- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-21
- Bylos Nr.
- e2-31606-566/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25014-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Atsakovas
- O. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei O. V. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013-04-07 tarp ieškovo ir atsakovės pagal (duomenys neskelbtini) bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 289,62 Eur sumą. Remiantis paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu atsakovė turėjo teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso kredito grąžinimo terminą. Vadovaujantis paskolos sutarties 2.10 punktu, 2013-04-25 atsakovė pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur kredito sumai, 2013-08-09 papildomai 35,33 EUR sumai, 2014-01-11 dar papildomai 35,04 Eur sumai. Šią gautą paskolą atsakovė turėjo grąžinti per 24 mėnesių laikotarpį ir sumokėti sutartas palūkanas. Atsakovė tinkamai nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, sumokėjo tik dalį įmokų, todėl ieškovas 2016-02-02 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 326,75 Eur negrąžinto kredito sumą, 60,96 Eur palūkanų sumą už laikotarpį nuo 2013-04-07 iki 2016-02-02, 28,63 palūkanų už laikotarpį nuo 2016-02-03 iki 2016-05-02, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai atsakovei 2017-07-17. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė O. V. su ieškovu UAB (duomenys neskelbtini), valdančiu sistemą (duomenys neskelbtini), 2013-04-07 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9951988002 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 289,62 Eur kredito sumą 24 mėnesių terminui. Vadovaujantis paskolos sutarties 2.10 punktu, 2013-04-25 atsakovė pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur kredito sumai, 2013-08-09 papildomai 35,33 EUR sumai, 2014-01-11 dar papildomai 35,04 Eur sumai. Šią gautą paskolą atsakovė turėjo grąžinti per 24 mėnesių laikotarpį. A. S. prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, skolos negrąžino, nesilaikė Sutartyje nustatyto kredito grąžinimo grafiko ir liko skolinga ieškovui 326,75 Eur negrąžinto kredito ir 60,96 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013-04-07 iki 2016-02-02 (iki Sutarties nutraukimo). 2016-02-02 ieškovas vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį su atsakove. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą ar ginčijusi vienašališką sutarties nutraukimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalimi kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovui iš atsakovės priteistina 326,75 Eur negrąžinto kredito ir 60,96 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2013-04-07 iki 2016-02-02.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 28,63 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016-02-03 iki 2016-05-02. Tarp šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Iš Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad bendra kredito kainos metinė norma sudaro 116,90 proc.
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento už vieną dieną (CK 6.37 straipsnio 3 dalis), taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 14,38 Eur (326,75 Eur x 0,05 proc. x 88 d.) sutartinių palūkanų nuo 2016-02-03 iki 2016-05-02, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 402,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas byloje patyrė 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 96,58 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 14,49 Eur žyminio mokesčio (15,00 Eur x 96,58 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 326,75 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus ir 75 ct) negrąžinto kredito, 60,96 Eur (šešiasdešimt eurų ir 96 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2013-04-07 iki 2016-02-02, 14,38 Eur (keturiolika eurų ir 38 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2016-02-03 iki 2016-05-02, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 402,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 14,49 Eur (keturiolika eurų ir 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.