- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2-188-1080/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07950-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- A. M., V. J.
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams A. M. ir V. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 26 315,03 Eur žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad ieškovas patikrinęs Registro duomenų bazėje sukauptus draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų duomenis ir draudėjo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nuo įsteigimo (2004-06-03) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąraše buvo 27 apdraustieji, iš jų 20 apdraustųjų atskirais ketvirčiais nurodytos ženkliai didesnės, nei kitų įmonės darbuotojų, draudžiamosios pajamos, 15 apdraustųjų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) yra mokamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir šioms apdraustosioms ženkliai didesnės draudžiamosios pajamos apskaičiuotos būtent tais laikotarpiais, iš kurių apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos.
3. Viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų yra atsakovė V. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2004-09-29 (2004 metų 3 ketvirtį). Tik įsidarbinus, V. J. 2004 metų 4 ketvirtį buvo apskaičiuota 10200,00 Lt draudžiamųjų pajamų, o 2005-03-02 V. J. jau kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.
4. VSDFV Vilniaus skyriaus 2005-03-08 sprendimu Nr. 54 V. J. paskirta 1133,61 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2005-02-21 iki 2005-06-26. Vadovaujantis tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 p. motinystės pašalpa V. J. už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2005-02-21 iki 2005-06-26 turėjo būti paskirta pagal jos 2004 metų 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas. Pagal 2004 metų 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 587,74 Lt apskaičiuotas vienos dienos kompensuojamasis uždarbis – 9,04 Lt buvo mažesnis už nustatytą minimalų kompensuojamąjį uždarbį (Nuostatų 10 p.), todėl motinystės pašalpa V. J. už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2005-02-21 iki 2005-06-26 paskirta taikant minimalų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį – 13,03 Lt.
5. VSDFV Vilniaus skyriaus 2005-07-01 sprendimu Nr. 15571 V. J. paskirta 26175,57 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2005-06-27 iki 2006-05-26. Vadovaujantis tuo metu galiojusių Nuostatų 6 p., motinystės (tėvystės) pašalpa V. J. už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2005-06-27 iki 2006-05-26 apskaičiuota pagal jos 2004 metų 4 ketvirčio draudžiamąsias pajamas (pagal Registro duomenis V. J. 2004 metų 4 ketvirčio draudžiamosios pajamos buvo 10549,16 Lt, iš jų 10200,00 Lt priskaičiuota UAB „(duomenys neskelbtini)” ir 349,16 Lt priskaičiuota AB Lietuvos pašto filiale Vilniaus apskrities centriniame pašte), taikant 162,29 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas V. J. 2004 metų 4 ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 10549,16 Lt dalijant iš 2004 metų 4 ketvirčio 65 darbo dienų skaičiaus (Nuostatų 9 p.).
6. Vėliau, po vaiko priežiūros atostogų, V. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metų 1 ketvirtį buvo apskaičiuota 828,60 Lt draudžiamųjų pajamų, 2 ketvirtį – jau 17400,00 Lt draudžiamųjų pajamų, 3 ketvirtį – 17400,00 Lt draudžiamųjų pajamų.
7. VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-10-19 sprendimu Nr. 6-24-12111 V. J. paskirta 24940,00 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007-10-08 iki 2008-02-10. Vadovaujantis tuo metu galiojusių Nuostatų 6 p. motinystės pašalpa V. J. už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007-10-08 iki 2008-02-10 paskirta pagal jos 2007 metų 2 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, taikant 290,00 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas V. J. 2007 metų 2 ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 17400,00 Lt dalijant iš 2007 metų 2 ketvirčio 60 darbo dienų skaičiaus (Nuostatų 9 p.).
8. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-02-25 sprendimu Nr. 6-24-7528 V. J. paskirta 111878,50 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2009-11-20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2008-12-31), motinystės (tėvystės) pašalpa V. J. už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2009-11-20 apskaičiuota pagal jos 2007 metų 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, taikant 276,19 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas V. J. 2007 metų 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas – 17400,00 Lt dalijant iš 2007 metų 3 ketvirčio 63 darbo dienų skaičiaus (Nuostatų 9 p.).
