- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 2YT-3775-1004/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01065-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kreditorius
- M. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, išieškotoja M. P., atstovaujama įstatyminės atstovės R. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018-02-20 teisme gautas antstolės persiųstas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų. Skunde pareiškėjas nesutinka su antstolės paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis vykdomojoje byloje. Nurodo, kad gavo antstolės vykdymo išlaidų paskaičiavimo pažymą, kurioje įrašyta, kad turi sumokėti 390,00 Eur ir kitas išlaidas, iš viso 510,42 Eur. Nesutinka už dvi antstolės darbo dienas mokėti 390,00 Eur (atlygio antstolei), kadangi antstolė buvo informuota ir sutiko palaukti (mokėjimo). Prašo perskaičiuoti antstolės atlygį, kadangi yra registruotas darbo biržoje, todėl tai jam didelė suma.
Antstolė E. R. 2018-02-14 patvarkyme atsisakyti patenkinti skolininko skundą nurodė, kad 2018-01-19 užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3000,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos M. P. naudai pagal 2018-01-03 Raseinių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-187-1009/2017. 2018-01-19 priimtas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidų paskaičiavimas ir raginimas, kurie išsiųsti skolininkui. Šie dokumentai įteikti skolininkui 2018-01-23. Gavęs raginimą skolininkas atvyko pas antstolę, buvo informuotas, kad įsiskolinimą turi susimokėti per raginime nustatytą terminą, o pasibaigus šiam terminui vykdymo išlaidų dydis gali keistis. Praėjus raginimo įteikimo terminui pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra, atliktos užklausos, 2018-02-02 surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis žemės sklypas, tą pačią dieną perskaičiuotos vykdymo išlaidos ir išsiųstas nurodymas priverstinai nurašyti skolą nuo skolininkui priklausančių banko sąskaitų. 2018-02-05 gautas R. P. pranešimas, kad skolą A. P. pilnai padengė 2018-02-05, o 2018-02-12 gautas skolininko skundas, kuriame prašoma sumažinti antstolės atlygį.
Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas ginčija vykdymo veiksmus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nes jis teismo sprendimą įvykdė geruoju, todėl antstolės paskaičiuotas atlyginimas yra per didelis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos (Nr. 3K-7-1/2007, 3K-7-5/2007) yra pažymėjusios, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik bendrosios vykdymo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, jog 2018-01-18 antstolei E. R. buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl 7000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo M. P., atstovaujamai motinos R. P. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - vykd. b.), b.l. 1-4,6). 2018-01-19 antstolė išsiuntė A. P. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir raginimą įvykdyti sprendimą gera valia per 10 d. nuo raginimo įteikimo dienos (vykd. b.l. 7-10), kurie įteikti skolininkui asmeniškai 2018-01-23 (vykd. b., b.l. 11). Antstolė 2018-02-01 patikrino ir skolininko turtinę padėtį - padarė užklausas (vykd. b., b.l. 12-18). 2018-02-02 priimtas Turto arešto aktas, kuriuo areštuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vykd. b., b.l. 19-21, 23-24). 2018-02-05 priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir atliktas vykdymo išlaidų paskaičiavimas, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykd. b., b.l. 25-27). 2018-02-05 gautas R. P. pranešimas, kad skolą skolininkas pilnai padengė 2018-02-05 (vykd. b., b.l. 28). 2018-02-05 priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-69-1060 ir 2018-02-08 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. B001142 (vykd. b., b.l. 29-31), iš kurių nustatyta, kad liko išieškoti 421,30 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėjas mano, kad 510,42 Eur atlyginimas antstolei yra neteisėtas, nes jis įsiskolinimą sumokėjo gera valia.
Sprendžiant šį ginčą dėl antstolės teisės į atlyginimą lemiamą reikšmę turi aplinkybė, kada skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą – per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Raginimas pareiškėjui buvo įteiktas 2018-01-23, taigi raginimo terminas suėjo 2018-02-01. Paties pareiškėjo pateiktas dokumentas patvirtina, kad jis įsipareigojo sumokėti 2018-02-05, antstolę informavo. Taigi, pats pareiškėjas pripažįsta, tą patvirtina ir vykdomosios bylos duomenys, jog išieškotojui sumokėjo tik 2018-02-05, t.y. jau neabejotinai praleidęs raginime nustatytą terminą (2 b.l., vykd. b., b.l. 28). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas (skolininkas) rūpinosi sprendimo įvykdymu, pats sumokėjo išieškotojui visą sumą, tačiau tai padarė po to, kai baigėsi dešimties dienų terminas, per kurį jis turėjo įvykdyti sprendimą, ir buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Pažymėtina, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 644 str.). Todėl tai, jog pareiškėjas stengėsi atsiskaityti su išieškotoju, pats sumokėjo jam 3000,00 Eur sumą, yra normalus skolininko elgesys priverstinio vykdymo procese, ir nagrinėjamu atveju tai negali būti pagrindas visiškai atleisti skolininką, kuris įvykdė vykdomąjį dokumentą po to, kai buvo pradėtas priverstinis jo vykdymas, nuo atlyginimo antstoliui mokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas, įvertinęs savo galimybes atsiskaityti su išieškotoju per raginime nustatytą dešimties dienų terminą sprendimui įvykdyti, turėjo teisę kreiptis į teismą, prašydamas atidėti ar išdėstyti vykdomojo dokumento vykdymą (CPK 284 str.) ir tokiu būdu siekti išvengti priverstinio vykdymo proceso.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką (civ. byla Nr. 3K-7-5/2007, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 27, CPK 4 str.) šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas geruoju nevykdė įsiteisėjusio vykdomojo dokumento, nors jis yra privalomas ir turėjo būti vykdomas (įstatymų leidėjas, priimdamas teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, turėjo tikslą skatinti skolininkus vykdyti teismo sprendimus gera valia, nes priešingu atveju jų atžvilgiu atsiranda papildomi neigiami turtiniai padariniai – skolininkas turi sumokėti Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto dydžio vykdymo išlaidas (CPK 611 str.)).
Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 (Teismų praktika Nr. 27), tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Antstolės prašomas atlyginimo antstoliui dydis neviršija Sprendimo vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatyto minimalaus, t. y. 63,99 Eur atlyginimo, už vykdomojo dokumento įvykdymą 2606,58 Eur iki 3185,82 Eur išieškotinai sumai. Todėl pareiškėjo prašymas panaikinti patvarkymo dalį, numatančią 63,99 Eur atlygį antstoliui, ar jį sumažinti netenkintinas.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas nustato, kad vykdymo išlaidas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (toliau – būtinos vykdymo išlaidos) ir minėtos Instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (toliau – papildomos vykdymo išlaidos). Papildomos vykdymo išlaidos, kurių apmokėjimo tvarką reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas, yra 51,43 Eur, kurios susidarė dėl bankinių pavedimų, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, kopijų tvirtinimo (nuorašų), nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, raginimo įvykdyti sprendimą, turto arešto akto parengimo, užklausų mokesčių, parengimo (vykd. b., b.l. 26) bei 65,00 Eur paskaičiuotos pašto (kurjerių) išlaidos.
Atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 ir 52 punktuose įvardija atvejus, kada antstoliui atsiranda teisė į nustatyto dydžio atlyginimą ir kada tokios teisės nėra. Pagal minėtos instrukcijos 51 punktą, jei skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos, tačiau atlyginimas neimamas. 52 punktas reglamentuoja, jog tuo atveju, jei skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tai reiškia, kad išieškomas ir atlyginimas antstoliui, nes tai yra viena iš vykdymo išlaidų rūšių.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 11 punkte nustatyta, kad atlygis antstoliui už sumos nuo 2606,58 Eur iki 3185,82 Eur išieškojimą yra 13 procentų nuo išieškotos sumos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas procentinės atlygio antstoliui išraiškos dydis, be kita ko, atlieka prevencinę funkciją ir užtikrina savanorišką, efektyvų ir operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, skatindamas skolininkų nelaukti priverstinio išieškojimo veiksmų, t. y. teismo sprendimą vykdyti gera valia. Tokiu būdu užtikrinamas bendrasis civilinio proceso principas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-8-822/2016 33 punktas). Šiuo atveju iš pareiškėjo išieškotina suma buvo 3000,00 Eur, taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 11 punktą antstoliui apskaičiuotinas 390,00 Eur atlyginimas.
Priešingas aiškinimas, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats įvykdo sprendimą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats įvykdo sprendimą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui. Pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus bet kuris vykdymo proceso dalyvis gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsiskaitęs su išieškotoju pasibaigus raginime nustatytam 10 dienų terminui, privalo sumokėti ne tik bendrąsias bei faktines vykdymo išlaidas, bet ir atlyginimą antstoliui.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuoti atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-5/2007).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-283-313/2017 išaiškino, kad atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo.
Vertintina, kad antstolė šioje byloje atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jos darbo sąnaudų vykdymo veiksmus, skola buvo sumokėta jau antrą darbo dieną pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą geruoju nustatytam terminui, skolininkas bendradarbiavo su išieškotoja ir antstoliu. Dėl aukščiau išdėstyto teismas, įvertinęs vykdymo proceso eigos byloje nustatytas aplinkybes, skolininko (pareiškėjo) elgesį viso vykdymo proceso metu, sprendžia, kad skolininko ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nagrinėjamos bylos atveju labiausiai atitiktų 120,00 Eur atlygio antstolei už vykdomojo dokumento įvykdymą nustatymas (30 proc.). Todėl įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant atlygį antstolei nuo 390,00 Eur iki 120,00 Eur (CPK 178, 197, 185, 510, 513 str.). Kitus vykdymo išlaidų dydžius palikti nepakeistus
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 str., teismas,
nutaria:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) sumažinti atlygį antstolei E. R. nuo 390,00 Eur iki 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų), kuris paskaičiuotas 2018-02-05 Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. B001066. Kitus vykdymo išlaidų dydžius palikti nepakeistus.
Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.