Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nutarties dalis, kuria nutarta pašalinti šalis iš trečiųjų suinteresuotų asmenų yra neskundžiama (2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-1129/2014). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neskundė nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti reikalavimą dėl senaties taikymo, o skundė atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimą iš proceso šalių bei prašė juos įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį tokia nutarties dalis negali būti skundžiama, atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 3R-397(AG-311/03-2017), Agentūros 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. SP1-1747(11.2.12E), taikyti senatį Agentūros 2017 m. birželio 21 d. sprendimui Nr. SP1-1747(11.2.12E) ir įtraukti į bylą: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją – atsakovu; Kaišiadorių rajono savivaldybės Kruonio seniūniją, Valstybės iždo departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Europos žemės ūkio garantijų fondą – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 152 straipsnis nustato atskirųjų skundų padavimo tvarką. Pagal minėto straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 punktas) ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai (2 punktas).

Pareiškėjas atskiruoju skundu, kurį atsisakyta priimti skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi, ginčijo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovų pašalinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iš trečiųjų suinteresuotų asmenų ­– Kaišiadorių rajono savivaldybės Kruonio seniūnija, Valstybės iždo departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Europos žemės ūkio garantijų fondas bei prašė juos įtraukti į bylą proceso šalimis.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė dėl tokios nutarties paduoti atskirąjį skundą ABTĮ nenumatyta, iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad šiuo konkrečiu atveju nutarties dalis dėl proceso šalių išbraukimo neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai. Minėti išaiškinimai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-1129/2014, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-641-556/2015, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-821-556/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, akcentuoja, kad pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės nėra reikšmingos atskirajame skunde keliamam klausimui, t. y. pareiškėjas niekaip neargumentuoja savo pozicijos dėl ABTĮ nuostatų taikymo ir pirmosios instancijos teismo išvadų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kurias remiantis galėtų būti pripažinta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.