Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-10-853/2025

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-03-07
Bylos Nr.: 1-10-853/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00523-2024-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Andželika Butkuvienė
Nukentėjusysis: V. D.
Kaltinamasis: J. J., A. B.
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis, Mindaugas Klemenis, Kristina Adomavičienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-10-853/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00523-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.1.10.1.1; 1.1.10.1.2; 1.2.4.4.2.8; 1.2.4.6.2.1; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 7 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Aurėjai Lapšytei, Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant prokurorams Šarūnui Vaicekavičiui, Žilvinui Generauskui, nukentėjusiajam V. D., jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, kaltinamajam J. J., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Klemeniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, teistas: Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. el. paštu: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2010 m. birželio 22 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; 2) 2010 m. gruodžio 14 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė areštas 40 parų ir 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL bauda pakeista į 10 mėnesių viešųjų darbų; 3) Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 4 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; 4) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 16 MGL, t. y. 800 Eur dydžio bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. mušdamas sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. sausio 3 d. apie 20 val. 13 min. (duomenys neskelbtini), prie kavinės „Can Can“, kumščiais sudavė nemažiau kaip du smūgius R. N. į veidą, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, J. J. ir A. B. dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams – demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų, nesant jokių smurtinį elgesį pateisinančių priežasčių ar dingsties, smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2024 m. kovo 17 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), ties namo Nr. 42 pirmąja laiptine, veikdami bendrais veiksmais, J. J. pasivijus nukentėjusį, smūgiu į veidą jį pargriovus ant žemės, prisijungus A. B., su J. J. kartu gulintį toliau mušė kumščiais ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, suduodami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 15 smūgių, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ant žemės gulinčiam V. D., tuo nukentėjusiajam V. D. padarydami poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies vokų-nosies-dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų-nosies-kairio skruosto srityje, nosies srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairiojo riešo sąnario srityje, kairio sėdmens srityje, abiejų kelių sąnarių srityse, kairės blauzdos kairės pėdos srityje; odos nubrozdinimus dešinės ausies ir dešinio užausio srityje, nugaros dešinėje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairio kelio sąnario srityje; odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairės šlaunies srityje; odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairės šlaunies srityje; muštines žaizdas galvos plaukuotosios dalies kairėje kaktinėje srityje, dešinio smilkinio srityje; kraujosruvą kairės akies junginėje; muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinės kairėje; kairiojo pirmo viršutinio danties nuskilimą; kairės čiurnos vidinės kulkšnies avulsinį lūžį ties raiščio prisitvirtinimo vieta, kas sukėlė nesunkų V. D. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. J. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad neatsimena tiksliai dienos ir laiko, tačiau tai galėjo būti 2024 m. sausio 3 d. apie 20.13 val., kaip nurodyta kaltinime, susitiko su R. P. ir R. N. prie prekybos centro „Maxima“ picerijos „Can Can“ tuneliuke pasikalbėti dėl skolos. R. N. vengė atiduoti skolą R. P., todėl jis smogė R. N. į veidą du kartus iš dešinės rankos į žandą. Gailisi, jog taip pasielgė. Atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. 2024 m. kovo 17 d., kaip parašyta kaltinime, vakarop, jis nuėjo pavalgyti į barą „Alynas“. Ten būdamas pavalgė ir gėrė nealkoholinį alų. Buvo vienas. Susitiko pažįstamą ir prisijungė prie kompanijos. Po kurio laiko į barą atėjo nukentėjusysis. Jis pamatė, jog nukentėjusysis juos fotografuoja, nes sublyksėjo kamera. Tada sukilo jam pyktis, tačiau, kiek pabuvus aprimo. Tada išėjo į lauką parūkyti ir pamatė išeinantį nukentėjusįjį. Tada jis spontaniškai pasivijo nukentėjusįjį bei liepė jam parodyti telefoną, t. y. ką jis yra nufotografavęs. Nukentėjusysis nesutiko, todėl jis nukentėjusiajam trenkė į veidą kelis kartus. Nukentėjusiajam parkritus ant žemės kelis kartus spyrė nukentėjusiajam. Smūgius sudavė į nukentėjusiojo kūną. Viską darė vienas. Tuo metu nepastebėjo, ar dar kas nors buvo šalia ir kokius veiksmus atliko. Patikslino, jog su niekuo nederino veiksmų dėl nukentėjusiojo mušimo. Tada pasigirdo riksmai ir jis pasišalino iš vietos. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo šeimos.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltės nepripažino bei parodė, kad tą dieną, t. y. 2024 m. kovo 17 d., buvo bare „Alynas“, kur susitiko su savo darbdaviu bei gėrė kavą. Bare nukentėjusysis konfliktavo su kitos grupės asmenimis. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Išėjo į lauką parūkyti. Tada iš baro išėjo nukentėjusysis, kuris dar pasiginčijo ir nuėjo. Tada pamatė bėgančius du asmenis, kurie pradėjo „daužytis“, t. y. tarpusavyje muštis, vienas kitam sudavė smūgius. Jis įėjo į barą bei įspėjo draugus, kad mušasi jų draugas. Jis nuėjo prie besimušančių, kad juos išskirtų. Jis norėjo padėti nukentėjusiajam, t. y. jie buvo vienas į kitą įsikabinę, todėl jis norėjo juos atitraukti bei pats vos negavo iš nukentėjusiojo du kartus. Matė ant abiejų veidų kraujus, nes jie vienas kitam sudavė smūgius. Besimušančių jam nepavyko išskirti, juos paliko „besidaužančius“. Tada grįžo į barą „Alynas“ įspėjo apie muštynes ir išėjo pats namo. Tvirtino, jog niekam jokių smūgių nesudavė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. D. parodė, kad 2024 m. kovo 17 d. apie 17 val. atėjo į barą „Alynas“ atsigerti alaus. „Naršė“ telefone. Sėdint bare prie jo priėjo asmenys ir pradėjo kabinėtis dėl telefono, buvo 4-5 asmenys, dėl filmavimo priekaištavo jam. Išgėręs alų jis išėjo į lauką prie durų stovėjo asmuo, kuris rūkė bei priekaištavo jam dėl filmavimo. Toliau stovėjo 3-4 asmenų grupė, prie kirpyklos. Jis išėjo ir einant toliau prie jo pribėgo J. J. ir be jokių žodžių pradėjo jį daužyti bei tampyti už striukės. Tada jis nukrito ant žemės. Pribėgo antras ir smūgiavo į jį kojomis. Smūgių suduota apie 40. Smūgiai buvo suduoti prie namo prie pirmos laiptinės. Kažkokiai moteriai pradėjus šaukti „ką darot“ jie abu nuėjo. Pirma nuėjo A. B., o po to J. J. Patvirtino, jog jį mušė du asmenys. Nurodo, jog galėjo būti be sąmonės. Smūgių buvo daug spardė iš abiejų pusių. Kitas asmuo pribėgęs ir jį spardęs buvo A. B. (nurodė teisiamojo posėdžio metu salėje asmenį). Jam buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Dėl jo sumušimo jam buvo padaryti sužalojimai: nuplyšo čiurnos raiščiai, galvos sužalojimas, visas kūnas suspardytas, nuskeltas dantis. Po visko parėjo namo ir išsikvietė pagalbą. Po sumušimo jį kankina galvos skausmai, nemiga, sunkiai vaikšto. Dėl sumušimo jis 5 mėnesius buvo nedarbingas. Dėl lūžio negalėjo vaikščioti, reikėjo vykti į gydymo įstaigas į Klaipėdą pas traumatologą, į Telšius. Taip pat pirko vaistus, todėl prašo jam atlyginti padarytą turtinę žalą. Po sumušimo buvo psichologiškai sutraumuotas, jaučia baimę ir nemigą, prašo atlyginti neturtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. P. parodė, kad ji dirba bare „Alynas“. Tai galėjo būti 2024 m., tikslios datos nepamena, viskas vyko vakarop, jau buvo sutemę. Į jos darbo vietą atėjo J. J., kuris buvo su kažkokiu draugu. Jie sėdėjo prie pirmo stalo nuo pagrindinio įėjimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Pradėjo vykti konfliktas, jog nukentėjusysis filmavo vieną grupę, tačiau ji to nematė, jai tik taip buvo pasakyta. J. J. priėjo prie nukentėjusiojo ir aiškino jam ištrinti, tačiau nukentėjusysis nieko neištrynė. Po to visi skirstėsi. Būnant jai viduje iš lauko atėjo kiti asmenys ir pasakė, jog mušasi. Toliau viskas vyko lauke ir ji nieko kas ten vyko nematė. Patvirtino, jog nukentėjusysis ir J. J. bare gėrė alų. Nukentėjusysis išgėrė tik vieną bokalą alaus. Nukentėjusysis sėdėjo ramiai ir ji nematė blykstės suveikimo, jai apie tai pasakė kiti asmenys. Nepatvirtino, jog bare tą dieną buvo A. B.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Š. parodė, kad kada tai buvo nepamena, buvo šviesus dienos metas. Baliavojo bare „Alynas“, tuo metu visi gėrė alų. Kažkas pasakė, jog draugas kažką užsipuolė, tačiau muštynių nematė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius bylos t. 1, b. l. 152-153.

