Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. S. ir A. Ž. (A. Ž.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, A. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. spalio 5 d. priimtas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys, kuriuo prašoma solidariai iš atsakovų D. S. ir A. Ž. (A. Ž.) priteisti 1 496,85 Eur nuostolius regreso tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b . l. 1–2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 4 d. 17.58 val. Nemenčinės pl. 54A, Vilnius, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovės D. S. vairuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Š. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui A. Ž. (A. Ž.). Eismo įvykio metu atsakovo A. Ž. (A. Ž.) automobilis „Audi A6“ nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

9. Teismas pažymi, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta – teritorija tos valstybės, kurios valstybinį registracijos numerio ženklą turi transporto priemonė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 11 dalis). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nesilaikęs asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti žalą.

11. Remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu draudikų biuras, t. y. ieškovas, moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį draudikų biuras, išmokėjęs draudimo išmoką TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Minėta įstatymo nuostata suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę, pagal kurią ieškovui suteikiama teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą (nagrinėjamu atveju – atsakovės D. S.), tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (nagrinėjamu atveju – atsakovo A. Ž. (A. Ž.)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 132–153). Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi solidari skolininkų pareiga reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas prašo nuostolių atlyginimą regreso tvarka priteisti iš dviejų solidariųjų skolininkų, t. y. atsakovų.

12. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovų, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos jų, asmuo negali būti laikomas atsakingu. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad ieškovas, reikalaudamas nuotolių atlyginimo regreso tvarka, privalo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

13. Byloje kilo ginčas dėl to, kuris eismo dalyvis, yra kaltas dėl eismo įvykio, nes, ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, teigimu, eismo įvykio kaltininkė yra atsakovė, o atsakovai teigia, kad atsakovė nepažeidė KET reikalavimų.

14. Ieškovė teigia, kad administracinio nusižengimo byloje yra konstatuota, kad 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio kaltininkė yra atsakovė D. S.. Teismui pareikalavus buvo pateikta administracinio nusižengimo (ROIK: 19109331363) bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad į eismo įvykio vietą buvo kviečiama policija. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-o būrio vyriausiasis patrulis Edgar Kazakevič 2019 m. lapkričio 4 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 4 d. dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-o būrio vyriausiuoju patruliu Aleksandr Grimbovskij apie 18.05 val. pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo nurodymą nuvyko į eismo įvykio vietą Nemenčinės pl. 54A, Vilnius. Nurodytoje vietoje rado susidūrusius du automobilius: „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW“ vairuotojas A. Š. paaiškino, kad vairuodamas automobilį apie 17.50 val. važiavo Nemenčinės pl. L. N., Nemenčinės pl. Ir Svajonių g. sankryžoje, prieš šviesoforą sustojo pirmoje eismo juostoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo į priekį, įvažiavo į antrą eismo juostą ir už sankryžos pajuto smūgį į kairįjį automobilio šoną. „Audi“ vairuotoja D. S. paaiškino, kas vairuodama automobilį apie 18.15 val. važiavo Nemenčinės pl. N. K. g. link Nemenčinės. Nemenčinės pl. Ir Svajonių g. sankryžoje, prieš šviesoforą sustojo pirmoje eismo juostoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo į priekį, įvažiavo į trečią eismo juostą ir už sankryžos pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną. Automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. S. vairavo automobilį neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (administracinio nusižengimo byla, b. l. 8). Atvykę policijos pareigūnai fiksavo įvykio aplinkybes darydami nuotraukas, kuriose užfiksuoti kelių ženklai bei transporto priemonių padėtys po eismo įvykio (administracinio nusižengimo byla, b. l. 19–28), sudarydami eismo įvykio schemą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 9–10), paimdami eismo įvykio dalyvių rašytinius paaiškinimus (administracinio nusižengimo byla, b. l. 13, 14).