9. Kilus įtarimams, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai galimai elgėsi nesąžiningai, teikiant duomenis apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams draudžiamosios pajamos atitinkamais laikotarpiais buvo padidintos ne su tikslu apmokėti už jų atliktą darbą, o turint tikslą gauti nepagrįstą naudą – iš Fondo biudžeto mokamas socialinio draudimo išmokas, VSDFV Vilniaus skyrius 2008-12-15 raštu Nr. (8.31) 3-90101 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo“ kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyrių su prašymu ištirti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nėra nusikalstamos veikos požymių. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį užbaigus baudžiamoji byla, kurioje A. M., V. J. ir kiti asmenys kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, buvo perduota teismui.
10. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu buvo taikytas laikinas V. J. nuosavybės teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, apribojimas ir nuo 2009-03-01 buvo sustabdytas motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas.
11. Iš viso V. J. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 121108,22 Lt (35075,36 Eur) žala (iš jų 90860,54 Lt (26315,03 Eur) pervesta į V. J. asmeninę sąskaitą ir 30247,68 Lt (8760,33 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio).
12. Ikiteisminio tyrimo metu VSDFV Vilniaus skyrius 2009-07-22 pareiškė civilinį ieškinį Nr. (4.4) 3-51300 baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00123-08 dėl Fondo biudžetui padarytos žalos, išmokėjus V. J. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atlyginimo ir šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-09-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) V. J. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas konstatavo, kad A. M. veikoje yra nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo redakcija), 203 straipsnio 2 dalyje (2004-02-14 įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-13 įstatymo redakcija), požymiai, V. J. veikoje yra nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2006-01-20 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo redakcija), požymiai.
15. Ieškovo nuomone, dėl atsakovų kaltų veiksmų V. J. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 35075,36 Eur (121108,22 Lt) žala, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) ir nuo 2017-01-01 – 21 straipsnio 1 dalimi, šią žalą turi atlyginti atsakovai.
16. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau minėtoje byloje teismas 2020-09-30 nutartimi atsakovės atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taigi baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, kadangi ją nagrinėjant teisme, prokurorė baudžiamąją bylą prašė nutraukti atsakovės atžvilgiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Baudžiamasis procesas yra užbaigtas įsiteisėjusia galutine teismo nutartimi, kurioje nebuvo konstatuota, kad atsakovė padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios ieškovas reikalauja žalos atlyginimo. Atsakovės manymu, nutraukus baudžiamąjį procesą dėl senaties ir nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie atsakovę ir kitų asmenų veiksmus neleidžia teigti, kad atsakovė padarė kokias nors nusikalstamas veikas, dėl kurių ieškovė neva patyrė žalą. Nutraukus baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas, todėl atsakovės kaltė neįrodyta. Atsakovės vertinimu, įtariamojo/teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, kai tuo arpu civilinėje byloje įrodinėjimo dalykai yra skirtingi. Ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės atžvilgiu nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio, nėra pagrindo spręsti dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kaip prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės nagrinėjimo byloje.
18. Pažymėjo, kad net jei baudžiamajame procese ir duodami proceso dalyvių parodymai, paaiškinimai, tai jie negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes įtariamieji, kaltinamieji (įskaitant ir tuos asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas) baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti duoti parodymus, gali naudotis Europos Žmogaus teisių konvencijos suteikiamomis teisėmis, galiausiai duodant parodymus dažnu atveju yra siekiama sušvelninti savo procesinę padėtį, kad nebūtų taikomos tam tikros procesinės prievartos priemonės ir pan., todėl jie negali būti laikomi įrodymu civilinėje byloje.