Be kaltinamojo J. J. visiško kaltės pripažinimo bei kaltinamojo A. B., nukentėjusiojo V. D., liudytojų M. P., D. Š. parodymais, kaltinamojo J. J. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bei kaltinamojo A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, patvirtinama ir kitais byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

- 2024 m. sausio 3 d. gautu R. N. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 3 d. apie 20.00 val. per „Messenger“ programėlę susirašė su savo pažįstamu vardu T. dėl 25 eurų skolos. Susitarė susitikti adresu (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Maxima“, jis išėjo link prekybos centro. Nuėjus prie prekybos centro esančios perėjos, iš kurios patenkama į „Can Can“ piceriją, susitiko su minėtu pažįstamu T. T. buvo su savo draugu, kurio jis nepažįsta. Atidavus T. skolą, t. y. 25 eurus ir toliau bendraujant su T., prie jų priėjo jam iš matymo žinomas asmuo vardu J., apie 30 metų. Jo nuomone, J. ūgis yra apie 1,88 cm, jis yra vidutinio sudėjimo. J. buvo apsirengęs tamsiai, su kepure. Sustojęs prie jo J. pradėjo jį kaltinti nebūtais dalykais, kad kažkam yra skoloje, paneigęs jo kaltinimus, J. rankomis du kartus trenkė jam į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį nuo 1 iki 10 balų, įvertintų 5 balais. Po sumušimo jis nedelsiant pasišalino. J. iš jo jokių daiktu nepaėmė, tik sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-63);

- 2024 m. sausio 3 d. informaciniu parnešimu ROIK 012400000593, kuriame nurodyta, kad prie „Maxima“ prieš 20 min. pažįstamas trenkė su ranka pranešėjui į veidą, sumušė nosį (t. 1, b. l. 40);

- 2024 m. sausio 3 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), praėjimas tarp pastatų Nr. 20 ir Nr. 20 B. Pastate Nr. 20 prekybos centras „Maxima“ bei šalia praėjimo yra kavinė „Can Can“. Pastate Nr. 20 B yra vaistinė „Camelia“. Minėti du pastatai yra sujungti, jie turi bendrą antrą aukštą, tarp pastatų yra praėjimas, kuris yra grįstas plytelėmis. Praėjimas nėra saugomas, jame nėra vaizdo stebėjimo kamerų, yra du šviestuvai su judesio jutikliais, kurie įsijungia priėjus prie jų. Įėjimai ir išėjimai pro minėtą praėjimą yra iš šiaurės ir pietų pusių. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, ji nesaugoma, lengvai praeinama. Apžiūrint įvykio vietą daugiau reikšmingų pėdsakų, objektų nerasta. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 41-43, 44-47);

- 2024 m. sausio 3 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas asmuo R. N., gim. (duomenys neskelbtini), sutiko, kad būtų apžiūrėtas jo kūnas. Asmens apžiūra buvo atlikta (duomenys neskelbtini) netoli 51-mo pastato. Apžiūrimas asmuo yra apie 180 cm, ūgio vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, ant lūpų, ties nosies šnervėmis ir ant dešinio skruosto matosi sustingęs rusvos spalvos skystis, panašus į kraują. Ant dešinės rankos dilbio matosi nubrozdinimas. R. N. vilki juodos spalvos striukę, tamsias sportines kelnes, juodos ir baltos spalvos sportinius batus. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 75-76, 77-80);

