- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2-372-635/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00026-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Ieškovas
- O. D.
- Atsakovas
- A. D., M. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovams A. D. ir M. D. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su A. D., jiems gimė vaikai A. D. ir M. D.. Apie 2000 m. ieškovės ir A. D. šeima pradėjo byrėti, nes sutuoktinis eilę metų girtavo, smurtavo prieš ieškovę, švaistė šeimos turtą, nors pats pajamų neturėjo.
Tam, kad A. D. galutinai neiššvaistytų šeimos turto, sutuoktiniai dar iki santuokos nutraukimo susitarė pasidalinti santuokoje turėtą turtą - jie pasirašė 2001-08-21 Sutuoktinių turto dalybų sutartį (notarinio reg. Nr. 2SD-5311), kuria susitarė, kad ieškovei atitektų nekilnojamieji daiktai: butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,063 ha sklypas, sodas pastatas, ūkinis pastatas, šiltnamis, kiemo aikštelė, esantys (duomenys neskelbtini), o A. D. atitektų automobilis „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei jam išmokant 15 000 Lt kompensaciją.
Nurodo, kad jų santuoka buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1270⁹/2003 m., kuriame buvo konstatuota, kad jie visą santuokinį turtą jau pasidalino 2001-08-21 Sutuoktinių turto dalybų sutartimi. A. D. mirė (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nurodo, kad ieškovės ir A. D. santuokos metu buvo įgyti dar du nekilnojamieji daiktai, kuriuos jie laikė ieškovės asmenine nuosavybe, todėl šių daiktų sąmoningai neįtraukė į 2001-08-21 Sutuoktinių turto dalybų sutartį ir dėl jų pasidalinimo nesprendė nutraukdami santuoką Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu. Tai 22,44 kv. m. ploto garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Garažas 1), kuris nuo 1992-09-05 buvo nuosavybės teise įregistruotas ieškovės vardu, remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-10-25 įstatymu Nr. 1-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ (toliau – 1990-10-25 įstatymas Nr. 1-715) ir 1992-06-04 Garažų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 163. Pagal 1990-10-25 įstatymą Nr. 1-715 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-03-01 nutarimą Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“ (toliau - 1991-03-01 Vyriausybės nutarimas Nr. 83) garažų statybos kooperatyvai buvo steigiami kooperatiniais pagrindais statyti garažus gyventojų individualioms transporto priemonėms laikyti. Pagal 1990-10-25 įstatymo Nr. 1-715 1 straipsnį, baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgydavo nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą. Pagal 1991-03-01 Vyriausybės nutarimo Nr. 83 39 punktą, baigto statyti ir priimto naudoti garažo boksai (stovėjimo vietos) visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu paskirstomi kooperatyvo nariams; kiekvienas kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą (stovėjimo vietą). Ieškovė buvo garažo statybos kooperatyvo nare, ji iš savo asmeninių lėšų sumokėjo nario mokestį ir mokėjo kitas kooperatyvo narių įmokas, iš kurių buvo finansuojama garažo statyba. Kai kooperatyvo narių lėšomis buvo baigta garažo statyba ir pastatas priimtas naudoti, 1992-06-04 visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu (pažyma Nr. 163) garažo boksai buvo paskirstyti kooperatyvo nariams. Kooperatyvas ieškovei paskyrė Garažą 1, į kurį ji įgijo nuosavybės teisę.
Taip pat nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-09-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2691-1069/2019 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė valdo nuosavybės teise 19,39 kv. m. ploto garažą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), boksas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Garažas 2). Šioje byloje nustatyta, kad 1996-12-02 statinio priėmimo naudoti aktu priimtas naudoti garažų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) iniciatyva pastatytas 65 vietų garažas. Požeminių garažų statybos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių sąraše 42 pozicijoje buvo įrašyta ieškovė, priskiriant jai boksą Nr. (duomenys neskelbtini). Garažo techninės apskaitos byloje nurodyta, kad ieškovė yra šio garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-07-26 nutarimo Nr. 650 priėmimo pasikeitė teisinis kooperatyvų statusas, tačiau kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) įstatai nebuvo perregistruoti ir liko registruoti kooperatyvo vardu, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl valdymo fakto nustatymo.
Ieškovė pažymi, kad ji su sutuoktiniu dar iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, sudarydami turto dalybų sutartį, išreiškė valią tokia tvarka nutraukti santuokinio turto teisinį režimą. Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendime nurodyta, kad jie jau du metai gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio. Nei jų 2001-08-21 sudarytoje santuokinio turto dalybų sutartyje, nei teisme sprendžiant ištuokos klausimą, Garažo 1 ir Garažo 2 pasidalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, teismo (duomenys neskelbtini)sprendime nurodant, kad santuokinis turtas jau pasidalintas minėta 2001-08-21 sutartimi. Sutuoktiniai žinojo ir pritarė, kad ginčo garažus savo asmeninėmis lėšomis statėsi ir visus šių daiktų įforminimo dokumentus savo vardu tvarkėsi viena ieškovė, kuri buvo aiškiai išreiškusi valią įsigyti šį turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.
