Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo manymu, patikros vietoje ataskaita yra neišsami, neobjektyvi, paremta tik prielaidomis. Be to, NMA ją įteikė daugiau nei po dviejų metų.

Paraiškoje deklaruotus plotus buvo nušienavęs 12–15 cm aukštyje nuo augančių čiobrelių, šalpusnio, baltosios gelsvosios sidabražolės, meškinio česnako, kiaulpienės ir kitų, kuriuos renka arbatoms. Nei Europos Parlamentas, nei Taryba nėra reglamentavę ar išaiškinę, kurios rūšies ir kokių biologinių savybių augalas priskirtinas piktžolei. Žodį „piktžolė“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras savavališkai be teisinio pagrindo panaudojo 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 3D-534 „Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkos saugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 3D-534) 1.6 papunktyje, o šiame punkte nurodyta rekomendacija neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principams.

Nurodo, kad ginčijamas NMA sprendimas yra be adresato, teiktas praleidus penkių dienų terminą, nevizuotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro. Pareiškėjo manymu, Žemės ūkio paramos departamento direktorė E. R. neturėjo įgaliojimų priimti ginčijamą NMA sprendimą, o VAGK sprendimas yra be motyvų.

Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principams prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro rekomendacija 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 3D-534 1.6 papunktyje „neturi būti.... piktžolių, kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.)“ bei 8.3 punkte „...1.6 punkte nurodyti...“.

Taip pat, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 4 punkto rekomendacija ministrui, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybei įgaliojimo iš Europos žemės ūkio garantijų fondo jį atstovauti, yra teisinga, proporcinga, atitinka teisinės valstybės principus.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 18 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kuri buvo vertinama, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – MPŪV taisyklės).

Patikros metu (2015 m. rugpjūčio 21 d.) buvo nustatytas tinkamumo kriterijų reikalavimo pažeidimas, mažinantis pagrindinę tiesioginę išmoką ir žalinimo išmoką, išmoką už pirmuosius hektarus, išmoką pagal priemonę MPŪV, t. y. rasta, kad pareiškėjo deklaruoti laukai Nr.1 blokas (duomenys neskelbtini) ir Nr.1 blokas (duomenys neskelbtini) netvarkingi, nenušienauti, apžėlę sustabarėjusiomis piktžolėmis, krūmais ir medžiais.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis deklaruotus plotus nušienavo 2017 m. birželio 15 d. Pažymi, kad pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Pavienės piktžolės yra tokios piktžolės, kurios nevyrauja auginamų augalų atžvilgiu. Iš patikros ataskaitoje pateiktų foto nuotraukų yra aiškiai matyti, kad deklaruoti laukai apaugę tankiomis, aukštomis ir sustabarėjusiomis piktžolėmis bei medžiais. Atsižvelgiant į deklaruotuose laukuose užaugusių augalų aukštį, tankį bei faktą, kad jie buvo ne tik subrandinę sėklas, bet ir spėję išdžiūti, tinkamai užfiksuotas faktas, kad nebuvo atliktas ir pirmasis šienavimas.

Pareiškėjas su patikros vietoje rezultatais supažindintas NMA 2015 m. lapkričio 10 d. pranešimu Nr. 16340, tačiau patikros vietoje rezultatų neginčijo. Patikros vietoje ataskaita pareiškėjui siųsta 2015 m. lapkričio 14 d. paraiškoje nurodytu adresu. Nors siunta 2015 m. gruodžio 12 d. grįžo neįteikta, tačiau, NMA nuomone, pareiškėjas buvo tinkamai apie ją informuotas ir turėjo galimybę siuntą atsiimti pašte, tačiau to nepadarė.

Atkreipia dėmesį, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus. Pareiškėjas deklaravo paramai netinkamą plotą, todėl, vadovaujantis Taisyklėmis, pareiškėjui nustatytas pažeidimas - neteisingas deklaravimas.

Pagal Taisyklių 104 punktą už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Remiantis NMA direktoriaus 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu „Dėl dokumentų tvirtinimo ir pasirašymo“ 1.20.1. papunkčiu, Žemės ūkio paramos departamento direktorė E. R. įgaliota pasirašyti sprendimus dėl skolų pagal tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus ir kt. Taigi, NMA kompetencijai priskirta priimti ginčijamą sprendimą.

Pagrindinė tiesioginė išmoka apibrėžiama kaip išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais (Taisyklių 4.18 papunktis). Žalinimo išmoka – tai papildoma išmoka iš Europos Sąjungos lėšų už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą, mokama už plotą pareiškėjui, atitinkančiam žalinimo išmokos reikalavimus (Taisyklių 4.28 papunktis). Išmoka už pirmuosius hektarus – tai papildoma išmoka iš Europos Sąjungos lėšų už nustatytą pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų pirmųjų (iki 30 ha) hektarų skaičių (Taisyklių 4.13 papunktis).

Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai nustatyti Taisyklių III skyriuje. Pagal Taisyklių 23.1 papunktį, ganyklas arba pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ ir DGP) pareiškėjas privalo nušienauti bent 1 kartą per metus arba visiškai nuganyti iki einamųjų metų liepos 15 d. Pagal 25 punktą, siekiant įsitikinti 23.1 ir 23.4 papunkčiuose nurodytų įsipareigojimų vykdymu, pareiškėjo deklaruojamų laukų patikros atliekamos konkretaus deklaruoto lauko mastu, t. y. vertinama, ar numatytas lauko priežiūros būdas taikomas visam laukui, t. y., jei plotas, kuriame nustatomas neatitikimas, sudaro daugiau nei 1 ha arba daugiau nei 10 proc. viso lauko ploto, laikoma, kad visas laukas neatitinka įsipareigojimo.