- 2024 m. vasario 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad R. N. iš pateiktų jam atpažinti nuotraukų, atpažįsta asmenį, kuris pažymėtas nuotraukoje Nr. 1, tai tas pats asmuo, kuris smurtavo jo atžvilgiu. Jis pasivadinęs „Facebook“ anketa „J.“, jo pavardė J. Jį atpažįsta, nes jis jam iš matymo pažįstamas iš ankščiau. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 82-84, 85-86);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. N. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2024 m. sausio 3 d. apie 20.00 val. per „Messenger“ programėlę susirašė su savo pažįstamu vardu T. dėl 25 eurų skolos. Susitarus susitikti adresu (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Maxima“, jis išėjo link prekybos centro. Nuėjus prie prekybos centro esančios perėjos, iš kurios patenkama į „Can Can“ piceriją, susitiko su T. T. buvo su savo draugu, kurio jis nepažįsta. Atidavus T. skolą, t. y. 25 eurus ir toliau bendraujant su T., prie jų priėjo jam iš matymo žinomas asmuo, vardu J., apie 30 metų. Jo nuomone J. ūgis yra apie 1,88 cm., jis yra vidutinio sudėjimo. J. buvo apsirengęs tamsiai, su kepure. Sustojęs prie jo, J. pradėjo jį kaltinti nebūtais dalykais, t. y. kad kažkam yra skoloje, paneigęs jo kaltinimus, šis rankomis du kartus trenkė jam į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį nuo 1 iki 10 balų, vertina 5 balais. Po sumušimo jis nedelsiant pasišalino. Justas iš jo jokių daiktų nepaėmė, tik sukėlė fizinį skausmą. Smulkius sužalojimus jis išsigydė namuose, medikų pagalba jam reikalinga nebuvo, į teismo medicinos ekspertus jis nesikreipė ir kreiptis neplanuoja. Turtinės žalos jis nepatyrė. Jį sumušęs asmuo jam iš matymo pažįstamas, „Facebook“ anketą jis pasivadinęs „J.“, kiek pamena, jo pavardė J., jį gali atpažinti iš nuotraukos. Šiuo metu jis šiam vaikinui jokių pretenzijų nebeturi, tačiau nori, kad jis atsakytų įstatymo numatyta tvarka (t. 1, b. l. 51-52, 54, 59-62);

- 2024 m. kovo 20 d. gautu V. D. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo 17 d. apie 18.00 val. išėjęs iš baro „Alynas“, esančio (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) daugiabučio pirma laiptine, (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas dviejų nepažįstamų asmenų, ko pasėkoje jam VšĮ „Regioninės Mažeikių ligoninė“ buvo diagnozuoti paviršinės galvos plaukuotosios dalies sužalojimai, akies voko srities žaizda, kairės čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas (t. 1, b. l. 14);

- 2024 m. kovo 17 d. pranešimu ROIK 0124000157573, kuriame nurodyta, kad prieš 10 minučių alaus bare „Alynas“ sumuštas pranešėjos tėvas, 50 amžiaus. Užpuolikai yra bare, pranešėja policijos laukia prie „Alynas“. Iš Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad į nurodytą įstaigą GMP pristatė neblaivų (1,56 prom.) V. D., kuriam nustatytas paviršinis galvos plaukuotosios dalies sužalojimas, akies voko srities žaizda, kairės čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas (t. 1, b. l. 88-89);

- 2024 m. kovo 17 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) įėjimas į barą „Alynas“. (duomenys neskelbtini) yra dviejų aukštų pastatas. Nuo (duomenys neskelbtini) ant pastato matomas baltos spalvos užrašas „ALYNAS“. Šalia įėjimo yra automobilių stovėjimo aikštelė. Priėjus įėjimą, matomos juodos spalvos stiklinės durys, šalia durų pastatyta šiukšlių dėžė. Virš durų matome vaizdo stebėjimo kamerą, kuri nukreipta į įėjimą ir automobilių stovėjimo aikštelę. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 90-92, 93-95);

- 2024 m. kovo 17 d. alkoholio matuoklio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad V. D. 2024 m. kovo 17 d. 18.35 val. nustatytas 1,23 promilių girtumas (t. 1, b. l. 97);

- 2024 m. kovo 17 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas asmuo yra V. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmuo apie 1,80 cm ūgio, tamsių trumpių plaukų, vidutinio sudėjimo, asmuo vilki pilkos spalvos džemperį bei rudos spalvos džinsinės kelnes, avi juodos spalvos vasarines šlepetes. Apžiūrimo asmens veide yra matomi sužalojimai, t. y. kaktos srityje nubrozdinimai, dešinėje smilkinio srityje patinimas, kairės akies voko patinimas bei mėlynė. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 155-156, 157);

- 2024 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. G 338/2024(04), kurioje nurodyta, kad V. D. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies vokų-nosies-dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų-nosies-kairio skruosto srityje, nosies srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairiojo riešo sąnario srityje, kairio sėdmens srityje, abiejų kelių sąnarių srityse, kairės blauzdos kairės pėdos srityje; odos nubrozdinimai dešinės ausies ir dešinio užausio srityje, nugaros dešinėje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairio kelio sąnario srityje; odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės šlaunies srityje; muštinės žaizdos galvos plaukuotosios dalies kairėje kaktinėje srityje, dešinio smilkinio srityje; kraujosruva kairės akies junginėje; muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje; kairiojo pirmo viršutinio danties nuskilimas; kairės čiurnos vidinės kulkšnies avulsinis lūžis ties raiščio prisitvirtinimo vieta. V. D. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių metu. V. D. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kairės čiurnos vidinės kulkšnies avulksinio lūžio ties raiščio prisitvirtinimo vieta sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 161-162);

- 2024 m. kovo 18 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad M. P. pateikė alaus baro „Alynas“, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų dviejų vaizdo kamerų „Mikro SD“ atminties korteles (t. 1, b. l. 163);

- 2024 m. kovo 21 d. Telšių AVPK Mažeikių RPK VS vyriausiojo tyrėjo Nerijaus Kontenio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), pastato valdytojas atsiuntė minėto pastato lauko kameros (baro „Alynas“ pagrindinis įėjimas) vaizdo įrašą, susijusį su V. D. sužalojimu. Įrašo laikotarpis 2024 m. kovo 17 d. nuo 18.26 val. iki 18.29 val. Tačiau vaizdo kameros užfiksuotas laikas neatitinka realaus laiko, t. y. realus laikas yra 30 minučių anksčiau (t. 1, b. l. 164);

