Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-27 · Civilinė byla Nr. e2-362-407/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-03-23Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-04-27Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-03-27Lietuvos apeliacinis teismas
  4. I-a instancijaSprendimas · 2021-08-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
e2-362-407/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02372-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-362-407/2019Proceso Nr. 2-55-3-02372-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų Ž. V. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltpay“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria bankrutuojančios viešosios įstaigos Mokymų informacinio centro „In-depth Conception“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir apribotos įstaigos vadovo Ž. V. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškelta atsakovės VšĮ Mokymų informacinio centro „In-depth Conception“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Gudara“. 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi UAB „Gudara“ atstatydinta, o naująja bankroto administratore paskirta UAB „Tavix“. Nuo 2014 m. vasario 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo įstaigos vadovo pareigas ėjo Ž. V..

Šalies argumentai

2. Pareiškėja (bankroto administratorė) UAB ,,Tavix“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atsakovės VšĮ Mokymų informacinio centro „In-depth Conception“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir apriboti Ž. V. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

3. Nurodė, kad atsakovė ir Lietuvos architektų sąjunga 2009 m. vasario 5 d. sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią, atsakovei atlikus sutartyje numatytus darbus, Lietuvos architektų sąjunga įsipareigojo sumokėti atsakovei 240 888 Lt (69 765,99 Eur); tarp nurodytų šalių 2014 m. gegužės 6 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas, pagal kurį šalys susitarė, jog Lietuvos architektų sąjunga minėtą sumą (240 888 Lt) sumokės atsakovei išnuomodama jai priklausančias patalpas; tuo pagrindu tarp šalių buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktos valdyti ir naudoti 111,43 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, esančios Kalvarijų g. 1, Vilniuje, iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., per nurodytą terminą nuomos mokestis turėjo būti sudengtas su atsakovei mokėtina suma. Atsakovė 2016 m. liepos 1 d. perleido visas reikalavimo teises į Lietuvos architektų sąjungos įsiskolinimą pagal 2009 m. vasario 5 d. paslaugų sutartį UAB „Baltpay“, kuriai vadovauja buvęs atsakovės vadovas Ž. V.. Įstaigos vadovas Ž. V. neatlygintinai perleido savo kontroliuojamai įmonei teisę naudotis Lietuvos architektų sąjungos išnuomotomis patalpomis ir iki šios dienos jomis naudojasi nieko nemokėdamas įmonei. Nurodytų patalpų mėnesio rinkos nuomos įkainis siektų ne mažiau 1 000 Eur, todėl UAB „Baltpay“ mokant nuomos mokestį atsakovei, būtų operatyviai atsiskaityta su įstaigos kreditoriais.

4. Be to, iškėlus įstaigos bankroto bylą, buvęs įstaigos vadovas Ž. V. neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratorei visų įstatyme nurodytų įstaigos dokumentų. 2017 m. kovo 24 d. nutartimi teismas paskyrė Ž. V. 500 Eur baudą už teismo įsipareigojimų, nustatytų 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje, nevykdymą, tačiau, nepaisant to, Ž. V. nei buvusiai, nei dabartinei įstaigos bankroto administratorei dokumentų neperdavė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi įmonės bankroto administratorės prašymą tenkino – pripažino atsakovės bankrotą tyčiniu ir apribojo Ž. V. teisę 4 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

6. Teismas nustatė, kad tarp atsakovės ir UAB „Baltpay“, kurias atstovavo tas pats asmuo Ž. V. (vadovavo abejoms bendrovėms), 2016 m. liepos 1 d. buvo sudaryta kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido UAB „Baltpay“ visas reikalavimo teises, kylančias iš 2009 m. vasario 5 d. paslaugų sutarties; minėtoje reikalavimo teisės perleidimo sutartyje, be kita ko, nurodyta, jog skolininko skola pagal 2009 m. vasario 5 d. paslaugų sutartį sudaro ne mažiau 48 921 Eur, tačiau nėra jokių nuostatų dėl šios sutarties atlygintinumo, t. y. nėra nurodyta, jog UAB „Baltpay“, perėmusi reikalavimo teisę pagal 2009 m. vasario 5 d. paslaugų sutartį (ne mažesnės nei 48 921 Eur dydžio vertės), įsipareigojo atsakovei sumokėti už tai bent kokią nors kompensaciją (ar kitais būdais atlyginti atsakovės jai perduotą reikalavimo teisę). Priešingai, teismo vertinimu, lingvistiškai aiškinant nurodytą sutartį, pagal kurią atsakovė „neatšaukiamai ir besąlygiškai“ perleido minėtą reikalavimo teisę naujajam kreditoriui (UAB „Baltpay“), darytina išvada, jog šis reikalavimo teisės perleidimas buvo neatlygintinis.