19. Pažymėjo, kad nors prie ieškinio pridėtos Kauno apylinkės teismo 2020-09-30 nutarties (baudžiamoji byla Nr. 1-263-288/2020) 34 psl. ir yra nurodoma, kad neva šiuo atveju kaltinamosios nereikalavo tęsti baudžiamojo proceso, pareiškė prašymus nutraukti baudžiamąją byla motyvuojant tuo, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, tačiau ieškovas ieškinyje nutyli ir prie jo neprideda kitų minėtoje baudžiamoje byloje esančių svarbių dokumentų (t.y. posėdžių protokolų), iš kurių turinio būtų labai aiškiai matyti visas situacijos kontekstas, t.y. kad iš tiesų atsakovės gynėjas minėtoje baudžiamojoje byloje buvo prašęs atsakovės atžvilgiu vis dėl to tęsti baudžiamąjį procesą išteisinamaisiais pagrindais, kadangi tiek atsakovė, tiek jos gynėjas buvo įsitikinę, kad nėra jos kaltės. Atsižvelgiant į minėtą prašymą, teismas ankstesnėje proceso stadijoje atsakovės atžvilgiu sprendė tęsti minėtą baudžiamąją bylą, tačiau vėliau atsižvelgęs į aukštesnės instancijos teismo praktiką, visgi priėmė cituojamą nutartį ir šiuo atveju baudžiamąją bylą atsakovės atžvilgiu nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Atsakovė, siekdama ekonomiško proceso ir siekiant nepatirti papildomų bylinėjimosi išlaidų, nebeprašė savo gynėjo, jog būtų teikiamas skundas dėl minėtos aukštesniojo teismo nutarties, todėl galiausiai byla atsakovės atžvilgiu buvo nutraukta remiantis tuo, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Ši aplinkybė, atsakovės teigimu, tik papildomai įrodo, kad šiuo atveju atsakovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas neva galėjo patirti žalą.
20. Atsakovė pažymi, kad ji niekada nepripažino savo kaltės ar kaltų veiksmų, kadangi iš tikrųjų ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai dirbo siuvėja ir gavo atlygį už savo atliekamas darbo funkcijas. Tai, kad atsakovė iš tikrųjų teisėtai vykdė veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodo ir minėtoje įmonėje esančios išrašytos tretiesiems asmenims sąskaitos faktūros už atliktus siuvimo darbus.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovė ieškovui neva padarė žalos laikotarpiais nuo 2004-09-29 iki 2006-06-15 ir nuo 2007-04-11 iki 2009-03-17. Ieškovas nepareikšdamas ieškinio atsakovei per 3 metų terminą nuo sužinojimo apie neva padarytą žalą, su ieškiniu į teismą kreipėsi praleisdamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, be to, ieškovas neprašo teismo atnaujinti praleisto senaties termino. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
22. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodė, kad mokant darbo užmokestį, buvo mokami ir mokesčiai. Atsakovas pinigų nematė. Baudžiamas sis procesas atsakovės atžvilgiu yra nutrauktas, todėl atsakovė yra nekalta. Ieškovas taip pat nenurodo pagrindų solidariai atsakomybei kilti. Atsakovo manymu, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalauti iš atsakovo žalos.
Žemesnės instancijos teismas
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl 8 760,33 Eur žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta.
25. Teismo posėdžio metu ieškovas ir šalių atstovai taip pat palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Teismas konstatuoja:
26. Nustatyta ir ginčo nėra, kad ieškovas, patikrinęs Registro duomenų bazėje sukauptus draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų duomenis ir draudėjo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nuo jos įsteigimo datos (2004 m. birželio 3 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąraše buvo 27 apdraustieji, iš jų 20 apdraustųjų atskirais ketvirčiais nurodytos ženkliai didesnės, nei kitų įmonės darbuotojų, draudžiamosios pajamos, 15 apdraustųjų iš Fondo biudžetas yra mokamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir šioms apdraustosioms ženkliai didesnės draudžiamosios pajamos apskaičiuotos būtent tais laikotarpiais, iš kurių apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos.
27. Atsakovė V. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustoji ir UAB „(duomenys neskelbtini)” įsidarbino 2004-09-29 (2004 metų 3 ketvirtį). Tik įsidarbinus, atsakovei V. J. 2004 metų 4 ketvirtį buvo apskaičiuota 10200,00 Lt draudžiamųjų pajamų.