- 2024 m. balandžio 5 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas 2024 m. kovo 17 d. ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), esančios lauko kameros vaizdo įrašas. Įrašo laikotarpis 2024 m. kovo 17 d. nuo 18.26 val. iki 18.29 val. Pažymėtina, kad vaizdo kameros užfiksuotas laikas neatitinka realaus laiko, realus laikas yra 30 min. anksčiau. Atidarius vaizdo įrašo failą Nr. HSZY6171, ekrano viršutinės dalies kairės pusės kampe matome pavaizduotą datą ir laiką: 2024 m. kovo 17 d. 18:26:57 val. Įrašo trukmė 2 minutės 38 sekundės. Vaizdo kamera fiksuoja baro „Alynas“ įėjimo į barą prieigas, šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelę, bei matosi dešinėje pusėje (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės prieigos (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 1). Vaizdo įrašo peržiūros metu, prie baro „Alynas“ įėjimo matomi stovintys du vyriškiai: vienas jų vilki chaki spalvos sportinį kostiumą, vilki tamsiai mėlynos spalvos liemenę, avi juodos spalvos sportinius batus, kitas vyriškis yra nukentėjusysis (Nr. 1), kuris vilki juodos spalvos striukę su gobtuvu, vilki pilkos spalvos kelnes, avi juodos spalvos batus, trumpai kirptų plaukų, viršugalvis pliktelėjęs (žiūrėti foto lentelės nuotrauką Nr. 1 ). Abu vyriškiai kalbasi ir 18:27:03 val. prie jų prieina du vyriškiai, t. y. asmuo (Nr. 2), kuris vilki striukę su gobtuvu, striukė yra trijų spalvų, t. y. striukės apatinė dalis ir rankovės yra tamsiai mėlynos spalvos, ties krūtine yra baltos spalvos juosta ir striukės viršutinė dalis su gobtuvu yra raudonos spalvos, asmuo ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su gobtuvu, ant kepurės priekio matosi baltos spalvos elementas, vilki chaki spalvos sportines kelnes, avi juodos spalvos sportinius batus, kuriems aplink padą yra baltos spalvos juosta (foto lentelės nuotrauka Nr. 2) ir asmuo (Nr. 3), kuris vilki juodos spalvos sportines kelnes ir viršutinę dalį, vilki mėlynos spalvos pūstą striukę, striukės vidinė dalis yra pilkos spalvos, asmuo avi juodos spalvos sportinius batus, kuriems aplink padą yra baltos spalvos juosta, tamsių trumpai kirptų plaukų (foto lentelės nuotrauka Nr. 2 ). Tarp visų keturių asmenų vyksta pokalbis, kurio metu asmuo (su chaki spalvos kostiumu) galimai pasiūlo asmeniui (Nr. 1) parūkyti, tačiau asmuo (Nr. 1) numoja ranka ir 18:27:13 val. nuo asmenų nueina, vyriškis per automobilių stovėjimo aikštelę eina link (duomenys neskelbtini) namo, praeina minėto namo pirmą laiptinę ir eina link antros laiptinės ir nebesimato, kadangi užstoja pastatas (foto lentelės nuotraukos Nr. 3, 4, 5 ). 18:27:24 val. iš baro „Alynas“ išeina vyriškis, kuris vilki juodos spalvos sportines kelnes ir viršutinę dalį, vilki juodos spalvos iki kelių striukę su gobtuvu, avi tamsiai mėlynos spalvos sportinius batus, kuriems aplink padą yra baltos spalvos juosta, tamsių trumpai kirptų plaukų (foto lentelės nuotrauka Nr. 4 ). 18:27:25 val. į barą „Alynas“ įeina lauke buvęs vyriškis (kuris vilkėjo chaki spalvos sportinį kostiumą) (foto lentelės nuotrauka Nr. 4) . Vyriškis su juoda ilga striuke kalbasi su asmenimis (Nr. 2) ir (Nr. 3) ir ranka rodo į nuėjusį asmenį (Nr. 1) (foto lentelės nuotrauka Nr. 5). 18:27:51 val. asmuo (Nr. 2) per automobilių stovėjimo aikštelę nueina link (duomenys neskelbtini) namo, kur nuėjo asmuo (Nr. 1) (foto lentelės nuotrauka Nr. 6). 18:27:56 val. asmuo (Nr. 1) bėga pro (duomenys neskelbtini) namo pirmą laiptinę link (duomenys neskelbtini) gatvės, jį vejasi asmuo (Nr. 2), o asmuo (Nr. 3) ir asmuo su ilga juoda striuke toliau stovi prie baro įėjimo ir stebi, kas vyksta (foto lentelės nuotrauka Nr. 7). 18:27:58 val. asmuo (Nr. 2) pasiveją asmenį (Nr. 1) prie (duomenys neskelbtini) namo (tarp pirmos laiptinės ir laiptų į grožio saloną), iškart asmuo (Nr. 2) dešine ranka suduoda du smūgius asmeniui (Nr. 1) į galvos sritį, po suduotų smūgių asmuo (Nr. 1) nukrenta ant žemės, asmuo (Nr. 2) pasilenkia prie nukritusio vyriškio, tačiau užstoja automobiliai ir nesimato, ką jam pasilenkęs daro (foto lentelės nuotrauka Nr. 8). 18:28:01 val. asmuo su ilga juoda striuke įeina į barą „Alynas“, o asmuo (Nr. 3) nueina link (duomenys neskelbtini) namo. 18:28:09 val. asmuo (Nr. 2) vėl prieina prie gulinčio asmens (Nr. 1) ir jam dešine ranka suduoda smūgį, tačiau dėl užstoto vaizdo nesimato, į kurią vietą smūgiuoja, po smūgio asmuo (Nr. 2) toliau yra pasilenkęs prie asmens, tačiau nesimato, ką tuo metu jam daro. 18:28:24 val. asmuo (Nr. 2) vėl gulinčiam asmeniui (Nr. 1) suduoda smūgį dešine ranka (foto lentelės nuotrauka Nr. 9) ir tuo metu prie jų ateina asmuo, užsidėjęs galvos gaubtuvą ant galvos (Nr. 3). 18:28:29 val. asmuo (Nr. 2) gulinčiam asmeniui (Nr. 1) suduoda ne mažiau dviejų smūgių dešine ranka (foto lentelės nuotrauka Nr. 10). 18:28:30 val. asmuo (Nr. 2) gulinčiam asmeniui (Nr. 1) suduoda smūgį dešine koja (foto lentelės nuotrauka Nr. 11). 18:28:31 val. iš baro „Alynas“ išėjo vyriškis, kuris vilki ilgą juodos spalvos striukę, vilki mėlynos spalvos sportinį džemperį, vilki juodos spalvos sportines kelnes, avi baltos spalvos sportinius batus, tamsių trumpai kirptų plaukų su barzda (foto lentelės nuotrauka Nr. 10), kuris nueina link (duomenys neskelbtini) namo, kur yra mušamas asmuo (Nr. 1). 18:28:33 val. asmuo (Nr. 3) dešine ranka suduoda ne mažiau septynių smūgių asmeniui (Nr. 1), tačiau dėl užstoto vaizdo nesimato, į kurią kūno vietą yra smūgiuojama (foto lentelės nuotrauka Nr.11). 18:28:38 val. asmuo (Nr. 1) atsistoja ir įsikimba į laiptų turėklus, asmuo yra be striukės (su šviesios spalvos viršutine dalimi) (foto lentelės nuotraukos Nr. 12, 14). Asmenys (Nr. 2) ir (Nr. 3) tempia asmenį (Nr. 1) ir bando jį pargriauti ant žemės. 18:28:39 val. ir 18:28:43 val. ant laiptų, kurie veda į grožio saloną, asmuo (Nr. 2) suduoda smūgius dešine ranka asmeniui (Nr. 1) į galvos sritį (foto lentelės nuotrauka Nr. 14). Tuo metu prie jų prieina vyras su ilga juoda striuke ir baltais sportiniais batais ir asmenys (Nr. 2) ir (Nr. 3) pasitraukia nuo asmens (Nr. 1) (foto lentelės nuotrauka Nr. 14 ). 18:28:47 val. asmuo (Nr. 1) rankose laikydamas savo striukę ir šlubuodamas nubėga už (duomenys neskelbtini) namo (foto lentelės nuotrauka Nr. 15). Asmuo (Nr. 3) nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o asmuo (Nr. 2) ir vyras su ilga juoda striuke ir baltais sportiniais batais nuėjo į barą „Alynas“ (foto lentelės nuotrauka Nr. 13). Vaizdo įrašo pabaiga. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 176-178, 180-185);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais D. Š. parodymais, kur jis parodė, kad tai galėjo būti nurodytą datą, dabar nepamena tikslios datos, jis vienas pats atėjo į „Alyną“, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli yra parduotuvė „Putinas“. Į „Alyną“ jis galėjo ateiti nuo 10-12 val., nes norėjo „pataisyti dušią“. „Alyne“ buvo daug žmonių, jis prisėdo prie kažkokių žmonių, kurių nepažinojo, tada susipažino tam kartui, dabar nežino, kas tokie buvo. Kiek jis išgėrė alaus nežino, prieš tai jis buvo namuose gėręs. Jis neprisimena, kad „Alyne“, t. y. viduje būtų buvęs koks konfliktas. Į pateiktą klausimą atsako, kad neatsimena, kad būtų stovėjęs lauke prie įėjimo į „Alyną“ ir būtų matęs kokias muštynes. Neprisimena, kad kas būtų „Alyne“ viduje kalbėjęs, kad lauke įvyko kažkokios muštynės. Į pateiktą klausimą atsako, kad nepamena, ar tą dieną „Alyne“ buvo J. J. J. J. jis pažįsta iš matymo, jis yra jo draugo brolis. Kas vyko „Alyne“ negali papasakoti, neprisimena, buvo girtas, namuose buvo baliavojęs, o tada nuėjo į „Alyną“ „dušios pataisyti“ (t. 1, b. l. 152-153);