Ji, siekdama įgyti garažus asmeninėn nuosavybėn, stojo į garažų statybos kooperatyvus ir savo asmeninėmis lėšomis finansavo šių nekilnojamųjų daiktų statybas. Nuo garažų pasistatymo ji elgiasi kaip vienintelė šio turto savininkė, garažuose laiko asmeninius daiktus, šiuos daiktus išlaiko, prižiūri, atnaujina, už juos moka visus privalomus mokesčius.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad A. D. garažų statyboje ir dokumentų tvarkyme niekada nedalyvavo, jais nesinaudojo, juose nesilankė. Po (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) A. D. jokių klausimų ar pretenzijų dėl garažų atsidalinimo nereiškė, jokia forma nerodė valios valdyti garažus bendrosios dalinės nuosavybės teise, niekada nesiekė savo vardu įforminti nuosavybės teisės į garažus, kas patvirtina, kad A. D. šių nekilnojamųjų daiktų nelaikė bendrąja su ieškove jungtine nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovai A. D. ir M. D. atsiliepimuose į ieškinį nurodo, kad su juo visiškai sutinka, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su A. D. (toliau ir - sutuoktiniai). Atsakovai A. D. ir M. D. yra jų vaikai.
Sutuoktiniai 2001-08-21 sudarė Sutuoktinių turto dalybų sutartį (notarinio reg. Nr. 2SD-5311), kuria susitarė, kad: 1) ieškovei atitenka nekilnojamieji daiktai: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,063 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2) A. D. atitenka automobilis „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 000 Lt piniginė kompensacija, kurią ieškovė jam išmokėjo prieš pasirašant sutartį.
Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1270⁹/2003 m., ieškovės ir A. D. santuoka buvo nutraukta, minėtu sprendimu konstatuojant, kad jie visą santuokinį turtą pasidalino 2001-08-21 Sutuoktinių turto dalybų sutartimi. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota jų ištuoka.
Gyventojų registro duomenimis A. D. mirė (duomenys neskelbtini).
2019-12-20 Testamentų registro duomenimis, nėra įregistruota mirusiojo A. D. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Ieškovė nurodo ir bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuokos metu buvo įgyti du garažai.
VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės vardu 1992-06-04 Garažų kooperatyvo statybos pažymos Nr. 163 pagrindu įregistruotas 22,44 kv. m. ploto garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Taip pat jos vardu įregistruotas 19,39 kv. m. ploto garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis garažas įregistruotas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-09-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2691-1069/2019 pagrindu. Juo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė valdo 19,39 kv. m. ploto garažą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje nustatyta, kad 1996-12-02 statinio priėmimo naudoti aktu priimtas naudoti garažų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) iniciatyva pastatytas 65 vietų garažas. Požeminių garažų statybos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių sąraše 42 pozicijoje buvo įrašyta ieškovė, priskiriant jai boksą Nr. (duomenys neskelbtini). Garažo techninės apskaitos byloje nurodyta, kad ieškovė yra šio garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-07-26 nutarimo Nr. 650 priėmimo pasikeitė teisinis kooperatyvų statusas, tačiau kooperatyvo Nr. 27 įstatai nebuvo perregistruoti ir liko registruoti kooperatyvo vardu, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl valdymo fakto nustatymo.
Šie du garažai nebuvo pasidalinti tarp ieškovės ir A. D.. Ieškovė nurodo, kad sutuoktiniams buvo žinoma, kad tai jos asmeninė nuosavybė, todėl jo net netraukė į dalintino turto balansą, sudarydami sutartį dėl turto pasidalijimo ir nesprendė šio klausimo santuokos nutraukimo byloje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012, LAT 2019-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (LAT 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
Iš ieškovės teiginių nustatyta, kad sutuoktiniai žinojo ir pritarė, kad ginčo garažus savo asmeninėmis lėšomis statėsi ir visus šių daiktų įforminimo dokumentus savo vardu tvarkėsi viena ieškovė, kuri buvo aiškiai išreiškusi valią įsigyti šį turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, kad ji, siekdama įgyti garažus asmeninėn nuosavybėn, stojo į garažų statybos kooperatyvus ir savo asmeninėmis lėšomis finansavo šių nekilnojamųjų daiktų statybas.
Taip pat iš ieškovės teiginių nustatyta, kad A. D. garažų statyboje ir jų dokumentų tvarkyme niekada nedalyvavo, jais nesinaudojo, juose nesilankė. Nėra byloje duomenų, kad po (duomenys neskelbtini)santuokos nutraukimo iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) A. D. būtų kėlęs kokius nors klausimus ar pretenzijas dėl garažų atsidalinimo ar kokia nors forma rodęs valią valdyti garažus bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jis nesiekė savo vardu įforminti nuosavybės teisės į garažus. Šios aplinkybės, kaip teisingai pažymi ieškovė, patvirtina, kad A. D. šių nekilnojamųjų daiktų nelaikė bendrąja su ieškove jungtine nuosavybe.
Atsakovai neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ginčo garažus ieškovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise, sutinka su ieškinio reikalavimais.
Byloje yra rašytinis atsakovo M. D. 2020-02-12 pareiškimas, kuriame jis patvirtina, kad tėvams nutraukiant santuoką, abu garažai pagal susitarimą atiteko O. D..
Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, vertintina, kad ieškovė įrodė, jog ginčo turto – garažų - įsigijimo metu ji aiškiai išreiškė valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn ir toks valios išreiškimo būdas pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorius.
Esant šioms aplinkybėms, tenkintinas ieškinys ir pripažintina, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
Ieškinį tenkinus, vertinant tai, kad ginčas iš esmės kilo ne dėl atsakovų kaltės, nes ieškovė nutraukdama santuoką su savo šiuo metu jau mirusiu sutuoktiniu, santuokoje įgyto turto nepasidalino, kas sąlygojo nagrinėjamos situacijos susidarymą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.