15. 2019 m. lapkričio 4 d. sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad kryptimi Vilnius–Nemenčinė, ties Nemenčinės pl. Ir Svajonių g. sankryžą yra šviesoforas ir eismo kryptis sankryžoje nurodantis kelio ženklas. Schemoje pažymėtos trys eismo juostos: iš pirmos eismo juostos išvažiuoti leidžiama tik teisiai ir į dešinę, antrąja juosta – važiavimas šiek tiek kairiau tiesiai, ir trečia juosta – važiavimas tik į kairę. Važiuojamojoje dalyje, kurio plotis 10,10 m., pirmos juostos (į kurią įvažiuoti iš sankryžos neleidžiama) plotis – 3,60 m., antros – 3,10 m., trečios – 3,40 m. Už Nemenčinės pl. Ir Svajonių g. sankryžos, greta vienas kito užfiksuoti automobiliai „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės ašies kairės pusės ratas nuo sankryžos pabaigos nutolęs 20,20 m atstumu, nuo trečios eismo juostos kairiojo krašto 1,50 m. atstumu, priekinės ašies ratas nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto nutolęs – 1,10 m atstumu. Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės ašies kairės pusės ratas nuo trečios eismo juostos kairiojo krašto nutolęs 3,30 m. atstumu, priekinės ašies ratas nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto nutolęs – 2,90 m atstumu. Antroje juostoje už sankryžos yra šukės, kurios yra 3,80 m atstumu nuo kairiojo kelio krašto ir 7,70 m nuo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietos schemos pažymėta, kad įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti šie jos sugadinimai: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, kairės pusės slenkstis. Taip pat buvo apgadinta transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti šie jos sugadinimai: dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas. Eismo įvykio vietos schemoje pasirašė abiejų transporto priemonių vairuotojai ir schemą sudaręs pareigūnas Aleksandr Grimbovskij (administracinio nusižengimo byla, b. l. 9–10).

16. A. Š. 2019 m. lapkričio 4 d. paaiškinime nurodoma, kad jis 2019 m. lapkričio 4 d. maždaug 17.50 val. važiavo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo pirma juosta. Sustojo prie sankryžos su Svajonių g. užsidegus raudonam šviesoforo ženklui. Užsidegus žaliam šviesoforo ženklui pradėjo važiuoti pagal kelio ženklą: iš pirmos juostos prieš sankryžą, už sankryžos turėjo atsidurti antroje juostoje, tačiau kairėje pusėje stovėjęs automobilis „Audi A6“ iš antros juostos prieš sankryžą važiavo antra juosta ir už sankryžos, todėl jų važiavimo trajektorijos susikirto ir įvyko eismo įvykis. Per sankryžą važiavo vadovaudamasis kelio ženklinimu ir horizontaliojo ženklinimo juostomis. Kontaktas įvyko sankryžos ribose. Automobiliai sustojo už sankryžos (administracinio nusižengimo byla, b. l 13).

17. D. S. 2019 m. lapkričio 4 d. paaiškinime nurodoma, kad ji 2019 m. lapkričio 4 d. maždaug 18.15 val. vairuodama automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. Ž. (A. Ž.). V. N. pl. N. K. g. link Nemenčinės. Kelio danga buvo šlapia, nes truputį lijo. Važiavo antra juosta. Greitis buvo nedidelis, todėl, kad buvo pajudėta nuo šviesoforo. Prieš sankryžą sustojo antroje juostoje. Užsidegus žaliam šviesoforo ženklui ji pravažiavo sankryžą ir toliau važiavo trečia juosta, tuo metu atsitrenkė automobilis „VW Golf“, valst. Nr. LFM94 (administracinio nusižengimo byla, b. l. 14).

18. Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad Nemenčinės pl. Ir Svajonių g. sankryžoje įvykusio eismo įvykio nefiksavo šalia sankryžos esančios parduotuvės stebėjimo kameros (administracinio nusižengimo byla, b. l. 11, 12).