- foto lentelėmis Nr. 1-3, kuriose užfiksuotas nuketėjusiojo V. D. veidas po sumušimo, galvoje esančios sumušimo žymės bei kairės kojos pėda (t. 4, b. l. 46-48).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Kaltinamajame akte kaltinant J. J. dėl veikos, numatytos BK 140 straipsni 1 dalyje, padarymo klaidingai nurodyta nukentėjusiojo R. N. pavardė, turėjo būti „N.“, o nurodyta „N.“. Iš byloje esančių asmens duomenų matyti, jog nukentėjusiojo R. pavardė yra „N.“, o ne „N.“, todėl ši aiški rašymo apsirikimo klaida ištaisytina priimant nuosprendį, nurodant teisingą nukentėjusiojo R. N. pavardę.

Paties kaltinamojo parodymais ir visišku kaltės pripažinimu, R. N. protokolu-pareiškimu, bendra įvykio registracijos informacija, įvykio vietos bei asmens apžiūros protokolais, ir foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. N. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu bei foto lentelėmis byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis J. J., suduodamas nukentėjusiajam R. N. du smūgius į veidą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl J. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Paminėtina, jog ginčo dėl šios veikos padarymo byloje nėra. Kaltinamojo J. J. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu kvalifikuota tinkamai, todėl jis trauktinas atsakomybėn už šios veikos padarymą.

Dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų J. J. ir A. B. kaltė tyčia dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojus V. D. įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-151-628/2021). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-113-303/2019).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Būtinas bendrininkavimo (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusįjį, o ne į viešąją tvarką, t. y. jo veiksmai buvo nukreipti sužaloti nukentėjusįjį dėl mažareikšmės priežasties, o būtent dėl neva baro viduje padaryto vaizdo įrašo ar fotografavimo. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta, tačiau kaltinamieji viešoje vietoje suduodami daug smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas kojomis bei rankomis, kaip minėta, dėl mažareikšmės priežasties, pademonstravo aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, jog dėl tokios mažareikšmės priežasties galėjo pasinaudoti ir civilizuotomis ginčo sprendimo galimybės, tačiau tai ignoravo, todėl konstatuotinas chuliganiškų paskatų buvimas.