28. VSDFV Vilniaus skyriaus 2005-03-08 sprendimu Nr. 54 atsakovei paskirta 1133,61 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2005-02-21 iki 2005-06-26. VSDFV Vilniaus skyriaus 2005-07-01 sprendimu Nr. 15571 atsakovei paskirta 26175,57 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2005-06-27 iki 2006-05-26. Po vaiko priežiūros atostogų, V. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metų 1 ketvirtį buvo apskaičiuota 828,60 Lt draudžiamųjų pajamų, 2 ketvirtį – jau 17400,00 Lt draudžiamųjų pajamų, 3 ketvirtį – 17400,00 Lt draudžiamųjų pajamų. VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-10-19 sprendimu Nr. 6-24-12111 atsakovei paskirta 24940,00 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007-10-08 iki 2008-02-10. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-02-25 sprendimu Nr. 6-24-7528 V. J. paskirta 111878,50 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2009-11-20.
29. Atsakovei išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 121108,22 Lt (35075,36 Eur) žala (iš jų 90860,54 Lt (26315,03 Eur) pervesta į V. J. asmeninę sąskaitą ir 30247,68 Lt (8760,33 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio).
30. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) atsakovės atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nutartyje nepasisakyta dėl ieškovo civilinio ieškinio pareikšto baudžiamojoje byloje.
31. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 baudžiamasis procesas atsakovo A. M. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nutartyje nepasisakyta dėl ieškovo civilinio ieškinio pareikšto baudžiamojoje byloje.
32. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, ieškovė teigia, kad Fondo biudžetui padaryta 26 315,03 Eur žala, kuri yra atsakovei išmokėtų sumų dydis, atskaičius mokesčius iš priskaičiuotų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų.
33. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl ieškovui atsakovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kuomet dėl neteisingos informacijos pateikimo buvo nepagrįstai išmokėtos motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokos.
34. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 18 straipsnyje (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojo 18 straipsnio redakcija, nuo 2017 m. sausio 1 d. – 21 straipsnio 1 dalis) numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
35. Kadangi ieškovo nuostoliai kilo atsakovei išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d., todėl žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
36. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Kaip minėta, nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas (šiuo atveju atsakovai).
37. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovui duomenys apie asmens (darbuotojos) draudžiamąsias pajamas buvo pateikti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo A. M. iniciatyva; ieškovui pateikti duomenys apie darbuotojos draudžiamąsias pajamas buvo tokie, kokius nurodė ieškovas; ieškovui pateikti duomenys buvo neteisingi (fiktyvūs); ieškovui pateiktų neteisingų duomenų pagrindu buvo paskaičiuotos ir išmokėtos atsakovei motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokos už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d., kurių suma yra 26 315,03 Eur.
38. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) baudžiamasis procesas atsakovės V. J. atžvilgiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismas nustatė, kad A. M., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjime, savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. A. M. parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB „Europos kontinentas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, VSDFV Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus V. J. ir kitiems asmenims, ir pasiūlius šį planą vykdyti, V. J. ir kiti asmenys sutiko su šiais pasiūlymais.
39. Atsakovė ir jos atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovė nutartimi nebuvo pripažinta kalta, o nutraukus baudžiamąjį procesą dėl senaties, nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neleidžia teigti, jog atsakovė padarė nusikalstamas veikas.
40. Nutraukiant baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties yra konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas, kas duoda neginčytiną pagrindą pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, tačiau BPK 307 straipsnis neleidžia vartoti šio termino kituose procesiniuose dokumentuose, išskyrus apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi kaltininkas pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nepripažįstamas kaltu dėl jos padarymo. Teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 303 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios procesas nutraukiamas, nuosprendyje nekonstatuojamas. Kai suėjus senaties terminams nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priimamas išteisinamasis nuosprendis (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312-788/2018, 2K-182-489/2018, 2K-P-31-746/2016). Baudžiamoji byla suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nutraukiama nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso (BPK 254 straipsnio 4 dalis) (Teismų praktikos biuletenio Nr. 53 p. 704-705). Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad atsakovai baudžiamojoje byloje pagrįstai buvo kaltinami jiems pareikštų kaltinimų padarymu, tačiau jų atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai nebuvo priimti dėl apkaltinamųjų nuosprendžių senaties taikymo ir jiems neprašant tęsti proceso, todėl atsakovų neteisėti veiksmai šiame civiliniame procese įrodyti.