19. 2023 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške A. Š. administracinio nusižengimą tyrusiai pareigūnei rašė: šiandien dar kartą šviesoje apžiūrėjau savo automobilį, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Noriu pateikti savo komentarą apie matomus pažeidimus. Mano nuomonė eismo įvykio metu padaryti pažeidimai akivaizdžiai paneigia „Audi“ automobilio vairuotojos versija, kad buvo vienintelis kontaktas, po kurio automobiliai iš karto sustojo. Pažeidimai ant priekinio rato akivaizdžiai parodo, kad kontakto metu ratas sukosi ir padarė kelis apsisukimus. Charakteringi pažeidimai ant priekinių durelių tai patvirtina. Tai yra automobiliai kažkokį laiko tarpą važiavo susiglaudę. Atsižvelgiant į „Audi“ automobilio padėtį po sustojimo galima būtų teigti, kad kontakto metu „Audi“ automobilis buvo antroje eismo juostoje. Toks pažeidimas ant priekinio bamperio niekaip negalėjo atsirasti pagal „Audi“ vairuotojos išdėstytą įvykių eigą. Pagal „Audi“ vairuotojos išdėstyta įvykių eigą „Volkswagen“ galines durelės ir galinis bamperis apskritai negalėjo būti pažeisti, tačiau akivaizdu kad jie pažeisti. Kiek prisimenu panašūs pažeidimai matyti ir ant „Audi“ automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje. Automobilių nuolaužos rastos antroje juostoje apie 7 m už automobilių niekaip negalėjo atsirasti pagal „Audi“ vairuotojos išdėstytą įvykių eigą. (administracinio nusižengimo byla, b. l. 15, 16).

20. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Gubarytė-Girgždė 2019 m. gruodžio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-117823-2019 su administraciniu nurodymu D. S. dėl to, kad ji 2019 m. lapkričio 4 d. 17.58 val. Nemenčinės pl. 54A,Vilniuje vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama per sankryžą pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, t. y. važiuodama iki sankryžos antra eismo juosta, turėjo važiuoti kairiau (kaip numato ir kelio ženklinimo linijos), tačiau važiavo tiesiai, ko pasėkoje susidūrė su gretima eismo juosta važiavusiu automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 226 punktus, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje (vairuotojų nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas važiuojant per sankryžą) ir 415 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimų nedraustų transporto priemonių vairavimas) ir skyrė 25 Eur baudą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 4–5).

21. D. S. 2020 m. sausio 13 d., t. y. per administraciniame nurodyme numatytą terminą, sumokėjo paskirtą 25 Eur dydžio baudą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 6–7), o skundą dėl administracinio nusižengimo protokolą panaikinimo pateikė tik 2020 m. vasario 7 d., kuriame nurodoma, kad ji nėra kalta dėl eismo įvykio, nes laikėsi visų kelio ženklų (administracinio nusižengimo byla, b. l. 2–3). Vilniaus mieto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakyta priimti D. S. skundą, motyvuojant, kad įvykdžius administracinį nurodymą ANK nenumato galimybės skųsti administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu (administracinio nusižengimo byla, b. l. 29–30). Nors dėl atsisakymo priimti jos skundą D. S. padavė skundą aukštesniajam teismui (administracinio nusižengimo byla, b. l. 37–43), tačiau Vilniaus mieto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakyta priimti D. S. skundą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 47–49). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė D. S. skundą dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties (administracinio nusižengimo byla, b. l. 50–53).

