Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Virginijus Savickas parodė, kad pareiškėjo pareiškimą palaiko visiškai. 1993 m. garažų kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), gavo iš tuometinės savivaldybės leidimą statyti garažą. Atsakyme yra parašytas, kad projektas archyve nėra rastas. Todėl šių duomenų neturi. Statinys stovi nuo 1993 metų, todėl valstybės institucijos galėjo iki to laiko tikrinti, tačiau tokių tikrinimų nebuvo, todėl mano, kad statinys atsirado teisėtai, nes buvo išduotas leidimas garažų masyvui pastatyti. Jo atstovaujamas asmuo 2012 m. įsigijo iš pažįstamo asmens S., sumokėjo grynais pinigais ir gavo pakvitavimą. Per dešimties metų laikotarpį jis pakvitavimo neišsaugojo, nes jis ne kartą keitė gyvenamą vietą ir tas dokumentas yra pasimetęs. 2022 m. mirė pats S. ir pareiškėjas suprato, kad jis niekaip kitaip neįsiteisės nuosavybės. Paveldėjimo niekas nepriėmė, pretenzijų dėl turto niekas nepareiškė. Jo atstovaujamas asmuo pastatą valdė atvirai. Yra vienuolika savininkų, kurie matė ir mato dabar, kad jis valdo šį turtą, niekas jam pretenzijų nei anksčiau, nei dabar nereiškia. Jo atstovaujamas asmuo inicijavo viso garažo masyvo ir kiekvieno garažo bokso atskirai kadastrinius matavimus. Byloje yra pateikta kadastrinė byla, kur jo garažas yra įvardytas kaip Nr. 1, adresas yra (duomenys neskelbtini). Kreipėsi į savivaldybę, kur buvo suteiktas adresas, ne tik pastatui, bet ir garažui, suteiktas unikalus Nr. Tai patvirtina ir suinteresuoti asmenys. Iš Registrų centro pažymos matyti, kad buvęs garažų bendrijos pirmininkas yra miręs dar 2006 m., todėl ir kiti garažų savininkai kreipėsi į teismą, kad nusistatytų nuosavybę, nes garažus valdo daugiau kaip dešimt metų. Nuo 1993 metų valdo atvirai ir teisėtai, nebuvo surašytas joks statybos pažeidimo aktas, nesurašyti jokie protokolai. Preziumuoja, kad jo atstovaujamas asmuo pastato dalį valdė sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai per tą laikotarpį. Žemė priklauso valstybei, ją valdo patikėjimo teise. Pareiškėjas minėjo, kad sumokėjo 1000 Lt, įsigijo 2012 m., surašė pakvitavimą, bet kadangi ne kartą keitė gyvenamąją vietą, dokumentus prarado. Savivaldybė pateikė išrašą, kad šiam statiniui buvo išduotas leidimas, neturi paties projekto, nes archyve jis neišliko. (duomenys neskelbtini) yra pakankamai mažas miestas, kad statybos leidimas būtų neišduotas ar vyktų neteisėta statyba. Per valdymo laikotarpį mokėjo mokesčius už elektrą, nes yra bendras įvadas į garažą. Yra moteris, kuri paskaičiuoja ir padalina mokestį už elektrą visiems garažams proporcingai. S. neturėjo šeimos, jis buvo vienas, vedė pakankamai socialiai neatsakingą gyvenimo būdą, šeimos sudaręs nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra garažas, žymėjimas plane 1G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-11). Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2022 m, rugsėjo 30 d. rašto Nr. SA-231 (19.20) matyti, kad 1993 m. leidimų išdavimo registracijos knygoje yra įrašas apie statybos leidimo Nr. 31, išduoto 1993 m. gegužės 6 d. garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), garažams statyti. Kooperatinių garažų „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), projektas archyve nebuvo rastas (b. l. 12-14). VĮ „Registrų centras“ 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 33367473, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nusprendė prašymą atmesti, nes Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. lapkričio 10 d. prašymą ir priėmus sprendimą šį prašymą atmesti, nes minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Sprendimo priėmimo pagrindas - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2,3 dalys, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 2, 7 punktai (b. l. 15-16.

9. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.) Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

11. Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties būdu sąlyga yra visą daikto valdymo įgijimo laikotarpį jo valdymas teisėtai. Vadinasi tik teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdant nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimties metų laikotarpį galima spręsti dėl daikto įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas neturi likusių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų garažo įsigijimą. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2012 m. sudarė žodinę sutartį su S. S. dėl garažo bokso pirkimo – pardavimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas sumokėjęs pinigus už garažą, turėjo pinigų perdavimo kvitą, tačiau pareiškėjas daug kartų keitė savo gyvenamąją vietą, todėl neliko rašytinio pakvitavimo, kuris įrodytų pinigų sumokėjimą už įsigytą garažą. Be to, pareiškėjo atstovas nurodė, kad visus mokesčius už garažą pareiškėjas mokėdavo grynais pinigais, tai patvirtinančių įrodymų neturi.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus pareiškėjo pareiškimą, pareiškėjo atstovo parodymus duotus teismo posėdžio metu ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos. Pareiškėjas pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes negali būti pripažintas sąžiningu nekilnojamojo daikto valdytoju, nes teismui nebuvo pateikti jokie šį jo valdymą patvirtinantys dokumentai. Teismui nebuvo pateikti nekilnojamojo turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai, nepateikti daikto valdymo laikotarpiu jo išlaikymą pagrindžiantys dokumentai, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad buvo mokėta už elektrą ar kiti mokesčiai. Teismas pažymi, kad pareiškėjo žodžių nepatvirtino nei vienas liudytojas, kuris būtų matęs, kad būtent pareiškėjas yra prašomo pripažinti įgyjamosios senaties būdu daikto teisėtas valdytojas. CK 1.6 straipsnyje, nustatant įstatymų nežinojimo ar netinkamo jų nuostatų suvokimo teisinius padarinius, kartu reikalaujama, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai. Kilus neaiškumams dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos arba teisinės situacijos asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos, o šito nedarydamas veikia savo rizika. Teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti, nes tokio pareiškimo tenkinimas neatitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, o būtent, kad asmuo sąžiningai įgijo daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, ir nepertraukiamai kaip savą valdo daugiau nei 10 metų. Prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo D. S. pareiškimo dėl nuosavybės teisės į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.