J. J. ir A. B. savo bendrais neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. D. poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies vokų-nosies-dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų-nosies-kairio skruosto srityje, nosies srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairiojo riešo sąnario srityje, kairio sėdmens srityje, abiejų kelių sąnarių srityse, kairės blauzdos kairės pėdos srityje; odos nubrozdinimai dešinės ausies ir dešinio užausio srityje, nugaros dešinėje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairio kelio sąnario srityje; odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės šlaunies srityje; muštinės žaizdos galvos plaukuotosios dalies kairėje kaktinėje srityje, dešinio smilkinio srityje; kraujosruva kairės akies junginėje; muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje; kairiojo pirmo viršutinio danties nuskilimas; kairės čiurnos vidinės kulkšnies avulsinis lūžis ties raiščio prisitvirtinimo vieta, kas nukentėjusiajam visumoje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairės čiurnos vidinės kulkšnies avulksinio lūžio ties raiščio prisitvirtinimo vieta sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Apie nukentėjusiajam V. D. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą byloje patvirtina 2024 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. G 338/2024(04), kurioje yra konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, jų lokalizacija, padarymo mechanizmas bei sunkumo laipsnis (t. 1, b. l. 161-162). Nukentėjusiajam V. D. padarytus sužalojimus patvirtina byloje esantis 2024 m. kovo 17 d. asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 155-156) bei foto lentelės, kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo vaizdas po sumušimo (t. 1, b. l. 157, t. 4, b. l. 46-48). Byloje besąlygiškai nustatyta, jog kaltinamieji J. J. ir A. B. visiškai dėl menkavertės priežasties, J. J. atžvilgiu, dėl neva bare „Alynas“ nukentėjusiojo V. D. telefonu daryto vaizdo įrašo ir/ar fotografavimo, o A. B. atžvilgiu, visiškai be jokios priežasties, 2024 m. kovo 17 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namo Nr. 42 pirmąja laiptine, veikdami bendrais veiksmais kartu mušė kumščiais ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, suduodami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 15 smūgių, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas V. D. Šias aplinkybes byloje patvirtina nukentėjusysis, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 99-100), tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog buvo mušamas dviejų asmenų, taip pat nukentėjusysis patvirtinimo, jog pirma buvo mušamas vieno asmens, kurį atpažino, kaip J. J. Taip pat patvirtino, jog vėliau prisijungė ir kitas asmuo, kuris jam sudavė smūgius, nes buvo mušamas iš abiejų pusių bei atpažino antrą jį mušusį asmenį, o būtent A. B. (t. 4, b. l. 6). Paminėtina, jog kaltinamasis J. J. visiškai pripažino padaręs minimą nusikalstamą veiką, tuo tarpu kaltinamasis A. B., neigė smurtavęs nukentėjusiojo V. D. atžvilgiu, teigė, jog norėjo padėti nukentėjusiajam, ir pats nuo nukentėjusiojo vos negavo du kartus. Tačiau šias kaltinamojo A. B. aplinkybes byloje paneigia ne tik nukentėjusiojo duoti parodymai, jog jis buvo mušamas dviejų asmenų, kuriuos abu atpažino, t. y. J. J. ir A. B., bet ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris 2024 m. balandžio 5 d. apžiūrėtas (t. 1, b. l. 176-179). Vaizdo įrašas patvirtina J. J. nurodytas aplinkybes, jog jis užsipuolė nukentėjusįjį ir jį sumušė, tačiau paneigia A. B. nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusysis V. D. sudavė smūgius J. J. ir, jog J. J. buvo kruvinas. Taip pat paneigia kaltinamojo A. B. nurodytas aplinkybes, jog jis tik norėjo išskirti J. J. ir nukentėjusįjį V. D., kurie neva buvo susikibę bei vienas kitam sudavė smūgius. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pirmas prie nukentėjusiojo V. D. sparčiu žingsniu prieina J. J. ir suduoda du smūgius, dėl ko nukentėjusysis parkrenta ant žemės (vaizdo įrašas nuo 00:01:06) ir toliau suduoda smūgius nukentėjusiajam. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis V. D. Po kurio laiko prie J. J. ir nukentėjusiojo V. D. prieina kaltinamasis A. B. (vaizdo įrašas nuo 00:01:34), kuris priešingai nei nurodo, suduoda smūgius nukentėjusiajam bei stveria nukentėjusįjį už rūbų ir tada pasitraukia nuo nukentėjusiojo. Ir priešingai nei nurodo kaltinamasis A. B., kaltinamojo J. J. veidas nebuvo kruvinas (vaizdo įrašas nuo 00:02:10). Visos šios aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše bei nukentėjusiojo duoti parodymai, vienareikšmiškai patvirtina, jog jis buvo mušamas dviejų asmenų. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamųjų J. J. ir A. B. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Aptarti nukentėjusiojo V. D., vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, taip pat įvykio vietos bei asmens apžiūros protokolai bei foto lentelėse užfiksuoti duomenys bei specialisto išvada nekelia jokių abejonių dėl jų teisingumo ir visiškai patvirtina, jog kaltinamieji J. J. ir A. B. viešoje vietoje naudodami smurtą prieš nukentėjusįjį, suduodami jam smūgius rankomis ir kojomis, neabejotinai elgėsi chuliganiškai ir dėl chuliganiškų veiksmų smurtiniais veiksmais J. J. ir A. B. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad suduodami smūgius nukentėjusiajam kaltinamieji suvokė, jog dalyvauja nukentėjusiojo žeminimo ir jo žalojimo procese, elgiasi įžūliai ir taip veikti norėjo bei veikė neapibrėžta tyčia.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų J. J. ir A. B. veiksmais V. D. dėl chuliganiškų paskatų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šios įvykdytos nusikalstamos veikos netiesioginės tyčios turinys visiškai pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Vertinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad J. J. ir A. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, visi anksčiau aptarti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka aptariamos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir kaltinamųjų kaltei pagrįsti.

Dėl bausmės skyrimo J. J.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, kaltinamiesiems parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamai veikai, padarytai iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

J. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

J. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Priešingai nei nurodo kaltinamajame akte prokuroras, teismas nepripažįsta kaltinamojo J. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamą veika padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, - laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Kaltinamasis J. J. 2022 m. gegužės 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį ir jam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2023 m. gruodžio 21 d., todėl jis laikytinas neteistu.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat teismas nepripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybę, jog veika padaryta iš chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi ši aplinkybė yra kaltinamojo nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis (BK 60 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas kaltinamajam J. J. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją: J. J. padarė dvi nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, t. y. padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į kaltės formą ir rūšį: nusikaltimai padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: J. J. nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 4, b. l. 132), nedirbantis (t. 2, b. l.00-101), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 107), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 86-98, t. 3, b. l. 17-21), anksčiau teismo teistas, teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 65-72, 74-85, t. 3, b. l. 9-15), teigiamai charakterizuojamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (t. 4, b. l. 130).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. J. J. padaryti nusikaltimai – spontaniški, nesugebant tinkamai reaguoti į situaciją. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. J. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant laisvės apribojimo bausmę, numatant bausmės terminą artimą numatytos bausmės minimumui, t. y. 6 mėnesius, o už nusikaltimą, numatytą, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį laisvės atėmimą, o būtent paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintinos prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės pridedant dalį, o būtent atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį į kaltinamojo asmenybę, pridedant minimalią bausmės dalį laisvės apribojimo bausmės, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo bausmės dieną prilyginant trims dienoms laisvės apribojimo bausmės, ir J. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą J. J. vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio, laipsnio, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo asmenybę, jog jis yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, tačiau jo atžvilgiu taikant kardomąją priemonę - suėmimą, jis pradėjo mokytis, taip pat dalyvavo Šiaulių kalėjime organizuojamuose anoniminių narkomanų užsiėmimuose, rodo norą keisti savo gyvenimo būdą, su artimaisiais palaiko socialinius ryšius, kas suteikia pagrindo teismui manyti, jog kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, jog nusikalstamų veikų padarymo metu laikomas neteistu, todėl teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jam įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis (6 dalies 5 , 6 ir 10 punktai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)).