7. Teismas taip pat įvertino, jog nurodyta reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta (2016 m. liepos 1 d.) prieš mažiau nei pusę metų iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo (2016 m. gruodžio 14 d.). Pasak teismo, bylos duomenys leidžia spręsti, kad jau reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovės finansinė padėtis buvo sunki ir (ar) gerokai pablogėjo po jos sudarymo.

8. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens Ž. V. nurodyta taikos sutartis buvo sudaryta tik tarp atsakovės ir Lietuvos architektų sąjungos, todėl jos patvirtinimas nepakeitė atsakovės santykių su suinteresuotais asmenimis Ž. V. ir UAB „Baltpay“; atitinkamai suinteresuoto asmens argumentai, jog ginčas dėl nurodyto reikalavimo teisės perleidimo yra išspręstas, vertintini kritiškai, nes ginčas išspręstas tik tarp nurodytos bylos šalių (atsakovės ir Lietuvos architektų sąjungos).

9. Teismas sprendė, jog nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 bei 4 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius, t. y. byloje įrodyta, jog buvęs įstaigos vadovas Ž. V. netinkamai vykdė savo, kaip vadovo, pareigas ir neatlygintinai perleido įstaigai priklausančias turtines teises (reikalavimo teisę į Lietuvos architektų sąjungos prievolę) kitai savo vadovaujamai įmonei, tokiu būdu pablogindamas įstaigos finansinę padėtį bei apribodamas galimybes kreditoriams nukreipti išieškojimą į atsakovės turtą.

10. Buvęs įmonės vadovas Ž. V. įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratorei turėjo perduoti iki 2017 m. sausio 12 d. Anstesnė atsakovės bankroto administratorė UAB „Gudara“ 2018 m. gruodžio 18 d. rašte nurodė, jog buvęs įmonės direktorius Ž. V. įmonėms dokumentų ir turto neperdavė, nors ir žadėjo, nebendradarbiavo su administratore, nepriėmė siunčiamos korespondencijos, nėra įvykdęs teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų, dėl šios priežasties UAB „Gudara“ neturėjo ko perduoti ir naujajai administratorei UAB „Tavix“. Tai, kad Ž. V. neįvykdė šios pareigos patvirtino ir naujoji įmonės bankroto administratorė UAB „Tavix“. Suinteresuoto asmens Ž. V. argumentus, kad jis yra perdavęs administratorei (UAB „Gudara“) visus atsakovės dokumentus, teismas vertino kritiškai, nes suinteresuotas asmuo jų nepagrindė, t. y. nepateikė jokio(-ų) priėmimo-perdavimo akto(-ų) dėl minėtų dokumentų perdavimo, ar kitų tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad iš suinteresuoto asmens pateikto elektroninio susirašinėjimo ištraukų negalima nustatyti ar Ž. V. faktiškai perdavė visus įstaigos dokumentus administratorei; be to, iš jų matyti, jog buvo tariamasi dėl kreipimosi į teismą dėl paskirtos baudos (už dokumentų nepateikimą administratorei) panaikinimo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, dėl 2017 m. kovo 24 d. nutartimi paskirtos baudos suinteresuotam asmeniui panaikinimo/sumažinimo nei pats suinteresuotas asmuo, nei buvusi įstaigos administratorė UAB „Gudara“ nesikreipė, o tai iš esmės netiesiogiai patvirtina, jog faktiškai dokumentai taip ir nebuvo perduoti administratorei. Teismas pažymėjo ir tai, jog suinteresuoto asmens pateiktoje administratorės veiklos ataskaitoje nurodyta, kad perduota buvo tik dalis įstaigos dokumentų (jų nekonkretizuojant).