41. Teismas nesutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad negalima remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes prarasti bylos tomai, kadangi bylos medžiagos lapų trūkumas savaime nėra pagrindas daryti išvadą, atsakovai nepadarė jiems inkriminuojamos veikos ir dėl to nėra galimybės įvertinti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
42. Atsakovės atstovas teigia, kad teisme sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo, atsakovė neprašė nutraukti bylos, o norėjo, kad byla būtų užbaigta išteisinamaisiais pagrindais. Tačiau pastarasis argumentas vertintinas kritiškai, kadangi atsakovė manydama, jog nepagrįstai buvo kaltinama nusikalstamos veikos padarymu, nepateikė duomenų, kad realizavo savo teisę siekti, kad procesas būtų užbaigtas sprendimu (išteisinamuoju nuosprendžiu), kuriame būtų įvertintas kaltinimo pagrįstumas. Todėl laikytina, kad atsakovė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nurodyta teisine argumentacija ir padarytomis išvadomis sutiko bei jai (ir jos atstovui) neabejotinai buvo žinoma apie galimo civilinio ieškinio pareiškimą civilinio proceso tvarka.
43. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojančią bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose, nustatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, konstatuotina, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, taip pat žalos dydis bei nurodė atsakovų veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, t. y. atsakovė, žinodama, kad yra nėščia, sutiko, kad būtų formaliai įdarbinta atsakovo A. M. nurodytoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant duomenų apie faktinį darbinių funkcijų atlikimą, atsakovė jai išmokėtas pašalpas nurodytais laikotarpiais dalijosi su atsakovu. Šias aplinkybe ieškovas grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais iš baudžiamosios bylos – kaltinamuoju aktu, taip pat teismo nutartyse, kuriomis buvo nutrauktas baudžiamasis procesas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovų atliktų veiksmų. Remiantis išdėstytu, spręstina, kad ieškovui atsakovų veiksmais padarytos žalos faktas, dydis ir priežastinis ryšys yra įrodytas, todėl darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.245-6.249 straipsniai).
44. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovas ieškinyje nenurodo solidarios atsakomybės pagrindų. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Remiantis bylos duomenimis, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos atsakovei buvo išmokėtos dėl abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, todėl pripažintina, kad ieškovas turi solidarią reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu.
45. Atsakovai taip pat ieškinį prašė atmesti dėl to, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas (e.b.DOK-170776). Teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
46. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
47. Nustatyta, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) išmoka atsakovei buvo paskaičiuota ieškovo sprendimais, aptartais šio sprendimo 28 punkte. Ieškovo pranešimas ikiteisminio tyrimo institucijai apie galimai neteisėtus atsakovų veiksmus ir atitinkamai žalos fakto buvo pateiktas 2008 m. gruodžio 15 d., kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminio tyrimas dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi 2008 m. gruodžio 15 d. yra data, kada ieškovas įvertino ir suprato apie galimai jam atsakovų veiksmais padarytą žalą, todėl sutiktina, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. gruodžio 15 d., kuri laikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena, kada ieškovo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu.
48. CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovui ikiteisminio tyrimo metu pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ieškinio senaties terminas nutrūko. Atsakovės atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, o atsakovo atžvilgiu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi. CK 1.130 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamąjį procesą nutraukus ir teismui nepasisakius dėl ieškovo pareikšto civilinio ieškinio, laikytina, ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2022 m. balandžio 1 d., darytina išvada, kad ieškinys pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino (apie galimai savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2008 m. gruodžio 15 d., civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė 2009 m. liepos 22 d., baudžiamieji procesai atsakovų atžvilgiu nutraukti atitinkamai 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. gegužės 23 d.).
49. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovui jo patirtą žalą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 26 315,03 Eur žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas.
50. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
51. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio, ieškinio tenkinimo atveju žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovų. Teismui tenkinus reikalavimą dėl 26 315,03 Eur žalos priteisimo, mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 592 Eur, kuri priteisiama iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis.
52. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš lygiomis dalimis atsakovų valstybės naudai priteistina 58,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350, iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 26 315,03 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų ir 03 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 650,18 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovo A. M. – 325,09 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus ir 09 ct), iš atsakovės V. J. – 325,09 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus ir 09 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.