22. Įvertinus tai, kad įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo byloje buvo konstatuota, kad dėl 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio kalta yra D. S., todėl vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu šių aplinkybių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, tačiau administracinio nusižengimo byloje konstatuota D. S. kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo savaime nereiškia, kad civilinio proceso metu ji negali paneigti šių aplinkybių. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles įtvirtintas CPK 12, 178 straipsniuose, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atitinkamai tai reiškia, kad atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, turi įrodyti, kad nėra jų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovams nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas). Atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 37 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, t. y. neįrodė, kad 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio kaltininkė yra ne atsakovė D. S.. Visų pirma, D. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad tiek šioje byloje rengiant procesinius dokumentus, rengiantis posėdžiui, tiek administracinio nusižengimo byloje rengiant skundus teisiniais klausimais ją konsultavo advokatė, tačiau ji nepasinaudojo ANK 657–663 straipsniuose numatyta galimybe kreiptis dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, jos vertinimu, buvo padarytas esminis proceso ar materialiosios teisės pažeidimas ir ji nepagrįstai pripažinta kalta pažeidusi KET reikalavimus, susijusius su kelio ženklo Nr. 507 pažeidimu. Antra, atsakovė siekdama įrodyti, kad ne ji kalta dėl eismo įvykio, prašė skirti byloje ekspertizę. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartyje taip pat pabrėžė, kad byloje esant prieštaringiems proceso dalyvių paaiškinimams dėl eismo įvykio aplinkybių, tikslinga skirti teismo ekspertizę (atsakovė prašė ją skirti, tačiau bylą nagrinėjant teisme ji nebuvo paskirta). Ne kartą teismo posėdžių metų buvo kalbama apie ekspertizę, jos skyrimo taisykles, atlikimo tvarką. Nors 2023 m. sausio 17 d. nutartimi eismo įvykio ekspertizė buvo paskirta, tačiau atsakovė nesumokėjo 700 Eur dydžio avanso ekspertizės atlikimo išlaidoms apmokėti nei per nutartyje nurodytą terminą, nei per papildomą raginime nurodytą terminą, todėl ekspertizė nebuvo atlikta. Tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2023 m. balandžio 19 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė nurodė priežastis, dėl kurių nesumokėjo nurodyto avanso (neturi pinigų). Atsakovė sutiko, kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas neatlikus ekspertizės, nes, jos vertinimu, ji pateikė pakankamai duomenų, kurie įrodo, kad ji nėra kalta dėl eismo įvykio. Atsakovės prašymu kitame teismo posėdyje buvo išklausytas E. L., kuris parengė išvadą dėl eismo įvykio aplinkybių.

24. Trečia, 2022 m. gegužės 17 d. teismo rūmuose gauta E. L. konsultacinė išvada dėl eismo įvykio aplinkybių, kurioje į klausimą, kaip galėjo įvykti įvykis, pateiktas atsakymas: vadovaujantis pateikta vaizdo medžiaga ir apžiūros metu surinktais duomenimis galima daryti prielaidą, kad transporto priemonių susidūrimas galėjo įvykti ant skiriamosios linijos tarp antros ir trečios eismo juostų. Tikėtina, kad „Audi A6“ automobilis pajudėjęs iš sankryžos važiavo trečiąja eismo juosta ir kirtus sankryžą atsirado arčiau dešiniojo juostos krašto, nes eismo juosta už sankryžos turi nežymų pasisukimą kairiau. Lygiagrečiai pajudėjęs ir šiek tiek atsilikęs „VW Golf“ automobilis ėmė vytis „Audi“ automobilį ir manevravo antrojoje eismo juostoje arčiau kairiojo eismo juostos krašto. Abiem automobiliams važiuojant arti vienas kito, tikėtina susidūrimo pradžia buvo „VW Golf“ priekinio kairės pusės rato kontaktas su „Audi A6“ galinėmis dešinės pusės durimis. Susidūrimas turėjo būti juntamas, nes yra matoma durų deformacija apatinėje dalyje. „VW Golf“ priekinio rato sąlytį su „Audi A6“ durimis patvirtina sukamojo pobūdžio pažeidimas dviejose galinių durų vietose (durų skydas ir apatinė durų apdaila). „VW Golf“ judant važiavimo kryptimi ir vairą šiek tiek pasukus į „Audi A6“ pusę priekinis kairės pusės ratas paliko pėdsaką ant „Audi A6“ galinių dešinės pusės durų. Sukamojo pobūdžio apgadinimas ant priekinių dešinės pusės durų galėjo atsirasti pakartotinai suktelėjus „VW Golf“ vairą į „Audi A6“ pusę, kai „Audi A6“ greitis „VW Golf“ atžvilgiu jau ėmė mažėti. Po įvykio automobiliai stovi vienas šalia kito, kurių važiavimo kryptys nukreiptos į trečiosios eismo juostos kairę pusę. Sprendžiant iš šios aplinkybės „VW Golf“ automobilis, prieš sustojant, savo korpusu stūmė „Audi A6“ automobilį link trečiosios eismo juostos kairiojo krašto ir savo priekiniu kairės pusės ratu įvažiavo į trečiąją eismo juostą. Automobilių lokacija eismo juostų atžvilgiu užfiksuota po įvykio, patvirtina aukščiau išdėstytas prielaidas. Taip pat nurodoma, kad „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovi trečiojoje eismo juostoje, o „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovi antrojoje ir trečiojoje eismo juostose. Į klausimą, ar iš pateiktos informacijos galima teigti, kad susidūrimas įvyko antrojoje eismo juostoje, kuria važiavo „VW Golf“ automobilis, atsakyta, kad išnagrinėjus pateiktą informaciją nėra pagrindo teigti, kad „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko antrojoje eismo juostoje (2 t., b. l. 117–128). Teismo posėdžio metu E. L. patvirtino savo išvadą bei paaiškino, kad jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, jis turi žalų vertintojo kvalifikaciją, tačiau neturi kvalifikacijos tam, kad pasisakytų eismo įvykio mechanizmo. Be to, išvadą jis parengė turėdamas tik atsakovės pateiktą vaizdo medžiagą bei jos automobilį, jam nebuvo pateikta informacija, kokias eismo įvykio kilimo aplinkybes nurodė kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo. Teismo posėdžio metu padarius pertrauką ir leidus liudytojui E. L. susipažinti su civilinės bylos bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, jis patvirtino negalįs atsakyti į klausimą, kaip kilo eismo įvykis, t. y. automobiliai susidūrė vieną ar du kartus, kurioje vietoje jos susidūrė (jei eismo įvykio schemoje pažymėtos šukės nėra susijusios su šiuo įvykiu), tačiau, jo manymu, automobilio „VW Golf“ slenkstis negalėjo būti apgadintas, jei transporto priemonės susidūrė šonu ir kurį laiką važiavo kartu. Aplinkybę, kad jos važiavo susiglaudusios, patvirtina automobilių apgadinimai, kurie užfiksuoti ant abiejų transporto priemonių. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad E. L. pateikta išvada, kurioje be kita ko, pasisakoma dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, nėra pagrindo vadovautis, nes neturėdamas tinkamos kvalifikacijos ir visos su eismo įvykiu susijusius informacijos, jis negalėjo pasisakyti šiuo klausimu.

25. Ketvirta, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė į teismo posėdį šaukti policijos pareigūnus, kurie buvo iškviesti į įvykio vietą, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas įvertinus visumą aplinkybių: nuo eismo įvykio kilimo dienos iki tokio prašymo pareiškimo teisme praėjo daugiau nei treji metai, kad eismo įvykio nėra kažkuo neįprastas (judrioje kelio atkarpoje susidūrė dvi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo), policijos pareigūnams itin dažnai tenka vykti į panašaus pobūdžio iškvietimus, be to, įvykio aplinkybes pareigūnai užfiksavo nuotraukose, eismo įvykio vietos schemoje, tarnybiniame pranešime, paėmė rašytinius eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad praėjus tokiam laiko tarpui šie asmenys galėtų nurodyti naujų aplinkybių (kurios nebuvo nurodytos pildant dokumentus), susijusių su 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykiu.

26. Penkta, atsakovės pateiktame vaizdo įraše matoma transporto priemonių padėtis po eismo įvykio. Teismas pažymi, kad šiame vaizdo įraše užfiksuota transporto priemonių padėtis nesiskiria nuo tos, kurią fiksavo policijos pareigūnai nuotraukose bei eismo įvykio vietos schemoje. Be to, vaizdo įraše nėra užfiksuoti eismo įvykio dalyvių paaiškinimai dėl eismo įvykio kilimo. Taigi šis įrašas nepaneigia administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių.

27. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės D. S. pozicija dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo nuosekli: tiek rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos ji surašė iškart po eismo įvykio, tiek ir civilinę bylą nagrinėjant teisme, ji teigė, kad pajutusi smūgį ji iškart sustojo, tačiau po to, kai buvo gauta E. L. išvada, išklausyti jo parodymai, atsakovė pripažino, kad transporto priemonės kurį laiką važiavo susiglaudusios. Tokiu būdu ji patvirtino A. Š. nurodytą aplinkybę, kad transporto priemonės važiavo susiglaudusios, kad po transporto priemonių susidūrimo jo ne iškart sustojo.

28. Atsakovams neįrodžius, kad dėl eismo įvykio kaltas kitas asmuo, o ne atsakovė D. S., daroma išvada, kad atsakovė D. S. 2019 m. lapkričio 4 d. sukėlė eismo įvykį, jos padaryti KET pažeidimai, susiję su kelio ženklo, nurodančio eismo kryptį eismo juostose, nesilaikymu lėmė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausianti A. Š.. Atsakovės D. S. neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, pasireiškė KET reikalavimų nesilaikymu. Transporto priemonės savininkui – atsakovui A. Ž. (A. Ž.) pareiga atlyginti žalą kyla dėl to, kad jis neįvykdė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios pareigos sudaryti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir perdavė atsakovei transporto priemonę, kuri nebuvo drausta. Teismų praktikoje nurodoma, kad transporto priemonės savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-271/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš solidariųjų skolininkų – atsakovės D. S. ir atsakovo A. Ž. (A. Ž.).

29. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad A. Š. 2019 m. lapkričio 4 d. pranešė ieškovui apie įvykį užpildydamas Pranešimą apie eismo įvykį – pretenziją. 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovo įgaliotas asmuo – ekspertas T. Z. – apžiūrėjo automobilį „VW Golf“ ir transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodė šias automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keičiamos detalės: parkavimo juostelės, posparnis; remontuotinos detalės: buferis (P), sparnas (PK), ratlankis (PK), durys (PK), durų apdaila (PK), durų veidrodis (PK), slenkstis (K), durys (GK), durų apdaila (GK), sparnas (GK), buferis (G), pastabose užfiksavo: transporto priemonės savininkas pasikeitė amortizatorių (PK) ir stebulę (PK), atliko ratų geometriją. Apžiūros rezultatus, nustatytus sugadinimus fiksavo nuotraukose, kurios buvo pateiktos teismui kartu su ieškiniu. Teismas pažymi, kad tokie patys automobilio „VW Golf“ sugadinimai, kuriuos nustatė biuro įgaliotas ekspertas, buvo nurodyti ir policijos pareigūno užpildytoje eismo įvykio vietos schemoje (žr. 15 punktą). Pagal UAB „S. C.“ pateiktą automobilio „VW Golf“ remonto išlaidų apskaičiavimą matyti, kad automobilio „VW Golf“ atsarginės dalys kainuoja 229,50 Eur, 534,30 Eur sumos reikėtų darbo užmokesčiui, 359,95 Eur kainuoja dažymo medžiagos, 373,10 Eur sumos reikėtų dažymo darbo užmokesčiui, iš viso automobilio „VW Golf“ remontas kainuoja 1 496,85 Eur.