11. Teismas sprendė, jog toks buvusio atsakovės vadovo Ž. V. elgesys, kai be pateisinamų priežasčių neįvykdomi teismo įpareigojimai (neperduodami visi įstaigos dokumentai ir (ar) turtas), negali būti vertinamas kaip sąžiningas bei sudaro pagrindą atsakomybės priemonių taikymui; tuo labiau, jog nuo bankroto bylos iškėlimo (ir įsiteisėjimo) praėjo jau dveji metai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas 4 metams apriboti Ž. V. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

2. Atskirajame skunde apeliantė UAB ,,Baltpay“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymą atmesti. Taip pat apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, teikiamus kartu su atskiruoju skundu. Atskirajame skunde nurodo, kad turtinių teisių perleidimo sutartis yra teisėta ir galiojanti. Ši sutartis nėra neatlygintina, nes atsakovė ir UAB „Baltpay“ tokiu būdu sudengė 40 546 Eur atsakovės skolą apeliantei pagal 2014 m. kovo 1 d. konsultacinių paslaugų teikimo sutartį. Atsakovės bankroto administratoriai nėra pateikę apeliantei UAB „Baltpay“ pretenzijos ar ieškinio teisme dėl žalos atlyginimo pagal turtinių teisių perleidimo sutartį. Ši sutartis nėra pripažinta negaliojančia, todėl turi jos šalims įstatymo galią.

3. Atskirajame skunde apeliantas Ž. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymą atmesti. Taip pat apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, teikiamus kartu su atskiruoju skundu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Atsakovė taikos sutartimi atsisakė visų savo ieškinyje išdėstytų reikalavimų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2255-640/2018 dėl 45 305,20 Eur skolos priteisimo iš Lietuvos Architektų Sąjungos pagal paslaugų teikimo sutartį. Tai reiškia, kad atsakovė pripažino, jog paslaugų teikimo sutartis atsakovės atžvilgiu yra įvykdyta tinkamai ir atsakovė neturi ir ateityje nereikš pretenzijų Lietuvos architektų sąjungai dėl paslaugų sutarties vykdymo. Atsakovė ir UAB „Baltpay“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, taigi yra teisėta ir galiojanti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teisėta ir galiojanti sutartis padarė žalą atsakovėms teisėtiems interesams. Turtinių teisių perleidimo sutartis nebuvo neatlygintina. Atsakovė ir UAB „Baltpay“ tokiu būdu sudengė 40 546 Eur atsakovės skolą UAB „Baltpay“ pagal 2014 m. kovo 1 d. konsultacinių paslaugų teikimo sutartį. Dėl šios priežasties teismas netinkamai nustatė tyčinio bankroto požymius, nes minėta perleidimo sutartis nepablogino, o pagerino atsakovės turtinę padėtį, bet to, perleidimo sutartis yra teisėta ir galiojanti, todėl turi įstatymo galią.

3.2. Teismo išvada, kad Ž. V. neperdavė bankroto administratorei dokumentų yra nepagrįsta ir neteisėta. Buvusios bankroto administratorės UAB „Gudara“ veiklos ataskaitoje yra užfiksuotas faktas, kad apeliantas perdavė atsakovės dokumentus administratorei UAB ,,Gudara“. 2018 m. gruodžio 18 d. raštas bei dabartinės bankroto administratorės UAB „Tavix“ teiginiai, kuriais iš esmės yra ginčijamas pirmojo atsakovės kreditorių susitikimo dokumentuose užfiksuotas ir nustatytas faktas, kad Ž. V. perdavė bankroto administratorei atsakovės dokumentus, yra vertintinas kritiškai. Administratoriaus veiklos ataskaita turėjo būti laikoma rašytiniu įrodymu, kad Ž. V. perdavė atsakovės dokumentus bankroto administratoriui ir yra svarbesnis įrodymas, kad dokumentai buvo perduoti už UAB „Gudara“ 2018 m. gruodžio 18 d. raštą. Administratorės veiklos ataskaitoje užfiksuotą dokumentų perdavimo faktą patvirtina ir susirašinėjimas tarp UAB „Gudara“ atstovo D. R. ir Ž. V., kuriuose UAB „Gudara“ atstovas pripažįsta dokumentų perdavimo faktą ir prisiima įsipareigojimą inicijuoti kreipimąsi į teismą dėl baudos panaikinimo Ž. V., tačiau dėl apeliantui nežinomų priežasčių vėliau to nepadarė. UAB „Gudara“ buvo atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų, taigi teismui buvo žinoma, kad buvusi bankroto administratorė UAB „Gudara“ sistemingai pažeidinėjo ĮBĮ ir vilkino bankroto procesą, todėl nesuprantama, kodėl teismas vadovavosi atstatydintos administratorės 2018 m. gruodžio 18 d. raštu, kuriame yra išdėstytos melagingos aplinkybės dėl dokumentų neperdavimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į atskiruosius skundus pareiškėja – įmonės bankroto administratorė UAB ,,Tavix“– prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Šalies argumentai

4.1. Apeliantų nurodomi dokumentai – 2014 m. kovo 1 d. konsultacinių paslaugų sutartis ir 2015 m. kovo 1 d. darbų priėmimo perdavimo aktas – iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo pateikti nei klausimą sprendusiam bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nei bankroto administratorei, todėl teismas negalėjo jų vertinti ir dėl jų pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos dokumentus turėtų atsisakyti priimti.