Kaltinamajam J. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ir teisminio nagrinėjimo metu pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas (t. 2, b. l. 190-192, t. 3, b. l. 4-7, 126-128, t. 4, 141-143) ir J. J. nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, suimtą nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui atideda nuosprendžio ar visos bausmės vykdymą, todėl jis paleistinas iš suėmimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam J. J. panaikintina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė jam neskirtina.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi bausmės vykdymo, atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl bausmės skyrimo A. B.

A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas nepripažįsta A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybę, jog veika padaryta iš chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi ši aplinkybė yra kaltinamojo nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis (BK 60 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją: padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į kaltės formą ir rūšį: nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: A. B. vedęs bei turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbantis (t. 3, b. l. 28-29), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 27), administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 17-21), anksčiau teismo teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (t. 3, b. l. 9-15).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. A. B. padarytas nusikaltimas – spontaniškas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus už nusikaltimą, numatytą, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą, o būtent paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. spalio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, jas visiškai sudedant ir A. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ir 16 MGL (1800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. A. B. nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teismo teistas, nėra sumokėjęs paskirtos baudos, yra baustas administracine tvarka, šiuo metu yra dirbantis (t. 3, b. l. 173-179), kas suponuoja teismui išvadą, jog jis yra linkęs keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti. A. B. yra vedęs bei turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, jo nusikalstama veika padaryta spontaniškai, nors ir nepripažinusio kaltės, teismui sudaro prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio A. B., resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 2 dalis (6 dalies 5, 6 ir 10 punktai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033)).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Dėl šiuo nuosprendžiu A. B. paskirtos subendrintos baudos bausmės yra vykdomas priverstinis baudos išieškojimas, todėl pakartotinai neteiktinas baudos bausmės vykdymas.

A. B. įpareigotinas per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. B. paliktina galioti ikiteisminio nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 58-60).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). BPK 28 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems J. J. ir A. B. yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė 764,72 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, kilusios V. D. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (t. 2, b. l. 38-39, 40-41), Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė 4935,59 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiajam V. D. ligos išmokos išmokėjimą (t. 2, b. l. 7-10, 11-11-12, 14-21, 22-23). Nukentėjusysis V. D. civiliniu ieškiniu prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 305,57 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 111-114, 115-132). Patikslintu ieškiniu nukentėjusysis V. D. prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 305,57 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 4191,03 Eur negautų pajamų (t. 4, b. l. 49-50, 51-52, 54-56).

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Kaip jau minėta, Šiaulių teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu (t. 2, b. l. 38-39, 40-41) prašo iš kaltų asmenų priteisti 764,72 Eur nukentėjusiojo V. D. gydymo išlaidoms atlyginti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, žala padaryta neteisėtais kaltinamųjų veiksmais prieš nukentėjusįjį, kuris buvo gydomas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d., todėl ieškinys laikomas pagrįstu ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina neatlyginta 764,72 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio

Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 4935,59 Eur žalai atlyginti, kuri atsirado dėl V. D. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. sumokėtos ligos išmokos (t. 2, b. l. 11-12, 124-21, 22-23). VSDFV Skyrius už nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajam skyrė ligos pašalpą, todėl išlaidos skyriui atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Pastarasis dėl sužalojimų buvo laikinai nedarbingas.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, kaltinamieji, neteisėta veika padarę žalos žmogaus sveikatai, dėl ko jis buvo nedarbingas, privalo atlyginti išmokėtas draudimo išmokas socialinio draudimo įstaigai. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes iš kaltinamųjų solidariai priteistinas 4935,59 Eur žalos atlyginimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Dėl nukentėjusiojo V. D. civilinio ieškinio ir patikslinto civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis V. D. pareiškė 305,57 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, prašo ją priteisti iš kaltinamųjų J. J. ir A. B. (t. 1, b. l. 111-114, 115-132). Patikslintu civiliniu ieškiniu V. D. prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 305,57 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 4191,03 Eur negautų pajamų (t. 4, b. l. 49-50, 51-52, 54-56). Ieškinyje nurodoma, kad kaltinamųjų buvo sumuštas dėl menkavertės priežasties, buvo mušamas į gyvybei pavojingas vietas bei jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, įtakojantis nukentėjusiojo gyvenimą. Be to, gydymui pirko vaistus, kuriems išleido 72,87 Eur bei pirko judėjimui skirtus ramentus, kurių vertė 37,70 Eur, taip pat už gydytojų konsultacijas, konkrečiu atveju ortopedo, sumokėjo 55,00 Eur. Taip pat nukentėjusysis ne kartą turėjo vykti į įvairias gydymo įstaigas, esančias ir ne savo gyvenamajame mieste, kas viso sudaro 140,00 Eur. Šios išlaidos atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, todėl laikytinos turtine žala ir priteistinos iš kaltinamųjų. Prie ieškinio pateikė rašytinius dokumentus, vaistų pirkimo čekius laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. už 72,87 Eur (t. 1, b. l. 115-123), alkūninių ramentų įsigijimo 2024 m. kovo 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. ORT003006 (t. 1, b. l. 131), 2024 m. balandžio 10 d. ortopedo traumatologo konsultacijos PVM sąskaita-faktūra Nr. 19AF004227133 (t. 1, b. l. 132) bei kuro išlaidas patvirtinančius čekius laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 21 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. (t. 1, b. l. 124-130), ieškinyje tiksliai nurodyti paskaičiavimai dėl kuro išlaidų (t. 1, b. l. 112). Patikslintame ieškinyje nukentėjusysis V. D. pateikė prašymą priteisti negautas pajamas viso 4191,03 Eur. Iš byloje esančių duomenų bei pateikto patikslinto civilinio ieškinio matyti, jog V. D. dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2024 m. rugpjūčio 13 d., t. y. 104 dienas. Nukentėjusysis iš SODROS gavo už minimą laikotarpį viso 3899,13 Eur (t. 4, b. l. 51-52). Tuo tarpu V. D. negautos darbinės pajamos viso už šį laikotarpį sudaro 4191,03 Eur (t. 4, b. l. 54-56). Nukentėjusysis V. D. dėl nusikaltimo patyrė viso 305,57 Eur turtinę žalą, kuri įrodyta prie ieškinio pateiktais dokumentais, t. y. čekiais bei sąskaitomis faktūromis, ir paaiškinimas bei paskaičiavimais, 4191,03 Eur negautų pajamų, kurios yra pagrįstos pateiktais dokumentais bei paskaičiavimais pateiktais patikslintame ieškinyje, žala atsirado dėl neteisėtų abiejų kaltinamųjų veiksmų, todėl šios sumos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų J. J. ir A. B.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių ar tokių sužalojimų pobūdžiu, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos ar iš viso nebepašalinamos, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dėl kaltinamųjų J. J. ir A. B. veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimus ir dėl jų nesunkų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies vokų-nosies-dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų-nosies-kairio skruosto srityje, nosies srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairiojo riešo sąnario srityje, kairio sėdmens srityje, abiejų kelių sąnarių srityse, kairės blauzdos kairės pėdos srityje; odos nubrozdinimus dešinės ausies ir dešinio užausio srityje, nugaros dešinėje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairio kelio sąnario srityje; odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairės šlaunies srityje; odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairės šlaunies srityje; muštines žaizdas galvos plaukuotosios dalies kairėje kaktinėje srityje, dešinio smilkinio srityje; kraujosruvą kairės akies junginėje; muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinės kairėje; kairiojo pirmo viršutinio danties nuskilimą; kairės čiurnos vidinės kulkšnies avulsinį lūžį ties raiščio prisitvirtinimo vieta. Nukentėjusiojo V. D. civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 111-114) akcentuojama, kad V. D. buvo sumuštas be priežasties, dienos metu, viešoje vietoje. Nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai rankomis į galvą, t. y. gyvybei pavojingą sritį, po ko nukentėjusysis neteko sąmonės, tačiau ir toliau buvo spardomas, kai net neturėjo galimybės pasipriešinti. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė ne tik skausmą, pažeminimą, nepatogumus, atsirado baimė, sumažėjo bendravimo galimybės, jis gydėsi ilgą laiką, ir dabar jaučia sužalojimo padarinius. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, jog iki šiol jaučia padarinius, t. y. sunkiai vaikšto, reikalinga operacija, jį kankina nemiga, skauda galvą, iki šiol geria vaistus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių kaltinamųjų smurtinių veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių V. D. patyrė įvairių nepatogumų, susijusių su gydymu, skausmą, tai turėjo įtakos jo psichologinei būklei, t. y. dvasiniams išgyvenimams, psichologiniam diskomfortui. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkius padarinius, buvo padarytas veikiant tyčia, dviem asmenims rankomis ir kojomis suduodant smūgius į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas – galvos sritį bei visą kūną, veikiant iš chuliganiškų paskatų.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininkų turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį įvertinama dabartinė kaltinamųjų turtinė padėtis ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. yra jaunas (gim. (duomenys neskelbtini)), A. B. vidutinio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), abu galintys dirbti ir A. B. yra dirbantis, neturintys jokių išlaikymo reikalaujančių asmenų, byloje duomenų apie kokias nors jų sveikatos problemas nėra, kas sąlygoja, kad ateityje jie turės galimybę dirbti ir atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Be to, akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, remdamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad V. D. priteistinas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas solidariai iš kaltinamųjų J. J. ir A. B.. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog bylose, susijusiose su nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų, paprastai priteisiama nuo 3000 Eur iki 11600 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2009; 2K-283/2010; 2K-314/2012; 2K-181/2014; 2K-509-489/2015).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamajam J. J. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

Teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi kaltinamajam A. B. vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paskyrė gynėją, kurį parinks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (t. 3, b. l. 135-137). 2024 m. lapkričio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyrius kaltinamajam A. B. parinko gynėją advokatą Mindaugą Klemenį (t. 3, b. l. 151). Teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi kaltinamajam A. B. paskyrė gynėją advokatą Mindaugą Klemenį (t. 3, b. l. 152).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 2025 m. vasario 11 d. Nr. APD-2025-01773, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 629,17 Eur (t. 4, b. l. 117) bei 2025 m. vasario 12 d. pateikė teismui pažymą Nr. APD-2025-01899, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 385,42 Eur (t. 3, b. l. 125).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Kaltinamiesiems J. J. ir A. B. gynėjai buvo paskirti teismo iniciatyva, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktai), išlaidas, atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą, t. y., jog nagrinėjant bylą teisme, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

Baudžiamojoje byloje nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusįjį V. D. atstovavo atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis (t. 1, b. l. 106), kuris byloje atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat rengė ir pateikė civilinį ieškinį bei patikslintą civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 111-114, t. 4, b. l. 49-50). Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje patyrė viso 1452,00 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (t. 1, b. l. 133, 134, t. 3, b. l. 45, 81), jos pripažintinos proceso išlaidomis ir, pripažinus J. J. ir A. B. kaltais, taip pat išieškotinos iš kaltinamųjų J. J. ir A. B. po 726 Eur iš kiekvieno (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti 1 vnt. DVD, su vaizdo įrašu, kuris yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos trečio tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėti švelnesnės bausmės dalį, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo bausmės dieną prilyginant trims dienoms laisvės apribojimo bausmės, ir J. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033) J. J. paskirtos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

J. J. panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą.

Paskelbus nuosprendį J. J. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. J. kardomosios priemonės neskirti.

J. J. bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. J., jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2020 m. spalio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme ir A. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą ir 16 (šešiolikos) MGL (800,00 (aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033), A. B. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. B. bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl A. B. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti A. B., jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. J. ir A. B. solidariai priteisti 764,72 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 72 centus) V. D. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Žala turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) banko sąskaitą AB „Swedbank“ LT217300010002484333, banko kodas 73000.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. J. ir A. B. solidariai priteisti 4935,59 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 59 centus) V. D. išmokėtos ligos išmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus naudai.

Žala turi būti pervesta į bet kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (įmonės kodas 193180814) banko sąskaitą: „Luminor bank“ AB, LT584010042403495020; AB SEB bankas LT337044060007740589; „Swedbank“ AB LT777300010129002656; AB „Citadele“ bankas LT617290000000691020; AB Šiaulių bankas LT027180300000690001; „Luminor bank“ AB LT462140030002632951, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis „Žalos atlyginimas pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimą“.

Nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. J. ir A. B. solidariai priteisti 4191,03 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 3 centus) negautų pajamų, 305,57 Eur (tris šimtus penkis eurus 57 centus) turtinei žalai ir 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti V. D. naudai.

Priteisti iš J. J. 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) V. D. advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. B. 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) V. D. advokato pagalbai apmokėti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. J. ir A. B. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus 1 (vieną) DVD su vaizdo įrašu, kuris yra voke prisegtame prie bylos trečio tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Andželika Butkuvienė