Tiesiogines išmokas galima gauti tik už geros agrarinės būklės naudmenas. Jei patikros vietoje metu nustatoma, kad prašoma paramos už medžiais, krūmais ir piktžolėmis apaugusius plotus, ir juose nėra vykdoma žemės ūkio veikla, pareiškėjui taikomos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo nuostatos. Deklaruojant šiuos plotus, turi būti suteikiamas klasifikatoriaus kodas „Netinkami paramai plotai“ (Taisyklių 22 punktas).

Neteisingas deklaravimas apibrėžiamas kaip didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas (Taisyklių 4.16 papunktis).

Sankcijos pagrindinei tiesioginei išmokai ir kitoms plotinėms priemonėms taikomos pagal Reglamento II antraštinės dalies IV skyrių (Taisyklių 85 punktas). Žalinimo išmoka mažinama ir taikomos sankcijos dėl šios išmokos reikalavimų pažeidimų pagal Reglamento II antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnį (Taisyklių 91 punktas).

Reglamento 19 straipsnyje reglamentuotos administracinės nuobaudos už deklaruotą per didelį plotą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skirtumas yra didesnis nei 50 %, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama. Be to, pagalbos arba paramos gavėjui taikoma papildoma nuobauda, lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą.

Reglamento 28 straipsnyje reglamentuotos administracinės nuobaudos, susijusios su žalinimo išmoka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu plotas, naudojamas ekologiškumą skatinančiai išmokai pagal 23 straipsnį apskaičiuoti, skiriasi nuo ploto, naudojamo žalinimo išmokai apskaičiuoti pritaikius 24–27 straipsnius, žalinimo išmoka apskaičiuojama remiantis pastaruoju plotu, sumažintu dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu tas skirtumas didesnis nei 3 % arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 % ploto, naudojamo žalinimo išmokai apskaičiuoti pritaikius 24–27 straipsnius. Jeigu skirtumas didesnis nei 50 %, pagalba neskiriama. Be to, pagalbos gavėjui skiriama papildoma administracinė nuobauda, lygi pagalbos sumai, atitinkančiai ploto, naudojamo žalinimo išmokai pagal 23 straipsnį apskaičiuoti, ir ploto, naudojamo žalinimo išmokai apskaičiuoti pritaikius 24–27 straipsnius, skirtumą.

Pagal MPŪV taisyklių 37.3.3 papunktį, sankcijos taikomos, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 50 proc. faktinio ploto, parama už atitinkamą remiamą grupę einamaisiais metais neteikiama ir pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui.

Kaip minėta, Ataskaitoje, kuria remiantis priimtas sprendimas, nustatyta, kad patikrinimo vietoje metu pareiškėjo deklaruoti laukai Nr. (duomenys neskelbtini) (pažeidimo plotas 0,91 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pažeidimo plotas 0,68 ha) buvo netvarkingi. Pareiškėjas nustatytais terminais (per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos) NMA pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su patikra vietoje, neginčijo. Nors pareiškėjo teigimu, Ataskaita yra neišsami ir paremta tik prielaidomis, o jis visus įsipareigojimus buvo įvykdęs, deklaruotus plotus nušienavęs 12–15 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus, tačiau prie Ataskaitos pridėtos patikros vietoje darytos nuotraukos (VAGK bylos b. l. 72–75) šiuos pareiškėjo teiginius paneigia. Iš nuotraukų matyti, kad pareiškėjo deklaruoti laukai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) fotografuoti įvairiomis kryptimis (šiaurės vakarų, pietų, pietvakarių), o iš nuotraukose užfiksuotų vaizdų akivaizdu, kad, atliekant patikrą vietoje, jie buvo netvarkingi, nenušienauti, apžėlę sustabarėjusiomis piktžolėmis, krūmais ir medžiais, t. y. pareiškėjas nesilaikė Taisyklių reikalavimo iki einamųjų metų liepos 15 d. deklaruojamas ganyklas arba pievas (naudmenų kodu GPŽ ir DGP) nušienauti arba visiškai nuganyti, o, deklaruodamas medžiais, krūmais ir piktžolėmis apaugusius plotus, jų nepažymėjo kaip netinkamus paramai gauti. Pareiškėjas nepateikė Ataskaitoje ir ginčijamame NMA sprendime nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.

Pareiškėjo teigimu, jis buvo netinkamai informuotas apie Paraiškos administravimo rezultatus, o E. R. neįgaliota pasirašyti ginčijamą sprendimą.

Pagal Taisyklių 62.7 papunktį, pareiškėjas, pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Tada, kai pareiškėjas pageidauja, jog informacija apie jo paraiškos vertinimo rezultatus elektroniniu paštu būtų teikiama ir savivaldybių žemės ūkio skyriams, paraiškoje tai nurodo. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt) (toliau – Portalas).

Taisyklių 73.2 papunktyje nustatyta, kad apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus ir klaidas pareiškėjas informuojamas Portale, elektroniniu paštu arba raštu siunčiant patikros vietoje arba nuotolinės patikros ataskaitos kopiją. Pagal 70 punktą, pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos.

NMA atsiliepime nurodė, kad informacija apie 2015 m. rugpjūčio 21 d. patikros vietoje rezultatus buvo patalpinta Portale, taip pat pareiškėjas buvo informuotas, išsiunčiant 2015 m. lapkričio 10 d. panešimą Nr. 16340 kartu su Ataskaitos kopija.

Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr. LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo ir Vyriausybės nutarimo tam tikrų nuostatų atitikties teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 4 punkto atitikties teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principams.