4.2. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas priimtų apeliantų naujai pateiktus dokumentus, šie dokumentai ne tik nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo, bet tik jį dar daugiau sustiprina. Sistemiškai vertinant apeliantų elgesį viso bankroto proceso metu, darytina išvada, kad sandoriai tarp atsakovės ir apeliantės UAB „Baltpay“ yra fiktyvūs, sudaryti atgaline data. Bankroto byla atsakovei iškelta 2016 m. gruodžio 14 d. Apie tariamą reikalavimo teisių perleidimą, tariamai sudarytą 2016 m. liepos 1 d., skolininkas (Lietuvos architektų sąjunga) informuotas elektoriniu paštu 2017 m. rugpjūčio 8 d., tai yra praėjus metams nuo tariamos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir 8 mėn. nuo bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės ne tik patvirtina sandorio fiktyvumo požymius, bet ir paaiškina aplinkybę, kodėl apeliantas Ž. V., būdamas įstaigos vadovu, neperdavė administratorei įstaigos dokumentų. Be to, ginčo laikotarpiu Ž. V. ėjo tiek įstaigos, tiek UAB „Baltpay“ vadovo pareigas, tuo pačiu buvo jų dalininku ir dalyviu, todėl šiam asmeniui sudaryti sandorius atgaline data nebuvo ir nėra jokių kliūčių; ginčo sandorius apeliantas Ž. V. pasirašė tiek kaip įstaigos, tiek kaip UAB „Baltpay“ vadovas. Be to, iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kokias konkrečiai konsultavimo paslaugas UAB „Baltpay“ tariamai suteikė įstaigai, kada jos suteiktos ir kam šios paslaugos buvo reikalingos įstaigai, nepateiktos UAB „Baltpay“ už paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros. Be to, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad UAB „Baltpay“ dirba tik vienas darbuotojas, tai yra apeliantas Ž. V.. Nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo pagrįstumą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

4.3. Priešingai nei teigia apeliantas Ž. V., jis nėra perdavęs bankroto administratorei įstaigos dokumentų. Be to, bankroto byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytus dokumentus Ž. V. būtų perdavęs ankstesnei administratorei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliantė UAB ,,Baltpay“ apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2014 m. kovo 1 d. konsultavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir apeliantės, 2015 m. kovo 1 d. darbų priėmimo perdavimo aktą pagal konsultavimo paslaugų sutartį ir 2016 m. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties priedą – kuriuos prašo prijungti prie bylos.

6. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Spręsdamas dėl naujų įrodymų prijungimo teismas taip pat turi atsižvelgti į jų ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 str.).

7. Apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su šioje byloje įrodinėjama aplinkybe dėl 2016 m. liepos 1 d. turtinių teisių perleidimo sutarties (ne)atlygintinumo, byloje dalyvaujantys asmenys su naujai pateiktais įrodymais turėjo galimybę susipažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės UAB ,,Baltpay“ pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 str.).

8. Įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu reglamentuoja ĮBĮ 20 straipsnio normos. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalį teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ tiesiogiai nenustato, ar klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, ar bankroto byloje kaip atskira bankroto procedūra. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad klausimo, ar bankrotas yra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas. Tyčinio bankroto procedūra yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018). Nutartimi pripažinti bankrotą tyčiniu nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto proceso eigai, išskyrus administratoriaus įgyjamą teisę patikrinti įmonės sandorius, apimančius ilgesnį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).

9. ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens, nes įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialiųjų teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

10. Todėl nepaisant to, kad sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą teismo nutartyje analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai, šie asmenys į bylą neturi būti specialiai traukiami nes, kaip nurodyta, įstatymas neįpareigoja įvardyti kaltojo asmens bei su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialiųjų teisinių padarinių nesieja. Atitinkamai teismo nutartį, kuria išsprendžiamas bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu klausimas, gali skųsti tik pačioje bankroto byloje dalyvaujantys asmenys.