30. Atsakovai reiškė abejones dėl nustatyto dydžio, teigdami, kad ieškovo nurodyta žala pernelyg didelė. Nors abu atsakovei tvirtino, kad „VW Golf“ slenkstis negalėjo būti apgadintas eismo įvykio metu, tačiau nė vienas jų nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šiuos jų teiginius. Nors teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. L. teigė, kad mažai tikėtina, kad eismo įvykio metu susidūrus „VW Golf“ ir „Audi A6“ būtų įlenktas „VW Golf“ slenkstis. Teismas pažymi, kad liudytojo nurodytos aplinkybės (skirtingi automobilių aukščiai, jų gabaritai) nepaneigia, kad kintant transporto priemonių greičiams (greitėjant, staiga stabdant) esant kontaktui, ši vieta galėjo būti apgadinta. Tuo tarpu byloje esančios žalų vertintojo parytos nuotraukos, patvirtina, kad „VW Golf“ slenkstis, ties kairės pusės vairuotojo durelėmis, yra įlenktas. Ši aplinkybė pažymėta ir transporto priemonės techninės apžiūros protokole. Šis apgadinimas buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, kuri buvo pildoma netrukus po įvykio, ją pildė policijos pareigūnas, t. y. ne eismo įvykio dalyvis. Be to, teisme apklaustas A. Š. patvirtino, kad slenkstis iki susidūrimo nebuvo įlenktas, įlenkimas atsirado tik po susidūrimo su atsakoves vairuojama transporto priemone. Nurodytų aplinkybių visuma nesuteikia teismui pagrindo abejoti, kad eismo įvykio metu buvo pažeistas „VW Golf“ slenkstis (jis įlenktas).

31. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). CK 6.251 str. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum), kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai (piniginė patirtos žalos išraiška) turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju žalos apskaičiavimo išvada bei remonto sąmata patvirtina, kad transporto priemonės „VW Golf“ remonto darbų vertė yra 1 496,85 Eur. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punktu žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dydį nustato draudikas arba draudikų biuras (t. y. ieškovas). Taigi sprendžiant dėl žalos dydžio ir draudimo išmokos dydžio nėra atsižvelgiama į tai, kokia suma asmuo, padaręs žalos, įvertina nuostolius, jo nuomonę, kiek kainuotų sugadinto turto remonto darbai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas), todėl atsakovui nepakanka vien kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas).

32. Konstatuojama, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (KET pažeidimo) buvo padaryta 1 496,85 Eur žala ieškovui, tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes 1 496,85 Eur sumą sudaro eismo įvykio metu A. Š. automobilio apgadinimų remonto vertė.

33. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Iš esmės analogiška nuostata numatyta TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad biuras, išmokėjęs žalos atlyginimą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2002 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir draudimo akcinės bendrovės „ERGO Lietuva“ Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 pagrindu draudimo akcinė bendrovė „ERGO Lietuva“ įsipareigojo atlikti Transporto priemonių draudikų biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui išmokėjimą, todėl draudimo akcinė bendrovė „ERGO Lietuva“, vykdydama minėtą paslaugų teikimo sutartį, įvertino žalą ir remonto išlaidų apskaičiavime nurodytą pinigų sumą, t. y. 1 496,85 Eur, 2020 m. sausio 9 d. pervedė A. Š.. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2020 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymu kompensavo draudimo akcinei bendrovei „ERGO Lietuva“ išmokėtą draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. birželio 25 d., 2020 m. liepos 20 d. pretenzijomis raštu kreipėsi į atsakovus dėl 1 496,85 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, bet atsakovai neatlygino ieškovės patirtų nuostolių. Teismo posėdžių metu atsakovai patvirtino, kad iki šiol nėra atlikę jokių mokėjimų ieškovui. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovų priteisti 1 496,85 Eur nuostolių atlyginimo, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų solidariai priteistinas 1 496,85 Eur nuostolių atlyginimas.

34. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007; 2005 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2003). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008.). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, jeigu dėl delikto kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. spalio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas.

35. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų priteisiama 34 Eur žyminio mokesčio, kurį ieškovas sumokėjo kreipdamasis į teismą, taip pat 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 42 Eur žyminį mokestį, kad jos skundas buvo tenkintas iš dalies ir byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl atsakovei grąžintas jos sumokėtas žyminis mokestis.

36. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 91,30 Eur (pirmąkart bylą nagrinėjant teisme šios išlaidos sudarė 18,26 Eur, o grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui buvo siųsta 11 laiškų su įteikimo pažymą, vieno tokio laiško siuntimo kaina yra 6,64 Eur). Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 45,65 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, solidariai iš atsakovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (A. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 496,85 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 85 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. spalio 5 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (A. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 24,50 (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Grąžinti atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Priteisti valstybei iš atsakovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (A. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 45,65 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.