Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. L. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įsigijo šaunamuosius ginklus: dujinį-garsinį pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, C kategorijos, netvarkingą, tinkamą šaudyti pistoletą „Umarex Brigadier Mod.96“, kuris yra skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais, ir dujinį-garsinį pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, C kategorijos, tvarkingą, tinkamą šaudyti pistoletą „Walther P22“, Nr. (duomenys neskelbtini), plastikiniame dėkle, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais, šiuos šaunamuosius ginklus laikė nuomojame bute (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2017 m. gruodžio 23 d., apie 13 val., nuomojamo buto savininkė V. K. šaunamuosius ginklus perdavė M. L. motinai R. L., o pastaroji 2017 m. gruodžio 25 d. 16.43 val. atnešė dujinį-garsinį pistoletą „UMAREX Brigadier Mod.96“ ir dujinį-garsinį pistoletą „Walther P22“, Nr. (duomenys neskelbtini), plastikiniame dėkle į Š. apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę ir teigia, jog liudytojos V. K. parodymai nepatikimi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą

5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 253 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nors yra jauno amžiaus, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 9 kartus (šiuo metu yra teistas jau 10 kartų), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 40, 41–55, 56–57, Liteko duomenys), be to, nusikalstama veika padaryta nepraėjus nei pusei metų po to, kai M. L. 2017 m. liepos 18 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę dėl ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad nuteistojo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. L. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms, t. y. nurodytoms BK 54 straipsnyje, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, buvo tinkamai įvertinta skiriant jam bausmę, nesuteikiant minėtai aplinkybei prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Nesutiktina su skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai jam inkriminavo sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju M. L. tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas anksčiau teistas dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, kai teistumas už nusikaltimų padarymą M. L. nebuvo išnykęs (1 t., b. l. 40, 41–55), todėl jam pagrįstai inkriminuota sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta recidyvisto. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi mamą, kuri jo laukia laisvėje, kad jo elgesys šeimoje yra geras, kad baudžiamosios atsakomybės nesistengia išvengti, nėra linkęs sukurti konfliktines situacijas, niekam žalos savo nusikalstama veika nepadarė, nori taisytis, ateityje daugiau nenusikals, dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra teisiamas pirmą kartą, todėl prašo jam paskirti švelnesnę bausmę, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Aplinkybė, jog M. L. yra teisiamas pirmą kartą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, ne mažina, o didina apelianto pavojingumą, nes jo daromų nusikalstamų veikų pobūdis sunkėja, daromų nusikaltimų spektras plečiasi. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą M. L. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. M. L. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, M. L. nuo 2011 m. iki 2018 m. daugiau laiko praleido tardymo izoliatoriuose ir/ar laisvės atėmimo vietų įstaigose nei laisvėje, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. L. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

5.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad M. L. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta mažesnė bausmė nei minėto straipsnio sankcijoje nurodomas bausmės vidurkis (BK 253 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Be to, nuteistajam M. L., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. L. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, todėl dar labiau ją švelninti, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo.

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. L. skundo argumentai, kad V. K. parodymai nepatikimi ir jais negalima vadovautis, nes esą ir jis pats melavo apylinkės teismo posėdžio metu, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojos V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino pats nuteistasis M. L. apylinkės teismo posėdžio metu, be to, pats apeliantas nei apylinkės teisme, nei apeliaciniame skunde neneigia kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, priešingai, ją pripažįsta ir gailisi nusikaltęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti liudytojos V. K. parodymais, nes pastaroji parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 12–16), aplinkybių, dėl kurių V. K. galėtų apkalbėti M. L., byloje taip pat nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas savo skunde, todėl nuteistojo keliamos abejonės dėl V. K. parodymų patikimumo yra atmestinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.