11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės VšĮ Mokymų informacinio centro „In-depth Conception“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintais pagrindais, konstatavęs, jog buvęs atsakovės vadovas 2016 m. liepos 1 d. turtinių teisių perleidimo sutartimi neatlygintinai perleido atsakovei priklausančias teises kitai savo įmonei (UAB ,,Baltpay“).

12. Atskirieji skundai grindžiami aplinkybėmis, jog 2016 m. liepos 1 d. turtinių teisių perleidimo sutartis nėra neatlygintinė, kadangi šia sutartimi buvo įskaityta atsakovės skola apeliantei UAB ,,Baltpay“ pagal 2014 m. kovo 1 d. konsultavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Baltpay“ (paslaugų teikėjos) ir atsakovės (paslaugų gavėjos), pagal kurią atsakovė skolinga UAB ,,Baltpay“ 40 546 Eur.

13. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Visų pirma nurodytas UAB ,,Baltpay“ įsiskolinimas atsakovei nėra įtrauktas į atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus už kurių tvarkymą buvo atsakingas pats Ž. V.. Antra, atsakovės bankroto administratorei ši konsultavimo sutartis nebuvo perduota. Trečia, šią sutartį abiejų jos šalių vardu pasirašė tas pats Ž. V.. Ketvirta, ši sutartis, kurios data 2014 m. kovo 1 d., buvo pateikta tik apeliacinės instancijos teismui. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog konsultavimo sutartis yra fiktyvi, sudaryta atgaline data, siekiant paneigti skundžiamos nutarties išvadą, kad atsakovės vadovas neatlygintinai perleido turtines teises kitai savo įmonei (UAB ,,Baltpay“) (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės UAB ,,Baltpay“ kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai (2014 m. kovo 1 d. konsultavimo sutartis ir išvestiniai dokumentai – priėmimo perdavimo aktas, priedas kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog 2016 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovo vadovas neatlygintinai perleido turtinę teisę kitai savo įmonei – UAB ,,Baltpay“.

14. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2255-640/2018, patvirtinta taikos sutartis tarp VšĮ Mokymų informacinio centro „In-depth Conception“ ir Lietuvos architektų sąjungos, pagal kurią VšĮ Mokymų informacinio centro „In-depth Conception“ atsisakė visų reikalavimų (45 305,20 Eur), pareikštų atsakovei Lietuvos architektų sąjungai, neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Minėta taikos sutartis ir buvo sudaryta dėl to, jog atsakovė savo reikalavimo teisę Lietuvos architektų sąjungai perleido UAB ,,Baltpay“ (2018 m. kovo 28 d. taikos sutarties (i) punktas; CPK 179 str. 1 d.).

15. Apelianto Ž. V. argumentas, jog 2016 m. liepos 1 d. turtinių teisių perleidimo sutartis nėra nuginčyta teismine tvarka ir yra galiojanti, nereiškia, kad ji nėra nuostolinga įstaigai (atsakovei) ir kad ja nebuvo apribotos atsakovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės (atsakovės) turtą. Apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės vadovas neatlygintinai perleido atsakovės turėtą turtinę reikalavimo teisę savo kitai įmonei – UAB ,,Baltpay“.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Ž. V. neįvykdė pareigos perduoti atsakovės bankroto administratorei dokumentų ir ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies pagrindu ketveriems metams apribojo Ž. V. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apelianto Ž. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Ž. V. neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų, kadangi šią aplinkybę, apelianto teigimu, patvirtina buvusios įmonės administratorės veiklos ataskaita, pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui, ir elektroninis susirašinėjimas tarp apelianto ir UAB ,,Gudara“ įgalioto asmens. Šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados. Tiek buvusi bankroto administratorė UAB ,,Gudara“, tiek dabartinė bankroto administratorė UAB ,,Tavix“ (pareiškėja) patvirtino, jog apeliantas Ž. V. neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentų. Tai, kad bankroto administratorė UAB ,,Gudara“ buvo atstatydinta iš atsakovės bankroto administratorės pareigų, nereiškia, kad jos pranešimas apie tai, jog Ž. V. neįvykdė pareigos perduoti įmonės bankroto administratorei dokumentų (kurią turėjo įvykdyti iki 2017 m. sausio 12 d.) yra melaginga.

17. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis