų, šalyje galiojančių apribojimų (karantino), dukros amžiaus, atsakovo bendravimas su dukra negali būti organizuojamas viešose atvirose erdvėse (lauke) ar viešose uždarose vietose (uždarose patalpose). Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas, atvykęs bendrauti su mažamete dukra ar pasiimti/atiduoti vyresnių vaikų, būtų elgęsis netinkamai, tuo tarpu ieškovės elgesį teismas pripažino provokuojantį konfliktines situacijas.
24. Taigi byloje nėra ginčo dėl bendravimo intensyvumo, bendravimo laiko. Ginčas kilęs išimtinai dėl to, kad tėvo susitikimai vyksta ieškovės ir jos vaikų gyvenamojoje vietoje, kas, ieškovės tvirtinimu, gilina šalių konfliktą, tokiu būdu kenkiant ir vaikų interesams. Todėl ieškovė laikosi pozicijos, kad tėvo bendravimas su vaiku turėtų būti organizuojamas ne jos ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Ieškovės tvirtinimu, tėvo bendravimas su mažamečius vaiku lauke atitiktų vaiko interesus. Atsakovas su tuo nesutinka, nes, jo tvirtinimu, vaikas dar nevaikšto, dėl ko jį reikėtų nešioti arba vežioti vežymėlyje, susitikimams vykstant žiemos metu yra rizika susižeisti, be to, susitikimams vykstant tamsiu paros metu, duktė vežimėlyje miegotų, todėl dukters bendravimo faktiškai nebūtų ir atsakovo bei dukters tarpusavio ryšys silpnėtų.
25. Tarnyba yra pateikusi išvadą, kurioje nurodžiusi, kad, atsižvelgiant į itin konfliktinius šalių santykius, Tarnyba palaiko ieškovės prašymą laikinai neleisti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Tarnybos vertinimu, tokiu būdu bus labiau užtikrinami vaikų interesai.
26. Nors sutiktina su atsakovo argumentais, kad Tarnybos išvada teismui neturi lemiamos įtakos, tačiau ji vertintina kitų įrodymų kontekste. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties turinio, teismas Tarnybos išvadų visai nevertino.
27. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad Tarnybos išvada nėra išsami, joje nėra jokių rekomendacijų kaip organizuoti atsakovo ir mažamečio vaiko susitikimus ne vaiko namų aplinkoje, atsižvelgiant į vaiko amžių (vieneri metai), metų laiką (žiema), pandeminę situaciją, aplinkybę, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos Vilniuje, nes gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).
28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kuri buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi. Nurodyta nutartimi apeliacinės instancijos teismas grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo klausimą dėl atsakovo bendravimo su dukra A. tvarkos nustatymo.Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi buvo nustatyta tėvo bendravimo su dukra A. tvarka bei pakeista bendravimo tvarka su kitais vaikais. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartis iš esmės palikta nepakeista, tik patikslintas bendravimo su dukra A. laikas.
29. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad aptartomis nutartimis bendravimas su vaikais, tame tarpe dukra A., buvo organizuojamas ne ieškovės ir jos vaikų gyvenamojoje vietoje laikantis ikiteisminio tyrimo metu taikytų kardomųjų priemonių, draudžiančių atsakovui lankytis ieškovės namuose. Atsakovo tvirtinimu, ikiteisminis tyrimas prokurorės R. V. 2020-10-23 nutarimu yra nutrauktas, kardomosios priemonės panaikintos, todėl apribojimų atsakovui matytis su vaikais jų gyvenamojoje vietoje nebelikę.
30. Viena vertus, sutiktina, kad teisinių apribojimų atsakovui lankytis vaikų ir ieškovės gyvenamojoje vietoje nelikę, kas galėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui keisti bendravimo su dukra A. tvarką. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek ieškovės, tiek Tarnybos pozicijai, kad atsakovo bendravimas vaikų gyvenamojoje vietoje, šalių tarpusavio santykiams esant itin konfliktiškiems ir įtemptiems, kelia daugiau sumaišties nei naudos vaikų interesams.
31. Ieškovės teikti duomenys patvirtina, kad ieškovas nesilaiko higienos reikalavimų, patalpoje, kurioje yra nevaikštantis (šliaužiojantis) mažametis vaikas, lankosi su batais (nors jo tvirtinimu dezinfekuotais), į susitikimus su vaikais atsiveda pašalinius asmenis, kas, esant pandeminei situacijai, taip pat neatitinka vaikų interesų. Ieškovės pateikta filmuota medžiaga patvirtina, kad šalys konfliktą dėl atsakovo iš namų išnešamos planšetės sprendžia prie vaikų, šaukdami, provokuodami vienas kitą, tokiu būdu vaikams sukeldami įtampą (vaikai verkia). Ieškovės pateiktos susirašinėjimo su atsakovu SMS žinutės patvirtina nekonstruktyvų atsakovo elgesį dėl bendravimo su vaikais tvarkos laikymosi, jose įžvelgiamas grąsinimas ieškovei, vartojami necenzūriniai žodžiai.
32. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių - tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
33. Teismas neturi duomenų, kad atsakovo elgesys su vaikais ne namų aplinkoje kenktų vaikų interesams. Tačiau įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo bendravimas su vaikais vaikų ir ieškovės gyenamojoje vietoje atitinka vaikų interesus būti sveikoje ir saugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimas vaikų namuose gilina šalių konfliktą, emociškai traumuoja vaikus. Aplinkybė, kad atsakovas Vilniuje neturi gyvenamosios vietos, kad dėl pandeminės situacijos negalima lankytis viešose vietose, nesudaro pagrindo spręsti, kad bendravimas su vaikais jų gyvenamojoje vietoje yra vienintelis būdas palaikyti ryšius su vaikais.
34. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad dėl dukros A. amžiaus, paros bei metų laiko bendravimas su vaiku būtų netinkamas, silpninantis tėvo ir dukters ryšį. Buvimas su vaiku lauke, kas iš esmės atitinka vaiko interesus, tėvui dedant pakankamai pastangų, gali būti produktyvus ir išlaikantis glaudžius tarpusavio ryšius, juo labiau, kad dalis bendravimo vyktų drauge su kitais vaikais (seserimi bei broliais). Be to, tai tik laikina bendravimo tvarka, todėl, pasikeitus aplinkybėms (pvz. atsakovui išreiškus pageidavimą matytis su vaiku kitu paros metu, prisitaikant prie vaiko dienos rėžimo), šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
35. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis keistina, nustatant atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ne vaikų gyvenamojoje vietoje (337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
36. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį pakeisti.
Atsakovas R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečius vaikus A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) pristato ieškovei R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į namus iki atitinkamo sekmadienio vakaro 18 valandos, nekeičiant vaikų pasiėmimo tvarkos.
Atsakovas R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), su dukra A. D. (gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja, pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kas antrą mėnesio penktadienį 1 valandą prieš paimdamas nepilnamečius vaikus A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. D.(gim. (duomenys neskelbtini) bendravimui iš jų ugdymo įstaigų, o tuo metu, kai vaikai ugdymo įstaigų nelanko – iš gyvenamosios vietos nustatytu grafiku.
Atsakovas R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), su dukra A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir kitais vaikais bendrauja kas antrą mėnesio sekmadienį 2 valandas po to, kai grąžina nepilnamečius vaikus A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) į jų gyvenamąją vietą, pasiimdamas visus vaikus iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).
Atsakovas R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamete dukra A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) kiekvienos savaitės kalendorinio mėnesio trečiadienį 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).